Nenumaldomai artėja naujas politinis sezonas – Seimo rudens sesija. Gali būti, kad joje tęsis svarstymai dėl Civilinės sąjungos įstatymo. Anksčiau pasigirdus kalboms apie nesutarimus tarp koalicijos partnerių, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia – Laisvės frakcija neplanuoja nei atsisveikinti su koalicijos partneriais, nei atsitraukti nuo jai svarbių projektų.
 |
| A. Armonaitė | Eglės Norvilytės nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Politikė interviu naujienų agentūrai ELTA tikino, kad Seimo užkulisiuose pradėjo vyrauti palankesnis parlamentarų požiūris į Laisvės frakcijai prioritetinius įstatymų projektus, todėl „laisviečiai“ neketina trenkti durimis ir atsisveikinti su koalicijos partneriais, kadangi, anot jos, šiuo metu tai nebūtų konstruktyvu.
Vienas iš „laisviečių“ keliamų klausimų – tos pačios lyties porų santykių reglamentavimas. Konservatorė Jurgita Sejonienė šių metų pavasario sesiją Seimui sėkmingai pateikė Civilinės sąjungos įstatymo projektą, nors praėjusių metų pavasarį Partnerystės įstatymas buvo atmestas po pateikimo.
Nors dėl Civilinės sąjungos pirmasis mūšis Seime ir laimėtas, palaikymo vienos lyties asmenų santykių sureguliavimui pasigendama. Kaip rašo ELTA, neretai yra kritikuojama prasta komunikacija. Tačiau A. Armonaitė teigia, kad „nurašyti“ nesėkmių komunikacijos problemoms nevertėtų.
„Tai yra istoriniai pokyčiai. Lygiateisiškumas LGBT porų yra istorinis pokytis. Daugybinė pilietybė yra istorinis pokytis. Baudžiamųjų įstatymų panaikinimas už mažareikšmius nusižengimus, pavyzdžiui, psichoaktyviųjų medžiagų dekriminalizavimas – tai taip pat yra istorinis pokytis. Dabar nurašyti jį komunikacijos, švietimo, politiniams nesutarimams, man atrodo, yra siekis sumenkinti mastą pačių pokyčių, kuriuos mes norime padaryti. Tai, kad Lietuva per trisdešimt metų labai daug nuveikė ir labai daug pasikeitė, yra akivaizdu. Ir dėl to Laisvės partija yra tokia, kokia yra, surinkusi daugiau nei devynių procentų Lietuvos žmonių palaikymą ir galinti kalbėti šiomis temomis. Bet politikoje istoriniai pokyčiai vyksta gana sunkiai. Ir jei mes pasižiūrėtume, tarkim, į istorinius balsavimus dėl moterų balso teisės referendumuose Vakarų šalyse, to taip pat nebuvo taip lengva padaryti“, – tikino A. Armonaitė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovaujanti A. Armonaitė tikino, kad pokyčių laukia ne tik ji ar Laisvės partija, bet ir visa Lietuva.
„Tai iš esmės mes einame tą patį kelią ir pasakyti, kad viena Armonaitė, viena Laisvės partija yra pajėgi padaryti istorinius pokyčius, būtų neteisinga. Ne Laisvės partijai reikia pokyčių, ne man asmeniškai, reikia Lietuvai, kad mes taptume visaverte Vakarų šalių bendruomenės dalimi“, – ELTAI sakė politikė.
Tiesa, dalis politikų vos prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą paragino Seimo narius nesvarstyti LGBTQ+ teisių problemų. Anot Lietuvos regionų frakcijos atstovės Agnės Širinskienės, tai tik kelia priešpriešą visuomenėje. A. Armonaitė mato kitokį vaizdą.
„Dabar Ukraina, kai yra karo akivaizdoje, tą labai gerai supranta. O mes esame Europos Sąjungos nariai, bet tarsi norime tik tam tikrus dalykus išsirinkti iš liberalių Vakarų vertybių. Norime būti bendroje rinkoje, norime prekių judėjimo, bet žmogaus teisių srityje mes norime gyventi už geležinės uždangos. Tai aš su tuo nesutinku ir mano misija šitame politiniame kelyje yra kelti geležinę uždangą ten, kur ji dar yra nepakilusi. <...> Seimas nepasikeis dar artimiausius dvejus metus, tai jei norime priartėti prie pokyčių šitame Seime, mes turime daryti kompromisus, kuriais mes esame nepatenkinti, bet bent jau būsime vis tiek arčiau pokyčių“, – dėstė pašnekovė.
Kompromisų Seime pasiūlyta nemažai, vienas jų – Civilinio kodekso pakeitimai, numatantys „artimo ryšio“ sąvoką“. Pastarajam kompromisui pritarė ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Tačiau LGBTQ+ teisių aktyvistai siūlomus kodekso pakeitimus itin kritikuoja bei sako, kad iš esmės tokios sąvokos įvedimas jokios realios naudos tos pačios lyties poroms neatneštų. Anksčiau G. Nausėda pareiškė, kad dėl Partnerystės įstatymo projekto, jeigu Seime jis būtų priimtas, būtų pasinaudojęs veto teise. Prezidentui užkliuvo, kad partnerystėje būta aliuzijų į šeiminius santykius.
„Civilinė sąjunga jau yra reikšmingai kompromisinis projektas ir aš jau nežinau, kur dar galima trauktis. Man tik atrodo, kad Prezidentūra turi vertinti ir tarptautinės bendruomenės reakciją, kas nutiktų, jei, pavyzdžiui, toks projektas, kurį Seimas, tarkim, priimtų, būtų vetuotas. Aš manau, kad tai sukeltų didelį tarptautinį partnerių ažiotažą, kuriems rūpi, kaip atrodo šitas regionas ir šita erdvė ir kaip jis keičiasi ne tik ekonomiškai ar nacionalinio saugumo prasme, bet ir visuomenėje. Apskritai gyvename liberalioje demokratijoje, kurioje turime apsaugoti ir mažumas. Apie tai ir iš esmės ir reikia galvoti. Jei tu vien apklausomis ir jų metodologija remsi savo politinius sprendimus, tai, tiesą sakant, politikų tada nereikia. Gali dirbtinis intelektas, robotas valdyti valstybę. Liberalioje demokratijoje politikai reikalingi tam, kad įgyvendintų vertybines idėjas, ir tam, kad apsaugotų sprendimais ir silpniausiuosius. Čia dabar daug kalbame apie LGBT, bet dėmesys galvojant apie ateitį, apie šalies augimą, turi būti nukreiptas ir į neįgaliuosius, į vaikus, kurie turi galbūt elgesio problemų ir taip toliau. Laisvės partija kviečia galvoti apie tai“, – ELTAI tikino A. Armonaitė.