Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą Olena Globa šešias dienas slėpėsi rūsyje Kyjive, stengdamasi likti gyva per Rusijos apšaudymus. Sunkią valandą ji sulaukė JAV LGBTQ+ organizacijos „PFLAG“ paramos. Olena organizacijos pagalba atvyko į JAV, kur gyvena jos sūnus, ir dabar naudojasi kiekviena proga pasakoti apie šio karo žiaurumus. Olena Ukrainoje paliko visą savo gyvenimą: artimuosius ir mylimą organizaciją „TERGO“, kuri įgalino LGBTI asmenų tėvus kovoti su diskriminacija prieš savo vaikus. Šiandien jos gyvenime – pauzė, kol Ukrainos žmonės apgins savo demokratiją ir laimės karą, kuris jiems buvo primestas.
 |
| Olena Globa | Asmeninio archyvo nuotr. |
– Olena, žinau, kad dabar esate saugi kartu su savo sūnumi Niujorke. Ar galėtumėte plačiau papasakoti apie praėjusio mėnesio įvykius? Kaip karas paveikė jus asmeniškai?
– Šiandien labai liūdna sukaktis. Šiandien, kai kalbamės, praėjo lygiai mėnuo nuo karo prieš Ukrainą pradžios. Vasario 24 d. prasidėjo ši negailestinga ir klastinga invazija. Šešios dienos rūsyje buvo pačios baisiausios mano gyvenime. Jos mane palaužė. Pirmą dieną negalėjau suprasti, kas yra karas.
Gimiau 1964 metais taikos metu. Įspūdį apie karą susidariau iš knygų ir filmų, bet realiame gyvenime jo nepatyriau. Realiame gyvenime karas yra pats baisiausias dalykas. Tai sielvartas, bėda ir kraujuojanti žaizda širdyje ir sieloje, nes jis ištiko tave ir tavo šalį. Ir aš esu labai dėkinga savo sūnui, žentui, kurie mane išgelbėjo. Jie išvedė mane iš šio pragaro. Nuoširdžiai dėkoju JAV LGBTQ+ organizacijai „PFLAG“, kuri padėngė trumpos mano viešnagės Europoje išlaidas ir suorganizavo skrydį į Niujorką.
Šiuo metu gyvenu su „PFLAG“ narių šeima. Jie labai geri draugai. Mūsų bendradarbiavimas prasidėjo 2014 metais ir nuo to laiko jie su manimi dalinosi savo patirtimi ir žiniomis, o dabar ir savo namais. Ir aš esu labai už tai dėkinga.
Šio karo poveikis yra drastiškas. Negaliu numaldyti sielvarto savo širdyje. Pirmą kartą gyvenime nebuvau laiminga keliaudama. Prieš karą kelionės buvo mano hobis, malonumas, pramoga. Karo metu kelionė buvo būtinybė stengiantis išgelbėti savo gyvybę. Nusprendžiau pasakyti tiesą apie karą ir stengiuosi pasinaudoti bet kokia pasitaikančia galimybe apie jį kalbėti.
– Ką palikote Ukrainoje?
– Ukrainoje liko visas mano gyvenimas. Atrodo, kad šiuo metu esu fiziškai saugi savo mylimame Niujorko mieste savo mylimoje šalyje Amerikoje, bet mano širdis ir protas yra Ukrainoje su ukrainiečiais.
 |
| Niujorkas | Thomo Habro/Unsplash.com nuotr. |
Negaliu atsiplėšti nuo savo šalies. Mano giminės, mano teta, dukterėčia ir jos šeima, du jos vaikai, mano draugai, organizacijos „TERGO“ tėvai vis dar yra Ukrainoje. „TERGO“ mus sieja bendri tikslai ir rūpesčiai, todėl sakome, kad ši organizacija yra tarsi šeima. Daug mano kolegų liko Ukrainoje. Seku naujienas ir kol kas naujienos labai liūdnos. Bet aš tikiu, kad Ukraina laimės.
– Niujorke aktyviai kalbate apie vykstantį Rusijos karą prieš Ukrainą. Kaip vietos LGBTI bendruomenė Ukrainoje susidoroja su šiais siaubingais įvykiais? Skaitėme pasakojimus apie aktyvų LGBTI bendruomenės narių pasipriešinimą. Kaip manote, ar ukrainiečiai dabar yra labiau vieningi kaip visuomenė, kai susiduria su bendru priešu?
