LGBT+ asmenys dažnai naudojasi psichikos sveikatos paslaugomis. Psichologų, psichoterapeutų ir psichiatrų duris jie varsto nuo 2 iki 4 kartų dažniau nei heteroseksualūs žmonės. Deja, yra didelis skirtumas tarp LGBTQ+ asmenų, kurie naudojasi psichologinės pagalbos paslaugomis, kiekio ir išleistos literatūros bei mokslinių tyrimų LGBT+ psichoterapijos klausimais skaičiaus. Specialistams reikalingos žinios, kaip dirbti su šia žmonių grupe, dažnai jų tiesiog nepasiekia, o LGBT+ asmenys ir vėl nukenčia. Apie tai, kuo gali būti unikalūs LGBT+ asmenų poreikiai psichoterapijoje ir kur psichologai galėtų pasitempti, aptarsime šioje publikacijoje.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
Kuo skiriasi LGBT+ asmenų psichoterapija?
LGBT+ asmenys į psichikos sveikatos specialistų kabinetus pasibeldžia su lygiai tokiomis pačiomis problemomis kaip ir heteroseksualai. Iš esmės jų psichoterapijos procesas nesiskiria, ypač kai kalbama apie giluminę psichoterapiją ir giliuosius psichikos sluoksnius. Tačiau LGBT+ klientai atsineša papildomą dinamiką – statusą socialinėje grupėje, kurioje gyvena. Neretai LGBT+ asmenys terapijoje iškelia tokias problemas kaip homofobija, heteroseksizmas ar baimė atsiskleisti. Didelis psichikos sveikatos paslaugų poreikis rodo, kad šioje srityje skubiai reikia struktūrinio LGBT+ problemų suvokimo ir tyrinėjimo.
Išankstinės nuostatos
Psichologijos srityje dirbantys žmonės susiduria su homofobija šiek tiek kitaip nei politiniai aktyvistai ar teisininkai, kurie sutinka diskriminaciją, išreiškiamą išoriniame pasaulyje. Klinikinėje aplinkoje dažniau susiduriama su diskriminacija ir išankstinėmis nuostatomis vidiniame pasaulyje. Dažniausiai jos yra pasislėpusios – pasąmoningos.
Šias nuostatas turi ne tik LGBT+ asmenys (vidinė homofobija), bet ir specialistai – deja, kartais net patys psichoterapeutai savyje neatpažįsta heteroseksizmo. Tiek Lietuvoje, tiek tolerantiškesnėse valstybėse tarp specialistų pasitaiko šališkumo heteronormatyvumui. Tai yra sisteminė problema, liečianti tokius sluoksnius kaip edukacija, politiką, psichologiją ir kt. Dėl to reikia ir pačių specialistų sąmoningumo – svarbu suprasti, kad ir kokių gerų ketinimų jie turėtų, terapeutai nėra atsparūs nuolatinei LGBT+ asmenų stigmatizacijai tiek klinikiniame kontekste, tiek apskritai visuomenėje.
 |
| Asociatyvi freepik.com |
Pozityvioji psichologija
Pozityviosios psichologijos atstovai siekia atkreipti psichikos sveikatos specialistų dėmesį į pozityviuosius LGBT+ patirčių aspektus. Anot jų, svarbu apie tai kalbėti su klientais ir pasistengti nesikoncentruoti išskirtinai tik į sunkumus. Klientams tai gali sukelti nuostabą – jie dažnai net nepagalvoja, kad priklausydami priespaudą patiriančiai žmonių grupei jie iš to gali pasisemti pozityvių ir naudingų patirčių. Juk jie visą gyvenimą girdėjo tik negatyvius savo netradicinės orientacijos ar lyties tapatybės aspektus, kurie yra giliai prasiskverbę net į psichikos sveikatos klinikinius modelius.
Taip pat tyrimai rodo, kad klinikinėje aplinkoje pacientui svarbus ir naudingas specialisto patvirtinimas, kad netradicinė orientacija ar lyties tapatybė yra visiškai natūralu ir normalu.
Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad net jeigu kliento pagrindinės problemos yra nesusijusios su jo seksualine orientacija, vis tiek svarbu, kad terapeutas parodytų patvirtinantį ir pozityvų požiūrį į LGBT+ problemas.
Išsivadavimo psichologija
Išsivadavimo psichologijos (angl. liberation psychology) atstovai iškelia sociopolitinių veiksnių svarbą klinikiniame darbe su pacientais. Ilgą laiką psichoterapija ir įvairios psichologijos pakraipos koncentravosi į buvimą empiriniu mokslu ir profesionalumą bei politinį neutralumą – individas tokiu atveju dominuoja, nuo jo atskiriami sociopolitiniai veiksniai. Deja, toks požiūris ignoruoja tikrąją individo realybę, kuri yra neišvengiamai susaistyta su pasauliu ir jį veikiančiais sociopolitiniais veiksniais. Asmeninė dimensija negali būti atskiriama nuo sociopolitinės dimensijos – jos viena kitai daro per daug įtakos, kad būtų analizuojamos izoliuotai.
Šis požiūris nėra visiškai unikalus tik išsivadavimo psichologijos pakraipai (jį galima sutikti ir biopsichosocialiniame modelyje ar net analitinėje psichologijoje), tačiau būtent jos atstovai pabrėžia šio požiūrio prasmę darbe su LGBT+ asmenimis.
Kadangi asmeninės dimensijos supratimas didina sociopolitinės dimensijos suvokimą (ir atvirkščiai), darbas su LGBT+ klientais kelia ne tik individualiosios tapatybės ir psichologinio funkcionavimo klausimus, bet ir politinės jėgos ir socialinės priespaudos temas.
Taip pat skaitykite:
- Psichologė Motiejūnė: LGBTQ+ paaugliai mokyklose jaučia nuolatinę įtampą ir girdi, kad nereikia demonstruotis
- Konversijos terapija Lietuvoje, Vaitoškos skleidžiama dezinformacija arba kodėl reikia ugdyti mokslinį raštingumą. Konversijos terapija. IV dalis
- Ar homofobai – pasislėpę homoseksualai? Homofobija. III dalis
Anot Elliott Mischler, išsivadavimo psichologijos tikslas yra koncentruotis ne į izoliuotą individą, o į tapatybės vystymosi problemas nužmoginančių ir susvetimėjusių socialinių santykių sistemoje. Tai reiškia, kad psichikos sveikatą svarbu matyti ne tik kaip individo vidinę problemą, bet ir istorinių socialinių santykių sisteminį pasireiškimą žmoguje.
Toks požiūris ypač padeda analizuojant vidinę homofobiją – matyti ją ne kaip kažkokią psichologinę ligą, kuria neva serga LGBT+ žmonės, o kaip istoriškai išlaikytos priespaudos išraišką.
Kai kurių mokslininkų teigimu, išskirtinai liberalus požiūris, teigiantis, kad „priimame visus, nes seksualinė orientacija yra visiškai nesvarbu“ gali būti pavojingas. Taip yra dėl to, kad šis požiūris gali užglaistyti LGBT+ asmenų patiriamus specifinius sunkumus, susijusius būtent su sociopolitine sfera.
Pavyzdžiui, viename iš išsivadavimo psichologijos mokslinių straipsnių aprašomas klinikinis atvejis, kai vyras, jau kurį laiką lankęs psichoterapiją, sveiko nuo depresijos. Vienu metu jam stipriai pablogėjo, tačiau ilgą laiką nei pats vyras, nei psichoterapeutas niekaip negalėjo suprasti, kodėl taip nutiko. Pacientas to priežastį suprato tik visiškai netyčia užklydęs į apklausą apie LGBT+ asmenų emocinę būseną esant įstatymų pakeitimams ne LGBT+ naudai.
