Vienas įspūdingiausių genderistų* išradimų buvo sukurtas 1986 m., kai Atlantoje (Džordžija, JAV) susirinko nedidelė grupė žmonių, pasivadinusių Evangelinės teologijos bendrija, į kurios sudėtį įėjo tokie žinomi teologai ir šv. Rašo aiškintojai kaip John Piper, Wayne Grudem, Susan Foh, Wayne House ir kt. Susirinkimo tikslas – parengti strateginį, Biblija paremtą atsaką į evangelinėse bažnyčiose kilusią feminizmo bangą. Dokumentas baigtas rengti kitų metų susirinkime, kuris įvyko Danverse (Masačusetsas, JAV). Jame išdėstyti naujos organizacijos – 1987 m. įkurtos Biblinio vyriškumo ir moteriškumo tarybos (angl. Council on Biblical Manhood and Womanhood, CBMW) – veiklos principai bei mokymo santrauka apie vyrų ir moterų vaidmenis bažnyčioje ir šeimoje.
 |
| Asociatyvi Sharon McCutcheon/Unsplash.com nuotr. |
Jūratė Griškėnaitė, rašytoja
jurate.griskenaite@gmail.com
Danverso pareiškime išsakomas autorių susirūpinimas visuomenėje esą kilusia sumaištimi dėl skirtingų, vienas kitą papildančių vyriškumo ir moteriškumo, feministinio egalitarizmo (lyčių lygybės) propagavimo, ardomo tradicinės šeimos modelio, pagal kurį vadovauti priklauso vyrui, o moteriai – paklusti, naikinamų tradicinių moterų vaidmenų (motinos, namų šeimininkės ir kt.), laisvėjančių lytinių santykių, anksčiau buvusių nepriimtinais, augančio fizinio ir emocinio smurto šeimose, Biblijos mokymo neatitinkančių vyrų ir moterų vaidmenų bažnyčiose bei netinkamo šv. Rašto aiškinimo.
Pareiškime išdėstoma pozicija, kad Adomas ir Ieva buvo sukurti lygūs, bet skirtingi, o vyriškus ir moteriškus vaidmenis bei Adomo viršenybę santuokoje nustatė Dievas taip sukurdamas tvarką. Tačiau dėl nuopuolio vyrų ir moterų santykiai tapo iškreipti: namuose vyrų lyderystė virto dominavimu arba pasyvumu, o moterų išmintingas paklusnumas – uzurpuotu lyderio vaidmeniu arba vergavimu. Bažnyčiose dėl nuodėmės vyrai linkę siekti valdžios, o moterys – priešintis savo vaidmenų ribojimui arba tinkamam savo dvasinių dovanų pritaikymui. Vyrų ir moterų vaidmenys – vienodai vertingi ir garbingi, tačiau Senasis ir Naujasis Testamentai įtvirtina vyrų viršenybę bažnyčioje ir šeimoje. Norint atkurti dėl nuodėmės prarastą tvarką, šeimose vyrai turi vadovauti su meile ir rūpesčiu, o moterys – ne priešintis, o noriai ir džiaugsmingai jiems paklusti. Bažnyčios kontekste pabrėžtina, kad ir vyrams, ir moterims išgelbėjimas ir amžinasis gyvenimas užtikrintas vienodai, tačiau tam tikri vaidmenys skirti tik vyrams. Galiausiai autoriai įspėja, kad tokių principų nepaisymas baigsis šeimų, bažnyčių ir civilizacijos žlugimu.
Pasak Wayne Grudem, vieno iš dokumento rengėjų ir CBMW instituto steigėjų, terminas „komplementarizmas“ (angl. complementarianism, nuo angl. complement – papildyti), lietuviškai vadinamas lyčių papildomumu, buvo sugalvotas siekiant įvardyti pareiškime išdėstytą, egalitarizmui priešingą poziciją. Termino kūrėjai teigė kildinę jį iš hebrajų kalbos žodžio Pradžios knygos 2:18 eilutėje, kurioje kalbama apie Dievo planus sukurti Ievą. Kai kuriuose angliškuose teksto vertimuose vartojamas žodis „pagalbininkas“, lietuviškame, pvz., – „bendrininkas“ (Rubšio ir Kavaliausko vertimuose), „padėjėja“ (Burbulio vertimas).
Natūralu, kad dėl šios rašto vietos, tikriau – dviejų žodžių junginio עֵזֶר כְּנֶגְדּוֹ (ezer kenegdo), – nurodančio planą sukurti būtybę, kuri pirmąjį žmogų išgelbėtų nuo vienatvės, suremiamos priešingas stovyklas atstovaujančiųjų ietys. Lyčių papildomumo šalininkai aiškina, kad Adomą Dievas sukūrė pirmą, jam skyrė Edeno prižiūrėtojo vaidmenį, o Ieva buvo sukurta Adomui į pagalbininkes. Todėl esą vyrams priklauso vadovauti, o moterims – paklusti ir patarnauti. Tačiau egalitarizmo atstovų tai neįtikina. Jie beda pirštu į įvairias vertimo ir interpretavimo problemas: jei Dievas sukūrė moterį lygią vyrui, ko neneigia lyčių papildomumo šalininkai, kodėl tam tikros pareigos turėtų būti skiriamos tik vyrams? Jei Dievas būtų norėjęs, kad moteris vyrui nusileistų, jis būtų taip ją ir sukūręs – be tam tikrų talentų, negebančią veikti savarankiškai, priimti sprendimų ir pan. Tačiau sukurtoji būtybė buvo tokia pati, kaip Adomas, tik kitos biologinės lyties. Ne tarnaitė, pavaldinė, našta, o lygiavertė partnerė.
Galima visą gyvenimą praleisti ginčijantis dėl terminų, nuomonių ir interpretacijų, bet vienas lyčių papildomumo, kitaip vadinamo „švelniuoju patriarchatu“, trūkumas yra visiškai akivaizdus: šis modelis veiks tol, kol moterys sutiks arba bus jėga priverstos atsisakyti dalies savo teisių ir laisvių vyrų naudai. Perfrazavus komplementarizmo šalininkus: šeimų, bažnyčių ir visos civilizacijos likimas yra geranoriškose Ievos dukterų rankose.
Mums – moterims – sakoma, kad jei būsime nepaklusnios, sugriausime pasaulį, kuriame gyvename. Lygiai taip pat, kaip pačioje pasaulio pradžioje, kai dėl išminties atsisakėme patogaus ir amžino gyvenimo Edeno sode. Tiesa, panašūs įspėjimai skambėjo kiekvieną kartą, kai tik moterys išdrįsdavo nebesitaikstyti su nusistovėjusia tvarka: reikalavo teisės balsuoti, mokytis aukštosiose mokyklose, dirbti įvairiose profesijose, priimti su savo kūnu, sveikata ir gerove susijusius sprendimus. Ir nuo to dar nė karto nesugriuvo nei visos šeimos, nei pasaulis. Gal tik kelios bažnyčios, kurias paliko žmonės, pavargę nuo jiems dirbtinai primestų vaidmenų.
* Genderizmas – požiūris, jog lytis yra binarė, arba, kad yra tik dvi lytys – vyriška ir moteriška – ir kad kiekvieno asmens lyties išraiškos aspektai yra neatsiejamai priklausomi nuo lyties, jam priskirtos nuo gimimo. Jis sukelia nepritarimą elgesiui žmonių, kurie elgiasi ar bando elgtis, vertintojo požiūriu ne pagal savo lytį (Wikipedia).
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
