Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė teigia – Civilinės sąjungos įstatymą tobulinti būtina. Ji neigiamai vertina tai, kad projekte neliko jokios aliuzijos į šeimą ir civilinę sąjungą sudarysianti pora pagal dabartinį įstatymą neįgis šeimos statuso. Žmogaus teisių ekspertams ir politologams baksnojant pirštu į trūkumus, politikai tarsi užsimerkę kartoja, kad nors įstatymas netobulas jokių siūlymų ar patobulinimų teikti neketinama, nes tik tokį variantą, koks yra pateiktas dabar, gali patvirtinti Seimas.
 |
| Politikai teigia, kad esminių patobulinimų nesiūlys, nes gal tai padės praslysti su nors ir netobulu, bet tos pačios lyties porų santykius reglamentuojančiu įstatymu | lrs.lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Teiks pastabas
Artimiausiu metu Žmogaus teisių centras ketina teikti pastabas įstatymų leidėjams.
J. Juškaitės teigimu, bus siūloma keisti civilinės sąjungos apibrėžimą, kad šis labiau atitiktų Konstitucinio teismo nutarimus, susijusius su konstitucine šeimos sąvoka ir valstybės prievole saugoti visas šeimas.
„Šiuo metu turbūt niekas negali pasakyti, kokie pakeitimai įstatyme galimi. Todėl atrodo konstruktyviau kalbėti, kokias tobulintinas sritis matome“, – portalui jarmo.net antradienį komentavo J. Juškaitė.
 |
| Jūratė Juškaitė | LGL/A.Didžgalvio nuotr. |
Ji teigė, kad įstatyme reikėtų numatyti, kad partneriai galėtų pasikeisti pavardes į vienas į kito. Be to, J. Juškaitė teigė, kad įstatyme svarbios nuostatos ir dėl vaikų, augančių tos pačios lyties šeimose, apsaugos.
Sako, kad jei sieks gerinimo, nesulauks reikiamų balsų
Dalis politikų dėsto, jog bet koks įstatymo nuostatų keitimas ar tobulinimas siekiant atliepti LGBTQ+ bendruomenės lūkesčius gali sukelti tokią riziką, jog įstatymas apskritai nebus priimtas.
Kaip praneša delfi.lt, parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad nei jis, nei kolegos iš Laisvės partijos neketina siūlyti patobulinimų Civilinės sąjungos įstatymo projektui, nes būtent tokiam dokumentui, koks jis yra dabar, pritariama Seime.
„Aš asmeniškai neplanuoju papildomų tobulinimų teikti, mano frakcijoje tokio noro irgi nėra. Ne todėl, kad mes nematytume poreikio, bet todėl, kad, kaip Vytautas (Mitalas) sako – yra brutali Seimo aritmetika. Jeigu mes sieksime gerinti, plėsti patį įstatymo projektą, mes jam nesurinksime balsų. Tai iš mūsų pusės šis kompromisinis variantas – aš juo esu nepatenkintas, bet tai yra tai, kas politiškai įmanoma“, – portalui delfi.lt kalbėjo jis.
Ignoruoti negalima
Žmogaus teisių centro direktorė pastebėjo, kad ignoruoti tam tikrų problemų negalima.
„Nesu politikė, mūsų kaip žmogaus teisių organizacijos darbas yra atstovauti atskirtį ir diskriminaciją patiriantiems žmonėms, kelti problemas ir skatinti visuomenės diskusiją“, – jarmo.net antradienį tikino J. Juškaitė.
Tačiau, kaip pabrėžė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė, įstatymo priėmimas nepaisant trūkumų – svarbus
„Nepaisant įvardytų trūkumų, įstatymo priėmimą laikyčiau pirmuoju pozityviu žingsniu, leisiančiu toliau tęsti diskusijas apie didesnį saugumą suteiksiančias pataisas. Tai būtų svarbus simbolinis žingsnis, kuris parodytų visuomenei, kad Civilinė sąjungos įstatymas nekelia pavojaus jiems, kaip dabar, deja, dažnai mėgsta gąsdinti oponentai“, – komentavo J. Juškaitė.
Po to, kai gegužės 26-ąją Seime sėkmingai pateikimo stadiją praėjo Civilinės sąjungos įstatymas, LGBTQ+ organizacijos Tolerantiško jaunimo asociacijos vadovas Artūras Rudomanskis ironizavo, kad visi balsavę Seimo nariai sveiki, o Seimas nesugriuvo. „Nesugriūtų ir jei šis įstatymo projektas svarstymo metu būtų pataisytas taip, kaip pridera – aiškiai pripažįstant partnerių šeiminius ryšius, registraciją perkeliant į Civilinės metrikacijos skyrių, suteikiant pavardės keitimo galimybę bei apsaugant partnerių auginamus vaikus ir partnerystėje, ir skyrybų atveju“, – teigė A. Rudomanskis.
