LGBTQ+ žmonių įtrauktis visuomenėje iš dalies lemia šalių ekonominę situaciją, rodo tyrimai ir verslininkų patirtis. Siekiant pritraukti užsienio talentų, darbdaviams vis dažniau tenka atsakyti į klausimus, susijusius su žmogaus teisių padėtimi. Jie pasakoja, kad yra buvę atvejų, kai darbuotojai, atidžiau išanalizavę LGBTQ+ bendruomenės padėtį Lietuvoje, čia vykti atsisakė.
 |
| Svarstydami, ar dirbti Lietuvoje, žmonės vertina ne tik siūlomas materialines gerybes, bet ir žmogaus teisių padėtį šalyje | Asociatyvi freepik.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Kaip žurnalisto Dariaus Mato vestoje LRT radijo laidoje „Pinigų kaina“ pabrėžė „Vinted“ atrankų komandos vadovė Ieva Kuniejūtė, specialistams, dirbantiems Vakarų Europoje, įvairovės standartai itin svarbūs.
„Jų užtikrinimo darbuotojai tikisi ir toje šalyje, į kurią svarsto persikelti. Verta nepamiršti, kad kai žmogus atkeliauja į kažkokią šalį dėl darbo, tai jo gyvenimas vien darbu neapsiribos. Jie čia ne tik dirbs ir mokės mokesčius, bet ir leis laisvalaikį, kurs santykius, gyvens pilnavertį gyvenimą. Kodėl jie turėtų norėti keltis į šalį, kurioje jų teisės nebus pripažįstamos ar neužtikrinamos, kurioje jie nesijaus saugūs, apsaugoti teisiškai?ׅ“ – retoriškai klausė ji.
LGBTQ+ specialistai atsisako vykti į Lietuvą
Lietuvoje iki šiol nepripažįstama ne tik tos pačios lyties porų santuoka, bet ir partnerystė ar civilinė sąjunga. Kol parlamente dėl to stebimos politinės batalijos, mūsų šalis toliau sau kiša koją mėginant pritraukti užsienio talentų, priklausančių LGBTQ+ bendruomenei.
„Tikrai turėjome atvejų, kada LGBTQ+ bendruomenei priklausantys specialistai (iš pradžių) sutinka su darbo pasiūlymu „Vinted“, priima mūsų pasiūlymą ir sutinka vykti į Lietuvą, tačiau pasidomi LGBTQ+ bendruomenės padėtimi ir atsisako“, – kalbėjo I. Kuniejūtė.
Anot jos, kandidatui galint rinktis tarp darbo Vilniuje ir Berlyne, kai siūloma ta pati darbo vietos pozicija, daug patrauklesnė atrodo ne Lietuvos, o Vokietijos sostinė.
„Tendencija tokia, kad žmonės renkasi vakarietiškesnio požiūrio miestą. Ir čia yra pavyzdžiai, su kuriais jau susidūrėme“, – tikino pašnekovė.
Be kita ko, svarbi ne tik padėtis šalies viduje, bet ir pačioje kompanijoje. I. Kuniejūtė pabrėžė, kad prieš kelis metus atlikti tyrimai parodė, kad 4 iš 10 respondentų įvairiose bendrovėse atsisakė arba nusprendė nebesiekti darbo, nes suprato, kad jose trūksta įtraukties.
„Darbui kiekvienas žmogus atiduoda didelę savo laiko dalį. Vidutiniškai trečdalį gyvenimo praleidžiame dirbdami. Labai natūralu ir, sakyčiau, skatintina bei būtina, kad darbo aplinkoje jaustumėmės saugūs, reikalingi, išklausyti ir priimti tokie, kokie esame“, – akcentavo I. Kuniejūtė pabrėždama, kad nors įvairios organizacijos įvairovės skatinimą įtraukia į strateginius planus, Lietuvos valdžios struktūros nesiima pakankamų žingsnių, jog padėtų verslui pasivyti darbuotojų poreikius.
I. Kuniejūtė pabrėžė, kad Lietuvoje vis dar neužtikrinant LGBTQ+ bendruomenės teisių, galima drąsiai konstatuoti, jog užsienyje gyvenančius darbuotojus tai itin atbaido nuo darbo pasiūlymų mūsų šalyje
Situacija svarbi ne tik šalyje, bet ir įmonėje
Verslo pasaulyje jaučiama globali tendencija, jog darbuotojai vis daugiau dėmesio skiria ne tik atlyginimams, bet vertina ir socialinę aplinką, kompanijos vertybes bei atsakomybę.
