Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vedlė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad nuo iniciatyvos sureguliuoti vienos lyties porų santykius Seime nebus atsitraukta, nors ši ir sunkiai skinasi kelią pirmyn. Anot politikės, bus dedamos visos pastangos, kad Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos priešrinkiminiai įsipareigojimai būtų realizuoti, praneša naujienų agentūra ELTA.
 |
| Viktorija Čmilytė-Nielsen | lrs.lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Kaip LRT radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen, bus dedamos visos pastangos, kad dar šioje parlamento kadencijoje LGBTQ+ teisių klausimas – vienalyčių porų santykių įteisinimas – būtų išspręstas.
„Aš tikrai žinau, kad bus dedamos pastangos ir pati asmeniškai laikau šį klausimą kaip skolą, kurią Lietuvos politikai turėtų atiduoti žmonėms“, – pridūrė ji, rašo ELTA.
Konservatyvūs parlamentarai įstatymą kritikuoja, tačiau jį į Seimo pavasario sesijos darbų programą įtraukti pavyko. Panašu, kad tai buvo vienintelė valdančiųjų pergalė. Šios iniciatyvos Seimo salėje toliau taip ir nesiimta svarstyti – pritrūko laiko.
Kai gegužę valdančiųjų atstovė konservatorė Jurgita Sejonienė pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą, opozicija po kurio laiko paskelbė protestą dėl, jos galva, ribojamų opozicionierių teisių ir galių. Seime Civilinės sąjungos įstatymo projektui pritarė tik Seimo Žmogaus teisių komitetas, o štai Teisės ir teisėtvarkos komitete klausimas nesvarstytas, nes kurį laiką opozicijai paralyžiavus Seimo darbą minėtame komitete susidarė eilės klausimų.
„Aš tikrai žinau, kad bus dedamos pastangos ir pati asmeniškai laikau šį klausimą kaip skolą, kurią Lietuvos politikai turėtų atiduoti žmonėms“, – LRT radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Tuo pačiu metu politikė akcentavo, kad įstatymai, susiję su žmogaus teisėmis, vis dar sunkiai skinasi kelią į priekį. Viena to priežasčių, anot jos, yra skirtinga Seimo narių pozicija.
„Pavasario sesijoje visgi pavyko žengti pirmąjį žingsnį ir panašus projektas, kuris iš esmės atitinka programinius dviejų iš trijų valdančiosios koalicijos partijų įsipareigojimus, praėjo pateikimo stadiją. Tačiau jis nejuda į priekį taip greitai, kaip norėtųsi ir priežastis yra paprasta – tokia yra šio Seimo sudėtis, toks yra pakankamai rezervuotas dalies Seimo narių požiūris. Bet aš manau, kad mums yra svarbu, kad žmogaus teisių klausimai judėtų į priekį, galbūt, ne taip greitai kaip norėtųsi, tačiau, kad pažanga būtų pasiekta“, – sakė ji, rašo ELTA.
V. Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad tiek politikų, tiek visuomenės požiūris į LGBTQ+ teisių temą keičiasi.
„Keičiasi požiūris visuomenėje, keičiasi ir dalies Seimo narių požiūris. Aš viliuosi, kad šioje Seimo kadencijoje pavyks šį projektą įgyvendinti kaip jau pavyko įgyvendinti daugelį kitų žmogaus teisių klausimų“, – LRT radijuje kalbėjo Seimo pirmininkė.
Ji tikino, kad šiuo metu tikrą pavyzdį rodo Rusijos sukelto karo draskoma Ukraina. „Galima paminėti ir Stambulo konvenciją, kurią visai neseniai Ukraina ratifikavo. Visiška absoliučia dauguma balsų. Kaip matome pasaulis nesugriuvo ir tos baimės, kurios stabdo kai kuriuos mūsų politikus, visiškai nesirealizavo ten“, – tikino V. Čmilytė-Nielsen.
Tačiau jeigu Ukraina pasiruošusi spręsti žmogaus teisių klausimus, Lietuvos prezidentūrai atrodo, kad tam dar ne laikas.
Kaip skelbia ELTA, birželio mėnesį G. Nausėda leido suprasti, kad nėra linkęs palaikyti Civilinės sąjungos įstatymo. Prezidento teigimu, jis labiau pritartų projektui, kurį pasiūlė prieš partnerystę pasisakančių parlamentarų grupė su Pauliumi Saudargu priešakyje.
G. Nausėdos įsitikinimu, konservatoriaus P. Saudargo bei jo bendražygių, kovotojų „už tradicinę šeimą“ pasiskelbusių Seimo narių siūlomos Civilinio kodekso pataisos sukeltų mažiau priešpriešos visuomenėje, nes įtvirtintų „artimo ryšio sąvoką“. Šios idėjos kritikai atkerta, kad tokios įstatymo pataisos realios naudos LGBTQ+ poroms nesuteiktų.
Parengta pagal diena.lt informaciją
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
