Lietuvos laukia svarbus įvertinimas – žmogaus teisių ekspertai antradienį viešai paskelbs ataskaitą, kurioje bus išsamiai apžvelgiama padėtis mūsų šalyje pastarųjų metų laikotarpyje. Ar turime kuo pasidžiaugti? O svarbiausia – kokios bėdos vis dar slegia mūsų pečius? Jau dabar akivaizdu, kad problemų bus įvardyta kur kas daugiau nei pasiektų pergalių. Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Dainius Pūras teigia, kad prieš LGBTQ+ bendruomenę ir Stambulo konvenciją Lietuvoje pastebėta ne viena informacinė ataka, nuolat skleidžiamos melagienos. Tačiau mūsų šalies specialiųjų tarnybų reakcijos į tai pasigendama.
 |
| Jarmo.net koliažas (freepik.com ir ucl.ac.uk vizualizacija) |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Pirmadienio vakarą žmogaus teisių ataskaitos pristatyme susirinkę diskusijos dalyviai akcentavo, kad įvairios žmonių grupės, tarp jų – ir LGBTQ+ bendruomenė, susiduria su diskriminacija, o paskutiniu metu Lietuvoje prasidėjęs judėjimas prieš žmogaus teises rodo ir globalias tendencijas, sukeltas priešiškų valstybių, tokių kaip Rusija ar Kinija. Jų propagandos mašina paveikia procesus ir Lietuvoje
Naujausią ŽTSI parengtą ataskaitą planuojama viešai paskelbti antradienį, o pirmadienį įvyko jos aptarimas.
Užstrigę diskusijose
ŽTSI direktorius Dainius Pūras tikino, kad šiuo metu pasaulis išgyvena didžiulio masto puolimą prieš jau iškovotas žmogaus teises, o Rusijoje ilgus metus vyko regresas. Anot jo, dabar ši agresyviai nusiteikusi šalis užsimojo apžioti ir Ukrainos teritoriją bei įvesti joje savą žmogaus teises niekinančią politiką.
„Viskas prasidėjo nuo paniekos šiuolaikinėms žmogaus teisėms“, – tikino jis.
D. Pūras atkreipė dėmesį, kad nemažai iššūkių išlieka ir Lietuvoje, kuri ratifikavo beveik visas Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos ir Europos Tarybos konvencijas, tačiau laikytis prisiimtų įsipareigojimų pavyksta ne visada.
 |
| Dainius Pūras | Nuotraukos šaltinis: lsveikata.lt |
„Dabar mes užstrigę esame tokiose diskusijose“, – teigė D. Pūras.
Šiuo metu toliau diskutuojama dėl tos pačios lyties porų santykių reglamentavimo, taip pat Stambulo konvencijos ratifikavimo – šie klausimai visuomenėje kelia bene daugiausiai ginčų.
Neigia mokslą?
„Kur slypi pasipriešinimas geriausioms pasaulio praktikoms? Man simbolis – Stambulo konvencija. Toks neigimas, lyg nebūtų aišku iš mokslo <...> žinių, kurių yra labai daugybė, kokie žalingi yra lyčių stereotipai ne tik moterims, bet ir vyrams“, – sakė D. Pūras.
Seimo narė, parlamento Sveikatos reikalų komiteto atstovė Morgana Danielė apgailestavo, kad tarp mokslo ir politikos jaučiamas didelis atotrūkis.
„Kadangi man irgi teko nemažai dirbti su Jungtinėmis Tautomis, man tai atrodė pasauliniu lygmeniu labai dideli autoritetai. Pradėjusi dirbti Lietuvoje, ypač mūsų Seime, aš supratau, kad niekam tai nerūpi“, – savo patirtimi dalijosi Laisvės frakcijos Seime atstovė.
%20lrs.lt%20nuotr..jpg) |
| Morgana Danielė | lrs.lt nuotr. |
Pasak politikės, parlamente sprendimai ir šiuo metu grindžiami ne rekomendacijomis ar mokslo žiniomis, o asmeniniais įsitikinimais.
Pasinaudojo įtampa visuomenėje
2021-aisiais metais Lietuvoje įvyko vienas po kito prieš LGBTQ+ asmenų teises nukreipti protestai. Šiuos mitingus organizavo Lietuvos šeimų sąjūdis, kurio nariai yra pasiskelbę kovotojais už tradicines vertybes.
„Tuos žmones suvienijo nepasitenkinimas tuo, kad į valdžią atėję politikai mėgino įgyvendinti savo rinkiminius pažadus ir po ilgos pertraukos rimčiau pažiūrėti į žmogaus teises“, – akcentavo D. Pūras.