– Ukrainiečiai Amerikoje taip pat labai aktyviai organizuoja pagalbą ir paramą. Kaip ir viso pasaulio žmonės, JAV ukrainiečiai neliko abejingi. Jie organizuoja pagalbą, siunčia produktus ir vaistus, aukoja pinigus ginklams, stengiasi padaryti kuo daugiau.
 |
| Olena Globa | Asmeninio archyvo nuotr. |
LGBTI bendruomenė Ukrainoje yra labai įvairi. Skirtingi LGBTI žmonės Ukrainoje elgiasi skirtingai. Pažįstu daug LGBTI žmonių, kurie šiuo metu kovoja fronto linijose Ukrainos kariuomenėje, nacionalinėje gvardijoje ar teritorinės gynybos grupėse. Kiti savanoriauja prieglaudose – tiek iki šiol ramioje ir saugioje Vakarų Ukrainoje, tiek kitose Europos šalyse, kur organizuoja prieglobstį ir namus pabėgėliams iš Ukrainos priimti. Taigi žmonės labai sunkiai dirba.
Šiuo metu tiek visa Ukrainos visuomenė, tiek LGBTI bendruomenė yra itin vieninga. Šios Rusijos grėsmės, šio karo, mirties ir žudynių akivaizdoje esame vieningai susibūrę aplink mūsų Prezidentą ir jau pamiršome visas ankstesnes kritines pastabas apie jo vykdytą politiką. Jis meistriškai stiprina mūsų moralę ir skatina mus būti aktyvius ir veiksmingus karo metu. Ukrainos visuomenė susibūrė, kad nugalėtų savo priešus – Rusijos kariuomenę ir jos karius.
Esame labai stiprūs ir žmonės tiki mūsų pergale, kuri anksčiau ar vėliau bus pasiekta. Žinoma, šios pergalės kaina gali būti labai didelė, bet, kiek aš matau, žmonės yra pasirengę mokėti itin aukštą kainą už laisvę, nepriklausomybę ir mūsų demokratiją. Mūsų demokratija galbūt yra jauna, ir mes praeityje padarėme klaidų, bet mes turime demokratiją ir nesame vergai kaip Rusijos žmonės. Ir tai yra pagrindinis skirtumas tarp ukrainiečių ir rusų tautų.
 |
| Kyjive apšaudomi gyvenamieji daugiabučiai | Julios Rekamies/Unsplash.com nuotr. |
– Lietuvos valdžia ir pilietinė visuomenė susitelkė palaikant Ukrainą. Lietuviai ukrainiečiams suteikia saugų prieglobstį savo namuose, renka lėšas, siunčia konvojus su humanitarine pagalba ir Ukrainos kariams reikalingą amuniciją. Tačiau daugelio iš mūsų širdis slegia sunki našta, nes jaučiame, kad padarėme per mažai. Ką dar galime padaryti, kad palaikytume Ukrainą ir konkrečiai vietos LGBTI bendruomenę?
– Slėpdamasi rūsyje ir gaudama palaikymo žinutes iš viso pasaulio pajutau, kad pasaulis susivienijo teikiant paramą ir pagalbą mūsų šaliai. Tai labai svarbu ir naudinga. Tai daro mus stiprius ir galinčius kovoti. Esame labai dėkingi už bet kokią pagalbą ir paramą. Jaučiame, kad Lietuvos žmonės yra su mumis. Jie taip pat yra su mumis priešakinėse linijose. Jie mums padeda ir palaiko. Ir mes amžinai būsime už tai dėkingi. Iki šiol ši pagalba buvo veiksminga ir suteikta laiku.
Mano nuomone, svarbiausias dalykas teikiant pagalbą ir paramą yra tai daryti ir toliau. Nenustokite to daryti tol, kol mūsų bendras priešas nebus sumuštas ir Rusijos kariuomenė negrįš į Rusiją. Jūs negalite jaustis saugūs būdami taip arti Rusijos. Pasaulis turi „pastatyti sieną“ tarp demokratinio pasaulio, kurio dalis yra Ukraina, ir Rusijos diktatūros. Palikime juos už šios sienos. Mums jie neįdomūs ir mes niekada nesikišome. Jie gali gyventi kaip nori, bet negali kištis, veržtis į mūsų teritorijas ir mūsų gyvenimus.
 |
| Vaizdai, užfiksuoti Bučoje | Mikhail Volkov/Unsplash.com nuotr. |
Kartais labai sunku ir vargina toliau daryti tai, ką žmonės dabar daro. Puikiai suprantu, kad mes visi pripratome prie savo asmeninio gyvenimo ir rutinos, bet dabar šie gyvenimai ir rutina yra sulaužyti. Deja, turime susikoncentruoti į kai ką kita. Turime pakeisti savo gyvenimą ir požiūrį. Tai ne mūsų užgaida, o mūsų poreikis. Ir mes ne norime, o privalome.
