Užtikrinti žmogaus teises, o gal toliau leisti diskriminuoti LGBTQ+ asmenis? Į šį klausimą turi atsakyti dauguma. Bent taip įsivaizduoja 18-ka Nepriklausomybės akto signatarų.
Vienas iš kreipimąsi pasirašiusiųjų – Audrius Butkevičius | „7th Army Training Command“ nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Ilgai diskusijose murkdomas ir politinėse rietenose skęstantis tos pačios lyties porų santykių reguliavimą siūlantis Civilinės sąjungos įstatymas atsidūrė dalies Kovo 11-osios Akto signatarų taikinyje. Jie kreipėsi į Seimo narius ir paragino vetuoti Civilinės sąjungos įstatymą, mat esą vienalyčių porų santykių sureguliavimui turi pritarti visa tauta – net ir ta jos dalis, kuriai šis klausimas nei šiltas, nei šaltas.
Reikalavimai keliami ir prezidentui – jeigu projektas Seime būtų priimtas, Gitanas Nausėda raginamas jį vetuoti.
Kreipimąsi pasirašę signatarai ragina „Lietuvos žmonių valią atvirai ir sąžiningai pasitikrinti surengiant referendumą dėl naujų šeimos kūrimo pagrindų įvedimo ir šeimos sampratos apibrėžimo keitimo mūsų Konstitucijoje“, penktadienį pranešė naujienų agentūra ELTA.
Be to, signatarų grupės kreipimesi stengiamasi pabrėžti tai, kad „didžioji visuomenės dauguma tebepritaria iki šiol nepriiminėti lyčiai neutralios Civilinės sąjungos įstatymo, kuriuo būtų suteikiamas šeimos teisinis statusas tos pačios lyties poros bendram gyvenimui“.
Signatarų grupės kreipimąsi pasirašė:
- Aleksandras Ambrazevičius
- Leonas Apšega
- Vilius Baldišius
- Audrius Butkevičius
- Algirdas Endriukaitis
- Eimantas Grakauskas
- Kęstutis Grinius
- Egidijus Klumbys
- Jonas Liaučius
- Nikolaj Medvedev
- Algimantas Norvilas
- Petras Papovas
- Kęstutis Rimkus
- Audrius Rudys
- Benediktas Rupeika
- Algimantas Sėjūnas
- Jonas Šimėnas
- Vidmantas Žiemelis
Šeima – ne tik vyras ir moteris
Tiesa, Civilinės sąjungos įstatymo projektą, pateiktą gegužės 26-ąją, parengę valdantieji yra pareiškę, kad šiame įstatymo variante yra atsisakoma bet kokių aliuzijų į šeimą. Šis įstatymas, anot jų, būtų naudingas tiek kartu gyvenančioms, bet nesusituokusioms heteroseksualioms, tiek ir homoseksualioms poroms.
Konstitucinis Teismas (KT) yra ne kartą išaiškinęs, kad pagal Konstituciją, santuoką gali sudaryti tik vyras ir moteris, bet šeimą sukurti asmenys gali ir ne santuokos pagrindu, Lietuva turi pripažinti ir tos pačios lyties asmenų šeiminį gyvenimą.
Buvęs (KT) primininkas Dainius Žalimas, rašo portalas 15min.lt, gegužę vykusioje diskusijoje teigė, kad tos pačios lyties asmenų sąjunga, pagal KT išaiškinimus, būtų laikoma šeima.
Dainius Žalimas | lrs.lt nuotr. |
Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas pabrėžė: „Šeima yra pripažįstama ir tos pačios lyties asmenų sąjunga, pagrįsta emociniu prieraišumu, dvasiniu ryšiu, tai nėra vien tik ūkinis vienetas. Kad šeimos sudarymo pagrindas nėra vienintelis – santuoka – irgi yra aiškiai pasakyta <...>. Santuoka yra istoriškai reikšmingiausias, tradiciškiausias, jeigu galima sakyti, šeimos sukūrimo pagrindas, bet tikrai ne vienintelis – gali būti tam tikras faktinis asmenų gyvenimas, būtų gerai, jeigu jis būtų teisiškai sureguliuotas, tai irgi šeimos sukūrimo pagrindas“.