Pasak jo, protestuotojai pasinaudojo pandemijos sukelta įtampa visuomenėje ir kurstė pasipiktinimą prieš Vyriausybę, kuri taikė COVID-19 pandemijos valdymo priemones.
Mykolo Romerio universiteto profesorius Justinas Žilinskas pastebėjo, kad žmonės iki šiol jaučiasi sukrėsti tiek dėl ne vienerius metus tebesitęsiančios COVID-19 pandemijos, tiek dėl Lietuvą užklupusios migrantų krizės, o dabar padėtį dar labiau paaštrino Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą.
Pasigenda specialiųjų tarnybų įsitraukimo
Lietuvą paveikusios netikėtai ištikusios krizės paaštrino žmogaus teisių problemas šalyje.
„Kaip prisimename, tie triukšmingi judėjimai buvo susiję ir su vadinamų tradicinių šeimos vertybių gynimu. Tai yra darbotvarkė, kurią sukūrė Maskva ir Pekinas pasikeisdami Jungtinėse Tautose tam, kad oponuotų visuotiniams žmogaus teisių principams“, – sakė D. Pūras.
Pasak jo, kovos dėl žmogaus teisių vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Todėl šiuos klausimus būtina spręsti dabar“, – įsitikinęs jis.
Taip pat skaitykite:
- Rusijos propagandistai skelbia melagienas apie Ukrainos LGBTQ+ karius, bet nutyli gėdingą įvykį Charkive
- Kremliaus ruporas nepatenkintas Vatikane suplazdėjusia vaivorykšte JAV ambasadoje
- Homofobija kviečia Kremlių į Baltijos valstybes: profesorius įsitikinęs – prieš LGBTQ+ teises nusiteikę maršo šalininkai patys nesuvokia, kaip stipriai padeda Putinui
D. Pūro nuomone, žmogaus teisių sritį mėginama apipinti sąmokslo teorijomis ir melagienomis. „Būna keista, kai tiek daug dėmesio mūsų specialiosios tarnybos skiria kovai informaciniuose karuose skiepų klausimais, skelbiama, kas yra įvairios melagienos. O kad (žmogaus teisių) srityje yra pilna prikurta sąmokslo teorijų lygio teiginių apie supuvusias Europos vertybes ir panašiai, kad atsakingi žmonės tą rimtai priimta, tai čia yra rimtas signalas, kad turime likti budrūs ir ginti demokratiją“, – sakė ŽTSI direktorius D. Pūras.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) šiais metais pristatytame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime užsiminė apie tai, kad į Lietuvą atvyksta vis daugiau Rusijos propagandistų, o Minsko režimui sukėlus migrantų krizę, organizuota didelio masto Rusijos ir Baltarusijos propagandos kampanija prieš Lietuvą, Lenkiją ir kitas regiono valstybes. VSD taip pat užsiminė, kad intensyvėjant Rusijos ir Baltarusijos propagandistų bendradarbiavimui, Baltarusijos žiniasklaidai komentarus su Lietuva susijusia tematika pradėjo teikti Lietuvos Respublikos pilietybę turintys prokremliški politiniai marginalai, ne vienus metus iki tol šiuo tikslu išnaudoti Rusijos propagandoje. Tačiau apie tai, kad tarp šių komentarų bei proklemliškos informacijos yra teiginių, nukreiptų į, pavyzdžiui, LGBTQ+ asmenis, nėra užsimenama.
Nepaisant to, J. Žilinskas tikino net neabejojantis, kad tam tikri prieš žmogaus teises nukreipti veiksmai politinėje Lietuvos arenoje lemiami „kaimyno iš rytų“
Pasak jo, tyrimai rodo, kad pagal interneto reklamų sutartis, sudarytas po 2014 metų, kai Rusija okupavo Krymą, imta platinti informacija apie menamą tradicinių šeimos vertybių gynimą. „Tad manau, kad kai kurie klausimai pajudinami specialiai“, – įsitikinęs J. Žilinskas.
Kokią demokratiją mes matome?
Neretai vadinamieji „tradicinių šeimų“ gynėjai aiškina, kad LGBTQ+ teisėms dar ne laikas, nes jų užtikrinti nenori dauguma šalies gyventojų. Tuomet prieš akis mosuojama apklausomis, pagal kurias vis dar egzistuoja ryškus nepritarimas šeimos statuso suteikimui vienalytėms poroms.
