Šiais metais laikytame abiturientų istorijos egzamine atspindėtas vyrų vaidmuo reikšmingiems mūsų šalies įvykiams, tačiau tarp analizuojamų šaltinių nebuvo nė vienos moters, skelbia lrt.lt. Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė sako, kad istoriškai moterų darbas nuvertinamas ir laikomas ne tokiu svarbiu.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Nacionalinės švietimo agentūros atstovų teigimu, kadangi Lietuvos istorijos programoje – vos viena moteris, tai atsispindėjo ir egzamine. Kol vieni istorikai mano, kad švietimo sistema apsileido, kiti teigia, kad istorinių asmenybių moterų nėra daug.
Tačiau moterų vaidmuo istorijoje – ne toks jau ir menkas, kokį mėginama pavaizduoti. Kaip rašo lrt.lt, nors įprastai kovų istorijose dominuoja vyrai, moterų vaidmuo esąs ne ką mažiau svarbus. „Imkim partizanus. Moterys buvo ryšininkės. Kaip jūs įsivaizduojate, galėtų partizano judėjimas egzistuoti be ryšininko?“, – klausia Nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.
 Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Šalnos rajono štabo nariai su Aušrelės būrio partizanais. Iš dešinės: 1. Aušrelės būrio partizanė Vladislava Rudienė (pažymėta Nr. 1), 3. Aušrelės būrio partizanė Genovaitė Rudytė (pažymėta Nr. 3). Tauragės aps., Batakių vls. 1949 m. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr. |
Nacionalinio muziejaus parodoje – net 50 kovotojų moterų ir tai, pasak R. Kačkutės, tik lašas jūroje.
Ji skaičiavo, kad vien moterų, sulaikytų už „draudžiamos spaudos platinimą, už lietuvių kalbos mokymą yra virš 2500“
Akivaizdu, kad moterų vaidmuo net ir kovų istorijose – reikšmingas. Tad kodėl istorijos egzaminuose orientuojamasi išskirtinai į asmenybes, kurios buvo vyrai? „Deja, mūsų istorijos programoje turime tik vieną moterį paminėtą, kuri gali būti valstybiniame brandos egzamine – Nijolė Sadūnaitė“, – taip portalui lrt.lt atsakė Nacionalinės švietimo agentūros atstovas Vidmantas Jurgaitis ir akcentavo, kad egzaminai sudaromi atsižvelgiant į programą.
VDU licėjaus „Sokratus“ direktorius dr. Mindaugas Nefas tikino, kad „tai yra didelis apsileidimas, kurį mes turim ištaisyti“.
Pasak jo, moterys ne vien XX amžiaus viduryje ėmė reikštis visuomeniniame gyvenime ir vaidinti svarbų vaidmenį laisvės kovose. „Jos ir iki tol nuveikdavo svarbių dalykų ir apie tai mes turime kalbėtis bei mokytis“, – lrt.lt pabrėžė jis ir atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje bent iki šiol nėra atlikti išsamūs tyrimai, todėl ir moterų indėlis į istoriją neatsispindi egzaminuose.
Anot M. Nefo, Vakarų šalyse jau prieš 10-15 metų suintensyvėjo tyrimai apie istorines asmenbes moteris, o Lietuva šiuo klausimu atsilieka.
Tuo metu mokytojų asociacijos tarybos pirmininkas Robertas Ramanauskas, priklausantis Nacionaliniam susivienijimui, aiškino, kad „kartais moteris istorijoje norime matyti lygiaverčiame lygmenyje su vyrais, ko istoriškai nebuvo ir kas būtų istorijos pritempimas prie tam tikrų vyraujančių viešųjų nuomonių“.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė savo „Facebook“ paskyroje antradienį pareiškė, kad toks R. Ramanausko pasisakymas yra gėdingas. Anot jos, kad moterys gyveno bei veikė ir tuo metu, tačiau, pasak J. Juškaitės, joms priskiriamos socialinės rolės ir darbai tiek anksčiau, tiek neretai ir dabar laikomi antraeiliais, ne tokiais reikšmingais, nevertais tyrinėjimų ir istorijos vadovėlių.
 |
| Jūratė Juškaitė | Emilijos Filipenkovaitės nuotr. |
„Į moterų vaidmens istorijoje atminties atsakymą dažniausiai žvelgiama dviem pjūviais.
Pirmiausia, galima ieškoti moterų, kurios buvo pamirštos ir ištrintos iš istorijos vadovėlių.
Kaip žinia, atmintis ir istorija yra selektyvūs procesai. Dėl savo biologinio trūkumo (o gal privalumo?), ne viską atsimename, esame priversti atsirinkti, kas mums ir mūsų visuomenei svarbu, o kas nugrims į užmarštį.
Atminties selekciją vyko istorikai ir visuomenės, kurios turi nuostatas. Istoriškai moterys bei moterų darbas buvo nuvertinamas, laikomas ne tokiu svarbiu. Kai kuriais atvejais genialių moterų darbus pasirašinėjo vyrai, nes būti autorėmis-moterims nebuvo priimtina“, – įsitikinusi J. Juškaitė.
Ji paminėjo ir vokiečių kompozitorę ir pianistę Fanny Mendelssohn, kurios dalis dainų 1926–19247 m. buvo jos brolio, kompozitoriaus Felixo Mendelssohno vardu. „Kai po beveik dvidešimties metų Didžiosios Britanijos karalienė Viktorija priėmė F. Mendelssohną Buckinghamo rūmuose ir pasakė norinti padainuoti savo mėgstamiausias kompozitoriaus dainas, teko pripažinti, kad ne visos yra jo“, – apie tai, kad istorija gali būti itin komplikuota, prabilo Žmogaus teisių centro direktorė.
Į istorijos egzaminą kritiškai žvelgia ir Lygių galimybių plėtros centro atstovai. „Lietuvos mokyklose vis dažniau sumanios mokinės ir mokiniai patys klausia, kodėl istorijos pamokose niekada nesimoko apie moteris. Ar jos praeityje negyveno? Ar jos iš esmės yra mažiau svarbios? Deja, mokytojos ir mokytojai vis dar gali atsakyti: „Vaikai, mes juk ruošiamės egzaminui“. O į istorijos egzamino programą moterys neįleidžiamos. Teisinti patriarchalinę tradiciją, kuri nuvertina moterų patirtis, yra tiesiog neišprusimas. Senas raugas“, – dėstoma antradienį centro paskelbtame pranešime.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
