Lietuvoje LGBTQ+ asmenys atsiskleidžia rečiausiai, tačiau augantis homofobiškų jėgų puolimas skatina vis dažniau prabilti apie lygiateisiškumo ir teisybės paieškas.
 |
| Birželį Vilniuje nugriaudėjo „Baltic Pride“ eitynės | A. Didžgalvio/LGL nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
LGBTQ+ teisių aktyvistas, organizacijos „Trans autonomija“ atstovas Andre J. prisidėjo prie Žmogaus teisių stebėjimo instituto sudarytos 2020-2021-ųjų žmogaus teisių Lietuvoje atskaitos. Ši buvo paskelbta antradienį. Joje Andre J. apžvelgė, kaip per 2-ejus metus LGBTQ+ bendruomenei sekėsi savų teisių sargyboje.
Anti-LGBTQ+ jėgos – karingesnės
Ataskaitoje pabrėžiama, kad po paskutinių Seimo rinkimų 2020-aisiais ir po jų suaktyvėjo diskusijos dėl Partnerystės įstatymo bei Stambulo konvencijos. Tiesa, pastaroji dar neratifikuota, o tiek partnerystės, tiek civilinės sąjungos temas vis dažniau dėl „išplovimo“ ir pernelyg didelių kompromisų kritikuoja net dalis LGBTQ+ žmonių.
Portalo jarmo.net paklaustas, kaip vertina tai, jog praėjus pusei Seimo kadencijos šių klausimų iki šiol nepavyksta išspręsti, Andre J. konstatavo – trūksta politinės lyderystės.
Anot jo, galima pamatyti ir „klaidingą dalies visuomenės bei politikų įsivaizdavimą“, kad neva „tiesa slypi per vidurį”, todėl žmogaus teisių klausimais esą reikia daryti kompromisus. Andre J. teigė, kad anti-LGBTQ+ teisių šalininkai siekia, kad būtų atsižvelgta ir į tų žmonių, kurie su LGBTQ+ teisių klausimais nesusiję, nuomonę, kuri dažnai esanti priešiška.
 |
| Andre | Domo Rimeikos/manoteises.lt nuotrauka |
Jo rengtoje ataskaitoje teigiama, kad 2020-2021 metais mobilizavosi judėjimai prieš LGBTQ+ teises bei tariamą „genderizmo ideologiją“.
Kas tos jėgos? Andre J. tikino, kad šios įvardytos dar praėjusių metų pabaigoje Tolerantiško jaunimo asociacijos pristatytoje apžvalgoje. Joje tarp anti-LGBTQ+ jėgų minimi Laisvos visuomenės institutas, Lietuvos vyskupų konferencija, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Lietuvos tėvų forumas, Krikščioniškos kultūros institutas, „Pro Patria“, šeimų maršo judėjimas ir kt.
Akmenys ir į žiniasklaidos daržą
Andre J. ataskaitoje pažymėjo, kad nors Lietuvos LGBTQ+ žmonės atsiskleidžia rečiausiai Europos Sąjungoje (ES), augantis LGBTQ+ bendruomenės matomumas viešojoje erdvėje ir garsesnis kalbėjimas apie LGBTQ+ žmonių teises sulaukė dalies žmonių neigiamų reakcijų bei „tradicinių vertybių“ sergėtojais besiskelbiančių politinių jėgų puolimo.
Taigi, apie savo teises LGBTQ+ bendruomenė kalba vis noriau. Pasak ataskaitos rengėjo, didelį vaidmenį čia atlieka žiniasklaida.
„Manau, žiniasklaida turi didžiulę įtaką tam, kaip žmonės mato LGBTQ+ bendruomenę, tad žurnalistai turėtų jausti ir didelę atsakomybę rašydami apie mus liečiančias temas. Vis dar nemažai žmonių bijo atsiskleisti dėl visuomenėje vyraujančios transfobijos, homofobijos, bifobijos. O žmonės, savo rate nepažįstantys LGBTQ+ asmenų, savo supratimą susiformuoja daugiausia per žiniasklaidą ar bendruomenes, kurioms priklauso“, – portalui jarmo.net nurodė pašnekovas.
„Diversity Development Group“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto tyrimo duomenimis, teigiama ataskaitoje, praėjusiais metais visuomenės požiūris į homoseksualius asmenis pablogėjo lyginant su 2020 metais.
2021 metais net 62,7 proc. apklaustųjų teigė, kad jų požiūris į homoseksualius asmenis per pastaruosius 5 metus pablogėjo (2020 metais taip atsakė 46 proc.), ir tik 12,9 proc. apklaustųjų teigė, kad jų požiūris į homoseksualius asmenis pagerėjo (2020 metais taip atsakė 18 proc.).
