Translyčiai Lietuvoje mina vargo kelius: murkdomi teismuose, prošvaisčių nemato artimiausiam dešimtmečiui

Kol intensyviausi politiniai mūšiai vyksta dėl vienos lyties porų santykių pripažinimo, už savo teises kovoja ir šešėlyje atsidūrę translyčiai žmonės. Permainos vyksta, tačiau vėžlio tempu. Regis, aiškaus plano, kaip užtikrinti šių asmenų orumą, jau daugiau nei pusę kadencijos įveikę valdantieji iki šiol neturi arba bent tokio nepateikė. Svarbu ir tai, kad bet kokios iniciatyvos, liečiančios translyčius asmenis, dar labiau nepasunkintų ir taip įtemptos situacijos. Jarmo.net kalbinti pašnekovai teigė – Lietuva ne tik atsilieka, bet ir žengia atgal: pasipriešinimas translyčių teisėms tik auga. 

Asociatyvi Karollyne Hubert/Unsplash.com nuotr.


jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Įrodyti lytį – tik teisme 

Praėjusių metų gruodį Teisingumo ministerija pristatė įsakymą, pagal kurį translyčiams asmenims nebereikia maltis brangiai kainuojančiose teismų girnose mėginant pasikeisti asmenvardžius. Nuo šių metų vasario naują vardą ir pavardę dokumentuose galima įrašyti pagal supaprastintą procedūrą. 

Nepaisant to, translyčių žmonių orumas toliau mindžiojamas – lytį ir toliau galima įrodyti tik teismuose. 

Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymas nepriimtas ir nugrūstas į Seimo stalčius. Nors žmonėms reikia, kad būtų pripažinti ne tik jų asmenvardžiai, tačiau ir pati lytis, tačiau šalies institucijos translyčio asmens tapatybę atspindinčios lyties pripažinti niekaip neįpareigotos. Taigi, norintiems lytinės tapatybės pripažinimo vėl tenka keliauti vargo keliu – į teismą. 

„Translyčių asmenų padėtis Lietuvoje visada buvo labai bloga, o progreso faktiškai nėra. Vietoj valdančiųjų pažadų dėl translyčių įstatymo, apie kurį jau seniai niekas net nebekalba, turime tik Teisingumo ministrės įsakymą dėl vardo keitimo. Nepaisant to, kad šis įsakymas reikalauja medicininės translytiškumo diagnozės, jis leidžia tik keisti vardą, o lyties įrašo, asmens kodo – ne. Tai yra visiškas absurdas. Daugiau mūsų atžvilgiu dabartinė koalicija nieko nepadarė“, – portalui jarmo.net teigė Katya, viena iš translyčių bendruomenės narių Lietuvoje.

Viltis nyksta artimiausiam dešimtmečiui 

Šį mėnesį Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) pristatė 2020-2021 metų ataskaitą, kurioje teigiama, kad praėjusiais metais Lietuva paminėta tarp Europos valstybių, kuriose stebimas augantis pasipriešinimas ar regresas translyčių asmenų teisių srityje. 

Asociatyvi Karollyne Hubert/Unsplash.com nuotr.

„Užtenka pažiūrėti į tai, dėl ko kilo daugiausia pasipiktinimo kalbant apie Stambulo konvenciją – žodžio „socialinė lytis”. Mūsų egzistavimu gąsdinami žmonės, kurie nelabai ką apie mus supranta. Kai trūksta supratimo, lengva iš translyčių žmonių sukurti mistinį priešą“, – tikino vienas ataskaitos rengėjų Andre J.

Praėjusiais metais prasidėjo vadinamasis šeimų maršo judėjimas – akcijų serija, nutaikyta į LGBTQ+ bendruomenę. 2021 metų pavasarį surengtos pirmosios šeimų maršo akcijos metu buvo reikalaujama neratifikuoti Stambulo konvencijos, Partnerystės įstatymo. Nors kurį laiką maršistai buvo pakilę į kovą su skiepais ir medicininėmis kaukėmis, atslopus aistroms dėl pandemijos valdymo priemonių, jie vėl susitelkė į karą prieš LGBTQ+ bendruomenę.

Katya mano, kad transfobijos problema nebus pajudinta iš mirties taško artimiausią dešimtmetį, o sulig kiekviena diena priešprieša ir toliau didės. 

„Jeigu turėtume galvoje, kad po kitų Seimo rinkimų tikrai nesulauksime progresyvesnės Vyriausybės, o anti-trans tendencijos vis stiprėja tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje, tai reikėtų pripažinti paprastą faktą – geriau per artimiausią dešimtmetį tikrai nebus“, – komentavo ji.

Visuomenė sistemingai  bauginama

Ispanijoje gyvenanti juvelyrė Jurga Lago portale minfo.lt publikuotame tekste gąsdina: „Reikės išsirinkti iš 72 lyčių, kas esame ir pamiršti apie buvimą vyru ar moterimi“. Seimo narys Mindaugas Puidokas į baimių katilą įberia dar šiek tiek prieskonių – portale diena.lt publikuotame tekste politikas dėsto: „Esminis taikinys – vaikai, kuriuos Stambulo konvencijos dėka norima jau darželiuose ir mokyklose mokyti, kad lytis yra ne prigimties, nuo gimimo priklausantis dalykas, o laisvas kiekvieno apsisprendimas. Tų lyčių jau yra N skaičius. Ryte galiu atsibusti ir griežtai pareikalauti, kad visi mane laikytų moterimi ar X lytimi“. 

Asociatyvi Karollyne Hubert/Unsplash.com nuotr.