„Kilo Health“ žmogiškųjų išteklių vadovė, įmonės startuolių akceleratoriaus „Co-found“ vadovė Ilona Bernotaitė tikino, kad ir pačios bendrovės vis labiau atkreipia dėmesį į darbuotojų atvirumą.
„Mūsų darbuotojai dalyvauja LGBT eisenose ir mes tai labai skatiname, rodome, išsakome savo poziciją, kad mes palaikome įvairias mažumas“, – LRT radijo laidoje tikino ji.
8-erius metus Barselonoje gyvenusi ir prieš metus į Vilnių grįžusi I. Bernotaitė kalbėjo tiek darbo, tiek visuomenės aplinkoje įžvelgianti milžiniškus skirtumus dėl to, kaip vertinama LGBTQ+ bendruomenė.
„Net neabejoju, kad kandidatai, pasiskaitę apie mūsų požiūrį į šias temas, sudvejoja, ar pas mus verta atvykti. Nors tokio konkretaus atvejo, išsireiškimo iš kandidatų nesame girdėję, bet net neabejoju, kad buvo pasvarstančiųjų. Mes puikiai (kompanijos) viduje susitvarkome su unikalumo ir žmonių priėmimo politika, skatiname įvairovę <...>, tačiau ką reikėtų mums keisti, tai kalbėti, kad kuo toliau, tuo labiau Lietuva tampa tarptautine (šalimi), vertiname įvairias teises, žabojame diskriminaciją. Parodę tai kitoms šalims, manau, pritrauksime dar daugiau žmonių į Lietuvą“, – įsitikinusi I. Bernotaitė.
Tyrėjai įžvelgė sąsajų
2015 metais naujienų agentūra BNS paskelbė, kad pakantumas LGBTQ+ asmenims ir jų įtraukimas į visuomeninį gyvenimą tiesiogiai susijęs su valstybių ekonomikos augimu, parodė JAV atliktas augančių pasaulio ekonomikų tyrimas. Šiame tyrime buvo analizuota ir situacija Baltijos šalyse.
Kalifornijos universiteto Los Andžele Teisės mokyklos Williams instituto ir JAV Tarptautinio vystymosi agentūros atliktas tyrimas parodė, kad diskriminuojami ar persekiojami homoseksualūs ir transseksualūs asmenys negali visapusiškai savęs realizuoti ir prisidėti prie šalies ekonomikos.
„Bulgarijoje, Estijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje vidutiniškai vienas iš keturių LGBTQ+ asmenų ieškodamas darbo jautėsi diskriminuojamas dėl savo lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos“, – nurodė tyrimo autoriai, remdamiesi 2014 metų Europos Sąjungos žmogaus teisių tyrimo rezultatais.
Kiek kainuoja homofobija?
Neseniai pristatytame sociologo Liutauro Labanausko tyrime kalbintos vienalytės poros pasakojo, kad dėl patiriamo visuomenės, tėvų, artimųjų spaudimo ir smerkimo sunkiau įsitvirtina darbovietėse, rašo 15min.lt
Ekonomistas Rimvydas Baltaduonis tikino, jog Lietuvai delsiant užtikrinti LGBTQ+ asmenų teises, iš jos žmonės emigruoja, nes nori išsivaduoti iš homofobiškos aplinkos.
Homofobija skaudžiai kerta ekonominiu aspektu. „Tam tikrą nuostolių vaizdą galima susidaryti iš skelbiamų makroekonominių tyrimų. Pavyzdžiui, Pasaulio Banko pilotinė studija, tyrusi LGBTQ+ teisių užtikrinimo įtaką valstybių gerovei, įvertino, kad ekonominė nauda gali siekti 1–2 proc. šalies BVP. Lietuvos atveju tai reikštų apie 2–3 tūkst. eurų vienam gyventojui per metus. Jei norite konkretaus pavyzdžio, man pačiam teko tiesiogiai girdėti iš „Moody’s“ kompanijos atstovų, jog renkantis šalį naujam filialui, jie analizavo ir prašė informacijos apie LGBTQ+ situaciją Lietuvoje tiek iš ankstesnės Vyriausybės, tiek iš pačių bendruomenės narių“, – savo įžvalgomis dalijosi R.Baltaduonis.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
