Aš Vaida, man 31-eri metai, esu laimingai ištekėjusi ir nenoriu bei neplanuoju turėti vaikų.
 |
| Vaida Baranovė | Asmeninio archyvo nuotr. |
Vaida Baranovė
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narė
Rodos, toks teiginys neturėtų sukelt cunamio ir priversti viso būrio žmonių kuo greičiau informuoti vyskupus. Juk tai – tik faktas apie mane, kuris yra mano ir tik mano reikalas. Vis dėlto, pasirodo, kad šis teiginys – skandalingas. Todėl rašau šį tekstą, nes tikrai žinau, kad nesu vienintelė moteris, kuri susiduria su tokio principo bullshit‘u.
Ladies, this one‘s for you.
Pirmiausia, ne kiekviena moteris privalo būti motina. Būti motina turėtų tapti pasirinkimu, o ne prievole ar pareiga. Jei pažįstate bent vieną jauną mamą – žinote, kad vaiko atsiradimas gyvenime yra didžiulis iššūkis ir be „pašaukimo“ su juo susidorot be didelių psichologinių (ir ne tik) pasekmių gali ir nepavykti. Jei vaikas tau atrodo ne iššūkis ir džiaugsmas, o iššūkis ir našta, galbūt tau skirtas kitas kelias. Aš – vienas tų žmonių, kurie tą kitą kelią ir pasirinko.
Moteriai, kuri nenori vaikų, pasakyti „tai dar tikrai užsimanysi“, yra tas pats, kas jaunai mamai pasakyt „tai tu dar tikrai gailėsiesi, kad pagimdei“. Jei antroji frazė skamba kažkaip neskaniai, galbūt nevartokime ir pirmosios. Matuoti visas moteris pagal vieną seną „Mama arba niekas“ kurpalių yra neteisinga ir tiesiog kvaila. Deja, vis dar gaju.
Moteriai, kuri pasako „mes neplanuojam vaikų“, atsakyti „tai niekas gi neplanuoja, hahaha“ yra tiesiog apgailėtina. Labai gaila, kad tokiems žmonėms neįmanoma pagroti, kaip jie skamba iš šalies. Taip, I get it, jūs dulkinotės be apsaugos ir susilaukėt viso būrio pabiručių šešių eilių prie pečiaus ir dabar manote, kad visiems taip reikia daryti. Nereikia.
„Mes labai laukiam anūkų“ yra ne tų, iš kurių anūkų tikimasi, problema. Jei užauginot savo vaikus ir norit naujų – įsivaikinkit. Lietuvoje (ir visame pasaulyje) tikrai netrūksta mažų žmonių, kuriems reikia didelės meilės.
Turbūt vienas liūdniausių dalykų yra tuomet, kai jaunos mamytės savo draugėms aiškina, kad jos nesupranta, kas yra nuovargis, stresas, besąlyginė meilė, absoliuti atsakomybė ir t.t. Mielosios, skausmingai klystat. Ir pačios tai žinot. Taip, galbūt kai kuriomis iš jūsų iki vaiko gimimo neteko patirti nieko panašaus, bet jūs – ne aksioma. Yra daugybė būdų pažinti ir besąlyginę meilę, ir atsakomybę, ir nuovargį, neišstūmus iš savo kūno kito žmogaus. C‘est la vie.
Geriausia būtų kitų žmonių pasirinkimą turėti ar neturėti vaikų priimti taip pat ramiai kaip ir kitų žmonių akių spalvą ar sprendimą valgyti ar nevalgyti eklerų. Apie tai neturėtų būti net diskutuojama. Bet mes vis dar gyvename visuomenėje, kuri jaučia didelį fetišą status quo ir begalinį troškimą kontroliuoti kitų asmenų santykius bei reprodukcinius organus. Nejau dar nepasimokėm, kaip vadinasi noras, kad visi gyventų pagal vieną „teisingą“ modelį? Fašizmas. Tas noras yra fašizmas. Tad nebūkim fašistai. Būkim geri ir malonūs žmonės.
Vietoj to, kad rūpintumėmės, kad tie, kurie nenori, vis tiek daugintųsi, pasirūpinkim sutvėrimais, kurie jau yra šioje žemėje. Niekada nepristigs nei žmonių, nei kitų gyvybės formų, kurioms to rūpesčio labai reikia.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net