Translyčių žmonių teisėmis gąsdinama siekiant susikrauti politinio kapitalo ir bandant pasirodyti ištikimu tradicijų gynėjų, įsitikinę jarmo.net pašnekovai Katya ir Andre J. Taip elgiamasi sistemingai

„Būti anti-trans pažiūrių paskutiniu metu tampa vis madingiau politikoje. <...> Yra ir tam tikros medikų organizacijos, kurių atstovai dar gyvena praeito amžiaus gandais ir stereotipais. Jie turi reikšmingą įtaką Sveikatos apsaugos ministerijoje. Tai yra vienas iš priežasčių, kodėl mes vis dar neturime jokios prieigos prie sveikatos priežiūros paslaugų, atliepiančių translyčių asmenų poreikius“, – nuomonę dėstė Katya

Rengia naują tvarką

Tiesa, praėjusiais metais Sveikatos apsaugos ministerija paruošė Lyties tapatumo sutrikimo (transseksualumo) diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo projektą, kuris iki šiol yra derinamas su įvairiomis medicinos įstaigomis ir organizacijomis.

„Šis aprašas šiuo metu dar yra ruošiamas ir nėra patvirtintas, tad negaliu jo vertinti, kadangi nežinome kaip tiksliai atrodo dabartinė jo versija. Šiuo metu išvis nėra jokios ministerijos patvirtintos tvarkos, kuri leistų trans žmonėms gauti pakaitinę hormonų terapiją. Bet svarbu, kad šis aprašas palengvintų, o ne apsunkintų, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą trans žmonėms“, – tikino ŽTSI vienas iš  ataskaitos rengėjų Andre J. 

Verta paminėti ir tai, kad pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų išvadas, translytiškumas nėra nei sutrikimas, nei liga. Reiškia, nors translyčiams žmonėms ir reikalingos specifinės paslaugos, tokios kaip hormonų terapija ar panašiai, tačiau pats translytiškumas nėra būsena, kurią kaip nors reikėtų stengtis pakeisti. 

„Lietuvoje vis dar galioja 10-ta TLK versija, kurioje „transseksualumas“ aprašomas kaip sutrikimas. Ši versija įsigaliojo 1994 metais, pagal ją Lietuvoje neturime jokios tvarkos, reguliuojančios sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo mums. O nuo šių metų pradžios jau įsigaliojo 11-a TLK versija, pagal kurią tokios „ligos“ nėra. Mes atsiliekame. Yra keletas medikų, kurie nepaisant to padeda mums. Jų yra mažai, bet be šių mūsų didvyrių padėtis būtų tragiška“, – teigė Katya. 

Kaip sekasi žiniasklaidai? 

Pasak pašnekovės, prasta padėtis – ir žiniasklaidos lauke. Ji sakė pastebinti, kad apie translyčius žmones informacinėje erdvėje kalbama „vienareikšmiškai neigiamai“

Anot jos, neretai žurnalistai į translyčius žmones žvelgia tarsi į „egzotišką medžiagą“.

„Žiniasklaidos nedomina mūsų gyvenimas ar padėtis, jeigu iš to negalima sukurti kažkokios „egzotiškos“ medžiagos. Faktai, argumentai ir panašiai – tai nėra įdomu“, – komentavo Katya

O tuo metu ŽTSI ataskaitos vienas rengėjų Andre J. stebi augantį žiniasklaidos atstovų profesionalumą, nors kartu pripažįsta – problemos išlieka. 

„Vaizdavimas įvairus. Tikrai yra nemažai žurnalistų, kurie stengiasi ir mokosi geriau, pagarbiau bendrauti su translyčiais žmonėmis, apie mus rašyti“, – tikino jis.

„Nemažai pavyzdžių, kai vien straipsnio antraštėje galima rasti visus dalykus, kurių nereiktų daryti rašant apie translyčius žmones. Pavyzdžiui, kai Elono Musko dukra atsiskleidė esanti translytė, straipsniuose buvo vartojamas atgyvenęs ir daug kam įžeidus žodis „transseksualė”, pasitelktos tokios netikslios ir žeminančios frazės kaip „sūnus siekia tapti moterimi”. Minėtas ir  jos „deadname” (senas vardas, neatitinkantis lytinės tapatybės)“, – pridūrė Andre J. 

Trūksta apsaugos nuo diskriminacijos

Vertindama translyčių žmonių padėtį Lietuvoje, Katya neslėpė nusivylimo – net tolerantišką požiūrį LGBTQ+ bendruomenei deklaruojančios verslo įmonės už uždarų durų pasielgia kiek kitaip.  

„Taip, pastaruoju metu atsirado daugiau tolerancijos. Bet yra didelis skirtumas tarp tolerantiškumo žodžiais ir veiksmais. 

Apmaudu, kai matai, kad, pavyzdžiui, koks bankas dalyvauja „Baltic Pride“, o tuo pačiu metu su juo reikia kovoti dėl to, kad pakeistų asmens duomenis. 

Buvo atvejų, kai žmonės atleidžiami iš darbo po to, kai jie atsiskleidė darbo vietoje. Yra atvejų, kai translytis žmogus kreipiasi į vadovą ar personalo skyrių dėl to, kad patyrė mobingą darbo vietoje iš savo kolegų, o įmonė „sprendžia“ šią problemą atleisdama būtent jį. 

Surasti darbą labai sudėtinga nebent dirbi IT srityje. Kartais darbdavių atstovai atvirai atsisako priimti žmogų į darbą dėl to, kad jis yra translytis. Visais šiais atvejais darbdaviams beveik nėra ko bijoti, nes lyties tapatybė nėra įtraukta į Lygių galimybių įstatymą. 

Ypač tragiška yra translyčių jaunuolį padėtis. Teisiškai jie yra savo tėvų rankose, be jokios teisinės, psichologinės ar medicininės pagalbos“, – apibendrino Katya. 

Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net

redakcija@jarmo.net
Naujesnė Senesni