Kai pirmadienį Ukrainos parlamente buvo ratifikuota Stambulo konvencija, dėl šio tarptautinio dokumento diskusijos vėl prasidėjo ir Lietuvoje. Praėjusiais metais Seimas pažadėjo – konvencijos ratifikavimo kol kas nesvarstys. Tačiau galbūt politikai persigalvojo ir galiausiai paseks Ukrainos pavyzdžiu? Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, Rusijos karinę agresiją patiriančios valstybės sprendimas gali paskatinti ir mūsų šalį imtis moterų teisių užtikrinimo. Ji tikisi, kad Stambulo konvencija bus ratifikuota dar šią Seimo kadenciją.
 |
| Viktorija Čmilytė-Nielsen | lrs.lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Stambulo konvencija nuo jos pateikimo Ukrainoje buvo ratifikuota itin greitai. Birželio 18-ąją, šeštadienį, Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė projektą Aukščiausiajai Radai dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo, o jau birželio 20-ąją, pirmadienį, parlamentarai žengė istorinį žingsnį: už balsavo 259 deputatai, prieš – vos 8.
Tiesa, nevertėtų pamiršti, kad Ukraina ratifikuoti dokumentą, kuriame numatytos priemonės kovai prieš moterų ir mergaičių patiriamą smurtą, buvo raginama gerą dešimtmetį, bet prireikė Rusijos sukelto karo ir plataus masto invazijos, karių vykdomų prievartavimų, žudymų ir kankinimų, jog politikai praregėtų, kokios svarbios yra moterų teisės.
„Tai, kad Ukraina ratifikavo Stambulo konvenciją, tikrai galėtų būti signalu ne vėl garsiau Lietuvai kalbėti apie ją, o ratifikuoti. Norėčiau tikėti, dar šios kadencijos Seimui tai pavyks padaryti“, – portalas lrytas.lt cituoja V. Čmilytę-Nielsen.
O štai Prezidentūra šiuo klausimu, kaip neretai ir kitais, pasisakyti vengia. „Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti 2018 m. pateikė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tad visa sprendimų galia šiuo klausimu dabar – Seimo rankose“, – rašoma portalui lrytas.lt atsiųstame šalies vadovo patarėjo Rido Jasiulionio komentare.
Kitaip tariant, prezidentas Gitanas Nausėda tiesiai savo nuomonę pasakyti vengia. Bet ją nujausti galima. Praėjusiais metais Seimo apsisprendimą nesvarstyti Stambulo konvencijos jis pasveikino.
Kaip lrytas.lt komentavo Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė, Stambulo konvencija – tai išsamiausia tarptautinė sutartis, kuria šalys įsipareigoja dėti visas pastangas, kad kovotų su smurtu lyties pagrindu. Dažniausiai smurto aukomis tampa būtent moterys ir mergaitės, taigi, natūralu, jog ir dokumente orientuojamasi į jų apsaugą.
 |
| Jūratė Juškaitė | Emilijos Filipenkovaitės nuotr. |
J. Juškaitė svarstė, kodėl Ukraina ratifikuoti Stambulo konvenciją nusprendė būtent dabar.
„<...> ji (Stambulo konvencija, – jarmo.net) šaliai ypač aktuali, turint omenyje, kad joje vyksta karas, kurio metu moterys ir mergaitės patiria tiek fizinį, tiek seksualinį smurtą. Iki karo Ukrainoje, taip pat kaip ir Lietuvoje, vyko diskusijos dėl konvencijos, buvo paskleista daugelis tų pačių tikrovės neatitinkančių mitų ir baimių. Juos platino konservatyvios, dažnai su Rusijos ortodoksų bažnyčia siejamos organizacijos bei religiniai lyderiai“, – dėstė J. Juškaitė
Žmogaus teisių centro vadovė pabrėžė, kad būtent karo akivaizdoje Ukrainoje atrasta politinės valios, o taip pat ir noro demonstruoti, jog ši valstybė „siekia laikytis tų pačių standartų, kaip ir daugelis Vakarų valstybių“. Pasak jos, tai yra aiškus signalas ir Lietuvai.
Tiesa, yra manančių ir kitaip. Anksčiau prieš vakcinas, Galimybių pasą, Partnerystės įstatymą pasisakę šeimų maršo judėjimo lyderiai vėl grįžo prie kovos su moterų ir LGBTQ+ bendruomenės teisėmis.
Šią savaitę prie Seimo buvo surengtas mitingas, kuriame Lietuvos šeimų sąjūdžio lyderis Raimondas Grinevičius aiškino besiviliantis, jog Stambulo konvencijos ratifikavimas mūsų šalyje bus sustabdytas, nebus palaimintos ir civilinės sąjungos.
Šeimų maršo organizatoriai neretai pasitelkia šalies Konstituciją ir aiškina, kad, pavyzdžiui, Stambulo konvencija arba Civilinės sąjungos įstatymas, kurį priėmus būtų reglamentuojami tos pačios lyties porų santykiai, pažeidžia pagrindinį Lietuvos įstatymą.
Pasak buvusio Konstitucinio Teismo (KT) teisėjo Dainiaus Žalimo, taip sakantieji nėra įsigilinę į platesnį kontekstą.
 |
| Dainius Žalimas | lrs.lt nuotr. |
„Pastebiu, kad dažnai yra daroma viena labai paprasta klaida (ypač tų, kurie sako, kad teisinis reguliavimas, pavyzdžiui, susijęs su Galimybių pasais, Stambulo konvencija ar Partnerystės įstatymo projektas neva prieštarauja Konstitucijai) – sąmoningai ar ne, vadovaujamasi griežtai paraidine Konstitucijos interpretacija, suabsoliutinant tam tikras jos nuostatas ir ignoruojant jų sąsajas su kitomis nuostatomis, neįvertinant tikslų, dėl kurių suformuluota aiškinama nuostata, ir neatsižvelgiant į tarptautinį ir europinį kontekstą“, – portalui 15min.lt gegužę sakė jis.
Apie Stambulo konvenciją yra pasisakiusi ir Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė. Ji siūlė kreiptis į KT.
„Jeigu yra abejojama ir manoma, kad jos nuostatos gali prieštarauti Konstitucijai, Seimo nariai turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimo prieštaravimo ir arba pašalinti tuos dvejojimus, arba patvirtinti“, – taip sakė lygių galimybių kontrolierė, balandžio mėnesį pristačiusi jos vadovaujamos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ataskaitą, rašo lrt.lt
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