~ Manau, kad lietuviai niekada nepamirš ir nenustos remti Ukrainos, nes mes labai gerai suprantame tai, su kuo jūs susiduriate. Bet kadangi mes esame privilegijuoti naryste NATO, o jūsų Prezidentas prašo „uždaryti“ Ukrainos dangų ir mes negalime jums to suteikti, jaučiame kaltę.
– Visiškai tai suprantu. Galbūt pilietiniai protestai galėtų perduoti šią žinią jūsų vyriausybei, o jūsų vyriausybė gali pastūmėti NATO administraciją tai padaryti. Turėtume bent pabandyti. Turėtume naudoti bet kokį mums prieinamą metodą. Turiu pripažinti, kad paprastiems piliečiams daugelis priemonių ir metodų nėra prieinami. Bet aš tikiu, kad tuo atveju, jei protestai taps labai dideli ir masiniai, jie mūsų išklausys ir darys taip, kaip mes jų prašome. Turime būti labai ryžtingi ir atkaklūs.
– Minėjote, kad Ukrainos visuomenė karo akivaizdoje tapo labai vieninga. Neseniai kai kurie opozicijai Lietuvos parlamente atstovaujantys parlamentarai pasiūlė nesvarstyti lyčiai neutralios partnerystės įstatymo projekto, motyvuodami tebesitęsiančiu karu Ukrainoje ir būtinybe „išlikti vieningiems“ ir „nesvarstyti klausimų“, kurie „skaldo visuomenę“. Kokia jūsų reakcija į tai? Ar besitęsiantis LGBTI žmogaus teisių blokavimas Lietuvoje kaip nors pasitarnaus Ukrainai? O gal ir Ukraina, ir Lietuva turėtų stengtis puoselėti demokratines vertybes ir visų piliečių lygybę?
– Ačiū už šį klausimą. Šis klausimas yra esminis. Mano reakcija į šios LGBTI žmonėms reikšmingos problemos sprendimo atidėjimą visada buvo ir bus neigiama. Nematau jokios priežasties, kodėl šiuo metu nebūtų galima balsuoti už lyčiai neutralios partnerystės įstatymą. Parlamentas gali efektyviai atlikti daugybę gyvybiškai svarbių užduočių ir pasirūpinti visų šalies piliečių gerove. Amerikoje yra geras posakis: „Ar žmogus gali eiti ir kramtyti gumą vienu metu?“ Žinoma, kad gali. Tas pats pasakytina ir apie parlamentą. Mes renkame šiuos parlamento narius, kad jie atlieptų mūsų poreikius.
 |
| „Baltic Pride“ eitynėse Vilniuje Janušas drąsiai mojavo Ukrainos vėliava. Vaikinui ji tapo kovos už laisvę simboliu. Pasak jo, laisvės siekia ir LGBTQ+ žmonės | LGL/A.Didžgalvio nuotr. |
Lyčiai neutralios partnerystės įstatymas nėra mūsų užgaida, tai mūsų būtinybė. Parlamentarai pažadėjo tarnauti savo žmonėms. Ir jie privalo tarnauti. LGBTI bendruomenė yra bet kurios šalies visuomenės dalis. Ir šios bendruomenės teisės turėtų būti apsaugotos. Šios teisės nėra išskirtinės. Tai yra pagrindinės teisės, todėl jos turi būti saugomos ir įtvirtintos įstatymuose. Negalima pasitelkti jokių pasiteisinimų. Parlamentarai turėtų įrodyti savo profesionalumą priimdami piliečiams būtinus įstatymus.
LGBTI žmonės Ukrainoje įrodė, kad yra puikūs piliečiai ir, jei jaučiasi galintys kovoti, eina ir kovoja kartu su savo heteroseksualiais kolegomis. Ir esu tikra, kad tuo atveju, jei Rusija pultų Lietuvą, Lietuvos LGBTI bendruomenė pasielgtų taip pat. Taigi, pats laikas Seimui priimti lyčiai neutralios partnerystės įstatymą. Parlamentas turėtų pradžiuginti Lietuvos LGBTI bendruomenę ir nėra pagrįstų pasiteisinimų to nedaryti. Norėčiau palinkėti Lietuvos LGBTI bendruomenei sėkmės priimant šį įstatymą. Tikiuosi, kad parlamentarai susimąstys, dalis jų persigalvos ir padarys tai, ką privalo padaryti.
