Birželį daugybei šalių minint tolerancijos ir pasididžiavimo mėnesį (angl. Pride month), Lietuva aktyviai diskutuoja dėl partnerystės įstatymo projekto. Būsimi sprendimai dėl jo yra itin svarbūs šalies visuomenei, nes paveiks ne tik LGBTQ+ bendruomenę, bet ir Lietuvos ekonominės gerovės perspektyvas. Nuo mūsų atvirumo įvairovei priklausys, kiek šalis bus konkurencinga ir sėkminga pasaulyje.
 |
| Thomas Plantenga | Asmeninio archyvo nuotr. |
Thomas Plantenga, „Vinted“ generalinis direktorius
legal@vinted.lt
Partnerystės įstatymo klausimas visų pirma yra pamatinių žmogaus teisių ir lygybės reikalas. Kodėl du žmonės, kurie susipažino, įsimylėjo, kartu gyveno ir kūrė bendrus planus, negali turėti tų pačių teisių kaip ir kiti? Man atrodo neteisinga, kad įstatymai nepripažįsta nei jų meilės, nei jų pačių.
Taip pat turėtume suprasti, kad yra ir dar viena – ekonominės žmonių gerovės pusė, kuriai mūsų atvirumas įvairiems žmonėms yra labai svarbus.
Jau 6 metus gyvenu Lietuvoje ir per šį laikotarpį ne kartą įsitikinau, kad Lietuva ir jos žmonės yra ambicingi. Lietuva siekia auginti ekonomiką, pritraukti investicijas, kelti pragyvenimo lygį, gyventi taip, kaip stipriausios išsivysčiusios šalys. Ir tam labai svarbu stiprinti verslo sektorių, sudaryti sąlygas Lietuvoje kurtis pasaulinėms sėkmės istorijoms.
Tokią siekiame kurti ir mes, „Vinted“. Siekiame iš Lietuvos vystyti geriausią pasaulyje naudotų drabužių prekybos platformą, kurti tvarų verslą, kuris būtų naudingas klientams įvairiose pasaulio šalyse ir tuo pačiu neštų vertę Lietuvai – per mokamus mokesčius, sukuriamas darbo vietas, aukštus atlyginimus.
Tačiau tam, kad sukurtume geriausią pasaulyje paslaugą, turime sugebėti pritraukti stipriausius pasaulyje talentus. Tik pritraukę juos sukursime reikšmingas inovacijas, produktus, kurie atitiks skirtingų planetos gyventojų poreikius. Todėl mums, kaip ir kitiems globaliems verslams, ypatingai svarbi yra verslo aplinka, kad ji būtų patraukli talentams, nesvarbu, kokie jie būtų žvelgiant iš tapatybės ar demografinių bruožų.
Lietuvą šiandien vadinu savo namais ir, prisipažinsiu, mėgaujuosi gyvenimu čia. Mėgaujuosi, nes esu heteroseksualus baltaodis vyras, europietis ir nesusiduriu su jokiomis tolerancijos ar nelygybės problemomis. Tačiau kitokios seksualinės orientacijos žmonėms nei aš šiandien gyvenimas Lietuvoje vis dar yra sudėtingesnis.
Būsiu atviras, dėl to šiandien pritraukti talentingus darbuotojus į Vilnių yra žymiai sudėtingiau nei į „Vinted“ biurus Amsterdame ar Berlyne – į miestus šalyse, kuriose labiau rūpinamasi įvairių mažumų lygiomis teisėmis ir gerove.
Ir tai tampa reikšminga kliūtimi Vilniuje ar kitame Lietuvos mieste auginti globalių ambicijų turinčius verslus. Nes ta šalis, kuri bus netolerantiška, ji tuo pačiu liks nekonkurencinga, joje bus sunku sukurti pasaulinės reikšmės verslus. Dideli verslai pasirinks biurus plėsti ten, kur galės lengviau pritraukti ir užtikrinti savo darbuotojų gerovę.
Laikausi požiūrio, kad organizacijos turi prisidėti kuriant geresnę aplinką savo darbuotojams ir visuomenei, kurioje veikia. Todėl „Vinted“ renkamės veikti situacijose, kurios turi įtakos mūsų komandai, bendruomenei ar visuomenei, įvairiais būdais išreikšdami savo paramą.
Šiandien jaučiame, kad svarbiu klausimu mūsų darbuotojams ir visuomenei yra lygybės užtikrinimas LGBTQ+ bendruomenei.
Todėl aktyviai įsitraukėme į tolerancijos aplinkos gerinimą viduje ir išorėje, įgyvendiname daugybę vidinių iniciatyvų – nuo „Vinted“ įvairovės politikos, antidiskriminacinės įdarbinimo politikos, iki edukacinių veiklų, saugių bendruomenių kūrimo ir psichologų konsultacijų. Išorėje mes taip pat aktyviai išsakome savo poziciją, kad pamatinės žmogaus teisės ir lygybės turi būti garantuojamos, pavyzdžiui, neseniai pasirašėme Lietuvos Įvairovės chartiją, reiškiame palaikymą LGBTQ+ bendruomenei ir teisiniam santykių sureguliavimui, kurį vertiname kaip svarbų pirmą žingsnį siekiant progreso.
Beje, kartais sulaukiu komentaro, kad „Vinted“ jau šiandien yra žymiai labiau pažengusi tolerancijos ir lygių teisių LGBTQ+ srityje nei daugelis Lietuvos bendrovių. Atsakau, kad esame teisingame kelyje, tačiau kurdami globalų verslą turime lygiuotis ne į vietinių bendrovių vidurkį, o į pasaulinius lyderius.
Kiekvienam Lietuvos verslui, siekiančiam tarptautinės sėkmės, rekomenduoju žiūrėti, kaip lygybės ir įtraukimo klausimus sprendžia didžiausios ir stipriausios bendrovės. Kai matysime, kad esame lygūs su jomis, o Lietuva siūlo lygiavertę aplinką, galėsime teigti, kad turime visas galimybes iš Lietuvos kurti pasaulines sėkmės istorijas.
Iki lygybės tiek mes, tiek visa Lietuva dar turime nueiti ilgą kelią. Tiesa, jei šiuo keliu eisime visi kartu, apie tai kalbėdami ir dalindamiesi patirtimi, tikiu, kad galutinę lygybės stotelę pasieksime greičiau.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net