Vilniaus politikos analizės instituto Medijų ir demokratijos programos vadovas Donatas Puslys įžvelgė kovą tarp skirtingų demokratijos sampratų. „Kokią demokratiją mes norime turėti Lietuvoje? Ar mes norime turėti tą aritmetinės daugumos demokratiją, kai žmogus yra tik vieno balso turėtojas ir jo galia, kai jis sugeba surasti daugumą, <...> ar mes vis tik matome tą demokratiją, kuri suteikdama žmogui balsą suteikia jai ir apsaugą?“ – retoriškai klausė jis.
D. Puslys akcentavo, kad ir apie Stambulo konvenciją neretai sakoma – esą jai dar ne laikas, nes dauguma nenori. „Tarsi kažkokio sutarimo, ramybės visuomenėje tikimasi tada, kada mažuma bus nutildyta arba jai įskiepyta, kad nedrįstume kalbėti, kelti klausimų, nes esą daroma žala, kas yra visiškas absurdas“, – kalbėjo jis.
Įžvelgia tik primityvias diskusijas
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė diskusijoje sakė, kad Lietuvoje vis dar jaučiama lyčių nelygybė atsiliepia ir LGBTQ+ asmenų padėčiai.
.jpg) |
| Birutė Sabatauskaitė | Eglės Norvilytės nuotr. |
„Dėl to įsivaizdavimo, kaip turi atrodyti vyrai, moterys, ką daryti, ko nedaryti, kokią laisvę turėti mylėdami ir seksualiniame gyvenime nesiejant orientacijos vien su tuo“, – sąsajas vardijo ji
„Mes ties čia užstringame primityvaus lygio diskusijose. Nenorėčiau sakyti, bet , deja, taip yra. Mes nekalbame apie labai smulkius dalykus, kuriuose norėtume pasiekti progreso“, – pridūrė B. Sabatauskaitė.
Žmogaus teisių gynėjai neturi būti patogūs
Profesorius J. Žilinskas atkreipė dėmesį, kad lyginant Lietuvą su 1996 metais ir dabartimi, situacija žmogaus teisių prasme yra gerokai pasikeitusi. XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje visuomenė diskutavo, ar šalyje reikėtų atsisakyti, ar palikti galioti mirties bausmę itin žiaurius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims.
„Tad tikrai dabar viskas yra geriau. Galime tuo pasidžiaugti, bet, vis dėlto, <...> žmogaus teisių gynėjai niekada nėra patogūs. <...> Nes jeigu žmogaus teisių gynėjas ateis ir pasakys – tai čia viskas gerai, tuomet kam jis reikalingas... Žmogaus teisių gynimas yra ta veikla, kuri išryškina mūsų duobes“, – sakė jis.
Kas įvyko pastaruoju metu?
Praėjusiais metais rugsėjo 4-ąją Laisvės alėjoje Kaune surengto pirmosios miesto istorijoje LGBTQ+ ir juos palaikančiųjų eitynės „Kaunas Pride“, organizuotos Gegužės 1-osios profesinės sąjungos. Dėl šių eitynių tarp Kauno m. savivaldybės ir organizacijos kilo teisinių ginčų, kadangi savivaldybės valdininkai niekaip nenorėjo suderinti eitynių vietos Laisvės alėjoje. Tačiau eitynių organizatoriai teismą laimėjo.
Eitynėse dalyvavusiųjų skaičius siekė 2–3 tūkst. Prie Kauno soboro prieš eitynes protestavo grupelė žmonių, kalbėjusi maldas, taip pat Stanislovas Buškevičius ir Vytautas Šustauskas. Tarp žymesnių dalyvių eitynių buvo galima pamatyti Ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, JAV ambasadorių Robertą Gilchristą, kitus politikus bei žinomus veidus.
Šiais metais Vilniuje birželį įvykusiose eitynėse praūžė 4,5 tūkst. žmonių minia.
Prieš tai Seime pateiktas Civilinės sąjungos įstatymas, kuriuo, jeigu jis bus priimtas, būtų reglamentuoti tos pačios lyties porų santykiai. Lietuva vis dar yra viena iš paskutinių 6 ES šalių, niekaip neįteisinusia tos pačios lyties asmenų civilinės partnerystės ar santuokos. Kol kas šis žingsnis yra pagrindinis, kurio reikalaujama iš įstatymų leidėjų.
Be kita ko, mūsų šalies teisės aktai vietomis pasižymi itin diskriminuojančiomis nuostatomis. Pavyzdžiui, 2009 metais priimtas „gėjų propagandą“ draudžiantis įstatymas galioja iki šiol. Dėl šios priežasties susiduriama su kliūtimis lytinio ugdymo srityje, buvo cenzūruojama knyga „Gintarinė širdis“, dėl kurios vis dar vyksta procesai Strasbūro teisme. Tačiau nors iššūkių Lietuvoje išlieka nemažai, padaryta pažanga jaučiama.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