Kalbėdamas apie daugumos nuomonę, praėjusių metų gruodį portalui lrt.lt D. Žalimas tikino, kad pastaroji „kartais gali būti nelabai deranti su konstitucinėmis vertybėmis“.
Tos pačios lyties asmenų poros reguliavimą numatančio įstatymo klausimas negali būti sprendžiamas referendumu, įsitikinęs D. Žalimas.
Teisininkas dar praėjusių metų birželį 15min.lt publikuotame tekste dėstė: „<...> pagal Konstituciją (taip ją išaiškino Konstitucinis Teismas) referendumai galimi ne visais klausimais. Negali būti referendumų, siūlančių atsisakyti šalies nepriklausomybės, demokratinės jos valdymo formos ar paneigti prigimtines žmogaus teises. <...> Čia prieiname prie referendumo dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės idėjos. Toks referendumas, kuriuo būtų siekiama uždrausti vienos lyties asmenų partnerystę, a priori būtų antikonstitucinis. Referendumu negali būti paneigtas tos pačios lyties asmenų, kurie pageidauja kurti šeimą ir gyventi šeiminį gyvenimą, žmogiškasis orumas. Referendumu taip pat negali būti nustatyta diskriminacija lytinės orientacijos ar tapatybės pagrindu“.
Nesivaržydama liejo homofobiją
Jarmo.net primena, kad Signatarų klubas kovo 11-ąją Seime delegavo Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatę Zitą Šličytę pasakyti kalbą.
Teisininkė susirinkusiesiems liejo pyktį, kad uždrausta vartoti LGBTQ+ asmenis žeminantį žodį „ped*rastija“, bei aiškino, kad vyksta tariama „Lietuvos homoseksualizacija“. Dalis Seimo narių skambant tokiems homofobiškiems pareiškimams paliko salę.
Kilus skandalui ir aidint pasipiktinimams dėl tokios netolerantiškos LGBTQ+ asmenų atžvilgiu pozicijos, Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė stojo ginti deputatės ir aiškino, kad „tie žmonės, kurie garsiai šaukia apie toleranciją, šiandien pademonstravo visišką netoleranciją kitai nuomonei“. Suprask, lieti neapykantą ir žeminti LGBTQ+ asmenis – tai kita nuomonė.
Birutė Valionytė | lrs.lt/Džojos Gundos Barysaitės nuotr.. |
Po tokių įvykių kovo mėnesį iš Signatarų klubo pasitraukė Nijolė Oželytė. „Negaliu būti nare struktūros, kuri vykdo panašią į antivalstybinę veiklą, kuri šiandien, Laisvės dieną, šventą kiekvienam atsakingam žmogui, įvykdė gėdingą provokaciją ir Signatarų klubo vardu pastatė kalbėti žmogų, nesuvokiantį laikmečio aplinkybių. Beje, kalbėtoja nėra signatarė. Nebaudžiami jie įžūlėja, kaip ir jų patronas bunkeryje. Tai mano nuomonė.
Minėto klubo veikloje senokai nedalyvauja savo valstybę ir save gerbiantys atsakingi signatarai, jį užsėdo vaišvilos, bičkauskai, valionytės – suku būtų rasti skirtumą tarp jų ir maršistų. <...> Man labai apmaudu ir gėda už Zitos Šličytės kalbą, kuri visuomenėje gali būti suprasta kaip visų signatarų nuomonė“, – tuomet teigė Nepriklausomybės akto signatarė.
Nijolė Oželytė | O.Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
Trečiadienį lrt.lt paskelbė, kad dėl Z. Šličytės kalbos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 170 str. (neapykantos kurstymas).
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net