Įstatymą numatoma svarstyti birželio 21-ąją. Jeigu įstatymui Seimas pritars, jo dar lauks priėmimo stadija.
Mindaugas Kluonis | lrs.lt nuotr.
Komentuoja politologas Mindaugas KluonisCiviliniame kodekse partnerystės sąvoka buvo įtvirtinta kaip šeimos santykių sukūrimo forma, skirta apsaugoti faktinius šeimos santykius sukūrusius asmenis, tuo tarpu siūlomas Civilinės sąjungos įstatymas suformuoja tik dar vieną tarpusavio notarinę sutartį, taip įtvirtinant tolesnį skirtingose šeimose gyvenančių žmonių nelygiateisiškumą.
Pagrindinis civilinės sąjungos įstatymo trūkumas – jis nesuteikia pakankamos teisinės apsaugos partnerių turimiems vaikams, neapibrėžia partnerių santykių kaip šeimos, neteikia pirmenybės partneriui įvaikinti kito partnerio vaikus. Taip pat įstatyme numatoma galimybė teismui pripažinti civilinę sąjungą be asmens sutikimo riboja asmens teisę į privatų gyvenimą. Toks pripažinimas, kad tarp kartu gyvenančių asmenų susidaro notarinė sutartis, bet ne šeimos santykiai, yra absurdiškas.
Įstatymas numato tvirtinamus įgaliojimus partneriams, labiau komplikuoja nei apsaugo jų turtinius santykius lyginant su dabar partnerystę reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis.
Taip pat nepripažįstant partnerių santykių šeima kyla pavojus, kad užsienyje sudarę santuoką tos pačios lyties asmenys Lietuvoje bus laikomi ne sukūrę šeimos santykius, bet sudarę notarinę sutartį.
Būtų galima įvardyti ir daugiau trūkumų, kurie daro šį įstatymą labiau komplikuojančiu padėtį, nei naudingu. Faktiškai šis įstatymas lyginant su esamu teisiniu reglamentavimu labiau mažina nei didina partnerystėje gyvenančių asmenų apsaugą.
Pats siekis reglamentuoti partnerystę atskiru įstatymu, vietoje to, kad būtų sukurta esamos Civiliniame kodekse numatytos partnerystės registravimo tvarką, yra bereikalinga atskirų politikų užgaida siekiant ne realiai pagerinti situaciją, bet susikurti sau matomumą.
Įstatymas yra sukurtas politikų ir politikams, kurie užuot sprendę realiai egzistuojančiuose šeimyniniuose santykiuose gyvenančių žmonių problemas užsiima rinkiminių pažadų įgyvendinimo imitavimu įtvirtinant tolesnę šeimų diskriminaciją ir iš esmės tęsia tą pačią antikonstitucinę Valstybinės šeimos politikos koncepcijos liniją, kad yra „teisingos“ ir „neteisingos“ šeimos, „tikros šeimos“ ir „notarinės sutartys“.
Taip partnerių santykių reglamentavimas tampa viešųjų ryšių kampanija, kurioje svarbus ne turinys ir partnerių interesai, o paties bet kokio „Partnerystės įstatymo“ priėmimas.
Labai gaila, kad teikiant įstatymą nebuvo atlikta jokia pasekmių analizė, kuri įvertintų, ar siūlomas reglamentavimas realiai nepablogina partnerystėje gyvenančių šeimų padėties. Tai, kad neketinama siūlyti įstatymo pataisų, kurios būtų ne techninės, bet iš esmės pripažintų ir įtvirtintų tai, kam ir yra iš viso reikalingas partnerystės institutas – šeimos santykius, nesikonsultuojama su LGBTQ+ bendruomenę atstovaujančiomis organizacijomis, aiškiai rodo, kad propagandinės akcijos pasekmės Civilinės sąjungos įstatymo rėmėjams nerūpi. Kyla ir klausimas, ar bus daug norinčių registruoti tokio tipo partnerystes ir ar mažas besiregistruojančiųjų skaičius netaps argumentu, kad tokio įstatymo visai nereikia ir ateityje neatsiras iniciatyvų pripažinti jį netekusiu galios.
Vietoje to, kad teiktų neigiamas pasekmes turinčius simbolinius įstatymo projektus, verčiau rengėjai energiją skirtų tam, kas yra numatyta Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 50 straipsnyje – partnerystės registravimo tvarką numatančio teisės akto sukūrimui. Tai duotų kur kas daugiau naudos partnerystėje gyvenančioms šeimoms nei neapgalvotos propagandinės kampanijos.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