Andre J. teigia, kad apie LGBTQ+ žmones žiniasklaidoje dažnai kalbama be jų pačių balsų. „Media4Change atlikto žiniasklaidos monitoringo duomenimis, laikotarpiu (2020 spalio – 2021 kovo mėn.), kai apie LGBTQ+ žmones buvo itin daug kalbama viešojoje erdvėje, dažniau – neigiamam kontekste, patys LGBTQ+ žmonės žiniasklaidoje kalbinti tik apie 7 proc. publikacijų LGBTQ+ teisių temomis“, – jarmo.net sakė jis.
„Vėliavų karai“
Ataskaitoje akcentuojama, kad kovą dėl matomumo ir bandymą „ištrinti“ LGBTQ+ žmones puikiai iliustruoja 2021 metais vykę „vėliavų karai“.
Tuomet įvairiose Vilniaus vietose pasirodę LGBTQ+ bendruomenės palaikymo simboliai – vaivorykštės
spalvomis nudažytos perėjos, suoliukai, LGBTQ+ žmones palaikantys grafičiai, – buvo homofobiškai
nusiteikusių asmenų nuniokoti ar uždažyti, o kai kurie jų vėliau vėl atkurti LGBTQ+ bendruomenę
palaikančių žmonių
LGBTQ+ pasiekė svarbių pergalių
Tačiau nepaisant patiriamos priespaudos, LGBTQ+ bendruomenė iškovojo svarbių pergalių, įsitikinęs Andre J.
„Nepaisant priešiško politinio klimato, 2020-2021 m. LGBTQ+ bendruomenė protestais ir eitynėmis garsiai kėlė savo teisių klausimus. Per šiuos dvejus metus pirmą kartą suorganizuotos dvejos LGBTQ+ bendruomenės „Pride“ eitynės iš eilės – „Vilnius Pride“ LGBTQ+ solidarumo eitynės 2020 m. ir 2021 pirmą kartą Kaune vykusios „Kaunas Pride“ eitynės“, – pažymėjo jis ataskaitoje.
LGBTQ+ bendruomenės eitynės Kaune, praėjusiais metais įvykusios pirmąkart, nors ir susidūrė su savivaldybės valdininkų pasipriešinimu, tačiau LGBTQ+ aktyvistai šventė pergalę – teisė į susirinkimų laisvę apginta.
Ataskaitoje primenama, kad dėl galimybės žygiuoti Laisvės alėjoje 2021-aisias organizatoriai buvo priversti kreiptis į teismą, nes Kauno miesto savivaldybė net tris kartus atmetė organizatorių pateiktus galimus eitynių maršrutus.
Ataskaitoje primenama, kad eitynes organizavusios Gegužės 1-osios profesinė sąjungos atstovai pateikė skundą Regionų apygardos administraciniam teismui.
„Teismas įpareigojo Kauno miesto savivaldybę suderinti eitynių maršrutą, tačiau savivaldybė paskutinę skundo pateikimo termino dieną sprendimą apskundė. Visgi dieną prieš eitynes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Kauno miesto savivaldybės skundą ir įpareigojo suderinti eitynių maršrutą. Panašių bandymų apriboti susirinkimų laisvę LGBTQ+ bendruomenei yra buvę ir Vilniuje – prieš pirmąsias „Baltic Pride“ eitynes už lygybę Vilniuje 2010 m. savivaldybei atsisakius suderinti renginį, organizatoriai savo teisę organizuoti eitynes apgynė teisme, o 2013 metų eitynėms teismo keliu iškovota teisė žygiuoti Gedimino prospektu“, – ataskaitoje pažymėjo Andre J.
 |
| Birželį įvyko „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje | LGL/A.Didžgalvio nuotr. |
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad buvo panaikinti diskriminaciniai apribojimai asmenims, turintiems „transseksualumo“ diagnozę, užimti tam tikras teisines pareigybes.
Anot Andre, anksčiau asmenys, turintys „transseksualumo“ diagnozę, negalėjo užimti teisėjo, advokato ar advokato padėjėjo, prokuroro, notaro ir antstolio pareigybių. „Šie diskriminaciniai apribojimai 2019–2020 metais buvo panaikinti Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministrų įsakymais“, – portalui jarmo.net pabrėžė Andre.
Apibendrinant galima konstatuoti – nors vis dar egzistuoja tarpinis požiūris, kad žmogaus teisės gali būti „kompromisinės“, tačiau LGBTQ+ asmenys apie save kalba vis garsiau. Visuomenės akyse požiūriui prastėjant, didžiausiu pavojumi išlieka dezinformacija ir toliau homofobiškų jėgų formuojamos nuostatos prieš žmogaus teises.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