Pasirodo, kad socialiniai ir politiniai pokyčiai, kuriuose nusimato dar didesnė homofobija ir priespauda, stipriai paveikė paciento būseną. Šis atradimas, kas neigiamai paveikė jo būseną, yra svarbus – vien žinojimas duoda palengvėjimo, sumažina stresą ir atveria galimybę tyrinėti su tuo susijusias baimes.
Kur psichikos sveikatos specialistai galėtų pasitempti?
APA 2011-aisiais išleido praktikos vadovą darbui su LGB klientais, kuris atnaujino 2000-ųjų vadovą. Jame yra 21 punktas ir kiekvienas pagrįstas moksline literatūra. Šio vadovo tikslas – informuoti psichologus ir psichoterapeutus apie LGB problemas – aprašomos gairės, kurių turėtų būti siekiama klinikinėje aplinkoje. Pabrėžiama, kad psichikos sveikatos specialistai turi suprasti, jog netradicinė seksualinė orientacija nėra psichikos sutrikimas, o jos keitimo veiksmingumas ar saugumas nėra įrodytas.
Punktuose taip minimi tokie dalykai kaip psichologų siekimas:
- Suprasti stigmas ir jų pasireiškimų LGB žmonių gyvenimuose
- Suprasti unikalias biseksualų patirtis
- Atskirti seksualinės orientacijos klausimus nuo lyties tapatybės klausimų
- Atpažinti savo pačių požiūrį ir išmanymą apie LGB problemas. Esant reikalui ieškoti pagalbos ir konsultacijų
- Suprasti LGB šeimų patiriamus sunkumus
- Suprasti religijos ir tikėjimo įtaką jų gyvenimams
- Suprasti ŽIV ir AIDS įtaką LGB asmenų gyvenimuose ir bendruomenėse
- Suprasti socioekonominio statuso įtaką LGB klientų gerovei
- Suprasti darbo vietos problemas, kurios egzistuoja LGB gyvenimuose
- Nuolat siekti žinių apie tai, kokius sunkumus patiria LGB asmenys, taip pat stengtis edukuoti ir kitus
Nors įvairūs moksliniai tyrimai vis daugiau dėmesio kreipia į LGBT+ problemas, praktikuojantys psichologai ir psichoterapeutai dažnai net nemokomi apie LGBT+ asmenų specifines problemas. Tai reiškia, kad specialistai nėra edukuoti net apie paprasčiausią bazinę informaciją dėl LGBT+ klientų – šią informaciją jie turi susirasti patys. Būtent dėl to svarbu, kad praktikuojantys psichologai tam skirtų laiko ir dėmesio bei pasidomėtų apie tai giliau, pareflektuotų apie savo požiūrį ir užlėptas išankstines nuostatas.
Anot APA, egzistuoja didelis diapazonas įgūdžių ir žinių, kurių gali prireikti dirbant su LGBT+ klientais. Psichologai raginami skirti laiko papildomai edukacijai, mokymams, patirtims, konsultacijoms, supervizijoms tokiose sferose kaip:
- multidimensiniai žmonių seksualinės orientacijos modeliai
- psichikos sveikatos problemos, susijusios būtent su LGBT+ individais
- LGBT+ asmenų tapatybės vystymasis hetenormatyvioje visuomenėje, įskaitant kultūrinius ir etninius faktorius
- stigmos ir diskriminacijos poveikis LGBT+ asmenims, jų šeimoms ir poroms
- kelių tapatybių sankirta (pavyzdžiui, seksualinė orientacija, rasė ir etninė tapatybė, lytis, socialinė klasė ir negalia)
- netradicinės santykių formos
- religijos ir tikėjimo problemos LGBT+ žmonėms
- sveikatos ir gerovės klausimai
- biseksualiems žmonėms unikalios problemos ir patvirtinanti bei palaikanti psichoterapija biseksualiems asmenims.
Taip pat psichologai raginami pasidomėti LGBT+ resursais (knygomis, internetiniais puslapiais, bendruomenėmis) tam, kad galėtų pagelbėti LGBT+ klientams, jeigu jiems trūksta edukacinių, psichikos sveikatos ar visuomeninių resursų.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
