Sykį teko dalyvauti tokiame pokalbyje. Viena garsi persona gavo kritikos, nes koncertavo ne itin geros reputacijos verslininkės firmos baliuje. Persona atpylė tradicinę, matomai metų metais šlifuotą formuluotę „aš laisvai samdomas menininkas ir man neįdomi politika“. O tada nutinka netikėtumas – kažkas iš pokalbio dalyvių ištraukia vaizdo įrašą, kuriame minėta persona agituoja už vieną iš prezidentinių kandidatų.
Marius Sukesian, „Armėno radijo“ kūrėjas
armenoradijas@gmail.com
Iškart po to sekė serija nuotraukų, kuriose šitas žmogus džiaugsmingai mosuoja savo kandidato vėliavėle prezidentiniuose debatuose. Persona pradėjo kažką nerišliai mykti ir greitai iš pokalbio pasišalino.
Ilgą laika tas „man neįdomi politika“ buvo nuostabus būdas ir žuvytę suvalgyti, ir patys žinote ant ko atsisėsti. Fair enough – žmonės turi tokią teisę – būti apolitiškais. Bet čia svarbi detalė – jei tu esi apolitiškas, tu ir lieki apolitiškas. Negalima rašyti palaikymo žinučių LGBTQ+ bendruomenei – išreikšti politinę poziciją – o tada važiuoti į vieno iš pagrindinių Lietuvos homofobų propagandinį festivalį ir gūžčioti pečiais „vyrai, vyrai – jokios politikos“. Čia ne vaikų žaidimų aikštelė – čiūrai neveikia.
Ir šitoje vietoje nereikia užsipulti Lietuvos selebričių ar jų selektyvios moralės. Jie tai darė, nes mes jiems leidom.
Prieš 2016 metų rinkimus Ramūnas Karbauskis apsuko galvas visiems. Jo kišenės buvo gilios ir byrėjo iš jų dosniai. Daugybė dabartinių Karbauskio oponentų tuo metu rašė jį šlovinančius ditirambus. Čia nėra būtinai apie „pinigai nesmirda“ – tiesiog kada su tavimi mandagiai bendrauja, iš pažiūros pilietiškas, malonus žmogus, dar pasiūlo tau svarbų projektą finansuoti, tik labai paranojiškiems protams gali kilti minčių tą asmenį patikrinti.
Per savo serialus ir trindamasis alkūnėmis su garsenybėmis Ramūnas Karbauskis eilę metų transliavo žinutę apie gerąjį Naisių oligarchą. Žinutė nebuvo labai konkreti, bet išsivaikščiojo plačiai. Strategija atsipirko – plius 53 mandatai Seimo rinkimuose. O tada prasidėjo: kailinukai, danieliai, baudžiakai už kasiakus ir rusiškas kapitalas.
Daug ką ištiko šokas, kai suprato, kam savomis rankomis paklojo ryškų, raudona kilimą iki pat Seimo durų? Šituos žmones tai persekios iki jų gyvenimo pabaigos.
Kaip toje pasakėčioje, kur dėl vienos vinies buvo pralaimėtas karas, taip ir čia – dėl nenorėjimo atidžiai pasitikrinti, kas yra toks tas dosnusis džentelmenas, prorusiškam, be penkių minučių Fideszui buvo atiduoti raktai nuo Vyriausybės.
Pagaliau įvyko precedentas, po kurio garsenybės bus priverstos galvoti į priekį. Anksčiau jie niekuo nerizikuodavo, o dabar pora neatsargių žingsnių ir gali gauti taip per reputaciją, kad turės tenkintis apšildydami maršistus kaimo turizmo sodybose.
Lietuva jau kitokia – pas jos žmones atsirado standartai. Mūsų nebetenkina jūsų pilietinė pozicija, jei čia pat darote atvirkščiai motyvuodami tuo, kad reikia mokėti už šildymą. Tai, kas įvyko, buvo ne tik paskutiniai regresyvių Maskvos kunigaikščių priešmirtiniai gargaliavimai, bet ir signalas – šara nepravažiuos. Visiems derėtų labai susirūpinti.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net