– Prieš trejus metus susitikome per apskritojo stalo diskusiją dėl homofobinių patyčių problemos švietimo sektoriuje. Prisimenu, kaip diskutuodamos apie LGBTI moksleivių problemas mokyklos aplinkoje pasidalinome bendru rūpesčiu dėl padėties Lietuvoje ir Ukrainoje. Ar galėtumėte plačiau papasakoti, ką jūsų organizacija „TERGO“ pasiekė dirbdama šioje srityje?
– Tiesą sakant, tai yra teigiamas mūsų pokalbio momentas, nes mūsų veiklą ir pasiekimus vertinu kaip labai sėkmingus. 2016 metais pradėjome kovos su patyčiomis mokymus. Iki 2021 metų galėjome stebėti žingsnis po žingsnio vykstančius pokyčius. Iš pradžių mokytojai buvo labai homofobiškai nusiteikę. Buvo labai sunku vesti šiuos mokymus. Mūsų psichologai po mokymų buvo morališkai išsekę ir liūdni. Tai buvo tikrai sunkus darbas.
 |
| Nuotraukos šaltinis: twitter.com/gmfus |
Nuo 2019 metų pastebėjau požiūrio pokyčius. Dauguma mokytojų ėmė suprasti, kad tolerancija yra būtina, jie tapo dėmesingesni ir empatiškesni savo LGBTI mokiniams. Jie mūsų nuoširdžiai klausinėjo, kaip bendrauti su savo mokiniais, kad jų neįžeistų. Vis mažiau dalyvių po mūsų mokymų paliko priešiškų ir neigiamų atsiliepimų. Dar 2021 metų gruodį Ukrainos Švietimo ministerija oficialiai sertifikavo mūsų tolerancijos mokymų programą. Taigi, mes labai džiaugėmės ir tęsėme tolerancijos mokymus, tačiau karas sustabdė šią veiklą. Tikimės, kad tai truks neilgai.
– Ar galėtumėte papasakoti, kaip įsitraukėte į LGBTI teisių aktyvizmą? Ar jį įkvėpė parama jūsų sūnui?
– Tai atsitiko 2012 metais, kai sūnus paprašė manęs ateiti ir padėti jam vykdant LGBTI žmogaus teisių advokaciją. Turėjau padėti jam vertėjaujant, nes jis dirbo su anglakalbiais. Pirmoji mano pareiga buvo vertimas, bet pamažu įsitraukiau į aktyvizmą ir kovą už LGBTI žmogaus teises. Niekada nesigailėjau dėl savo sprendimo. Šis darbas buvo labai reikalingas, aš galiu jį atlikti gana efektyviai ir pasiekti pažangą bei tikrai padėti žmonėms savo šalyje.
– Kokią žinią norėtumėte nusiųsti birželį vyksiančio „Baltic Pride“ 2022 dalyviams? Kaip LGBTI bendruomenės Baltijos šalyse gali paremti Ukrainos LGBTI bendruomenę?
– Turėtume suprasti, kad šalyse, kuriose LGBTI bendruomenės žmogaus teisės dar neįtvirtintos, kur nėra priimti taip reikalingi įstatymai, mūsų eitynės yra pagrindinė priemonė ir būdas iškomunikuoti LGBTI bendruomenės poreikius valdžios atstovams ir visuomenei. Kuo aktyvesni bus „Pride“ dalyviai, tuo arčiau priartėsime prie laiko, kai bus apsaugotos LGBTI bendruomenės teisės. Šiais metais „Baltic Pride“ kartu su eitynėmis „Už lygybę“, įvairovę ir laisvę, žinoma, turėtų prisidėti prie taikos pasaulyje. Turėtume prisiminti, kad šis renginys yra mūsų eitynės už meilę, laisvę, lygybę, įvairovę, demokratiją ir taiką. Taika ir laisvė yra pagrindinės mūsų vertybės. „Baltic Pride“ daug daro, kad „Kyiv Pride“ birželio mėnesį įvyktų kaip įprasta. Mes esame kartu, esame galingi ir neįveikiami, – kalbėjo pašnekovė.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
