Prezidentui Gitanui Nausėdai kliūva ir Civilinės sąjungos įstatymo projektas. Tačiau jis palaiko iniciatyvą, kurią pasiūlė parlamentarų grupė, pasisakanti prieš tos pačios lyties porų partnerystę. Apie tai, kad reikia mažinti priešpriešą visuomenėje, prakalbęs šalies vadovas, regis, tik pakurstė ir taip jau neramias nuotaikas visuomenėje dėl ypač jautraus LGBTQ+ teisių klausimo.
 |
| Gitanas Nausėda | lrs.lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Pasak G. Nausėdos, siūlomos Civilinio kodekso pataisos, kuriomis būtų įtvirtinta artimo ryšio sąvoka, sumažintų priešpriešą visuomenėje.
„Šiuo metu reikia kalbėti realiai apie du įstatymo projektus. Vieną iš jų pavadinčiau pono Saudargo projektu, o kitas yra Civilinės sąjungos projektas. Taip, Civilinės sąjungos projekte atsižvelgta į dalį pastabų, kurias anksčiau buvau išreiškęs dėl Partnerystės įstatymo, bet šiandien, žvelgiant į konkrečią situaciją mūsų visuomenėje, aš manau, kad mažiau priešpriešos visuomenėje kiltų ir vis tiek leistų eiti tuo keliu, kad vienos lyties bendro gyvenimo šalininkų teisinio apsaugojimo mechanizmas būtų sukurtas... Tokius šansus ir tokią perspektyvą geriau patenkintų pono Saudargo įstatymo projektas, kuris taip pat svarstomas Seime“, – trečiadienį interviu portalui 15min.lt sakė prezidentas, praneša naujienų tarnyba ELTA.
 |
| Seime G. Nausėda kalbėjo metiniame pranešime | lrs.lt nuotr. |
Verta paminėti, kad prieš metus, kai Seimo pavasario sesijoje po teikimo buvo atmestas Partnerystės įstatymas, prezidentas G. Nausėda taip pat nepraleido progos jo pakritikuoti. Šalies vadovas išsakė poziciją, jog neva partnerystė kertasi su Konstitucijoje įtvirtintomis nuostatomis dėl šeimos apibrėžimo, santuoka.
G. Nausėda teigė, kad net ir Seime priėmus tokį įstatymą, jis būtų pasinaudojęs veto teise. Anti LGBTQ+ judėjimo – šeimų gynimo maršo – šalininkų tai nė kiek nenuramino: agresyvūs protestuotojai, tuo metu pasisakę ir prieš vakcinas, ir prieš Galimybių pasą, ir prieš LGBTQ+ asmenų teises, prie Seimo sukėlė riaušes. O štai LGBTQ+ bendruomenė pasijuto visiškai nusivylusi Prezidentūra. Tad priešprieša tapo itin akivaizdi.
Tautos vienytoju iškart po rinkimų apsiskelbęs G. Nausėda visuomenės suvienyti ir nuraminti niekaip nesugeba. Priešingai – jo žodžiai ir toliau kursto vis aršesnes diskusijas.
Šiais metais gegužės pabaigoje Seimo surengtame posėdyje buvo pateikti 2 pasiūlymai dėl bendrai gyvenančių, tačiau nesusituokusių porų santykių teisinio reglamentavimo. Konservatorė Jurgita Sejonienė kartu su kitais valdančiaisiais pateikė Civilinės sąjungos įstatymo projektą, tuo metu jos bendrapartietis Paulius Saudargas kartu su LGBTQ+ lygiateisiškumą kvestionuojančiais Seimo nariais pateikė Civilinio kodekso pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti „artimo ryšio“ sąvoką.
%20lrs.lt%20nuotr..jpg) |
| „Artimo ryšio“ idėja – konservatoriaus P. Saudargo pasiūlymas | lrs.lt nuotr. |
J. Sejonienė aiškino, kad Civilinės sąjungos įstatymas – tai kompromisinis variantas, parengtas atsižvelgiant į visuomenėje vyraujančią atmosferą. Esą jis, nors ir minimaliai, bet bent kažkiek suteiktų teisių LGBTQ+ poroms.
O štai po G. Nausėdos išsakytos pozicijos dėl „artimo ryšio“ sąvokos, parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius pareiškė, jog „artimo ryšio” projektas kartu gyvenantiems nesuteikia nei jokių teisių, nei pareigų. Pasak Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko, tuo metu „Civilinės sąjungos įstatymo projektas įjungia 62 įstatymuose partneriams įtvirtintas teises ir pareigas“.
 |
| Tomas Vytautas Raskevičius | lrs.lt nuotr. |
T. V. Raskevičiui antrino ir „laisvietė“ Ieva Pakarklytė. Ji komentavo, jog G. Nausėda „pamiršo pridėtiׅ“, kad „artimo ryšio“ sąvoka Civiliniame kodekse „niekaip nespręstų problemos ir tos pačios lyties poros liktų lygiai taip pat teisiškai neapsaugotos“.
 |
| Ieva Pakarklytė | lrs.lt nuotr. |
„Ironiška ir pikta, kai rimtu veidu yra pasisakoma už projektą, kuris tiek teisiškai, tiek orumo prasme yra neveiksnus“, – tikino I. Pakarklytė.
Prezidento žodžius kritiškai įvertino ir žmogaus teisių aktyvistas Pijus Beizaras.
 |
| Pijus Beizaras | Asmeninio archyvo nuotr. |
„Įdomu, ar prezidentas supranta, kad būtent dėl to žmonės nenori grįžti atgal į Lietuvą iš emigracijos? Ir jeigu nuoširdžiai, man nerūpi kažkokios tariamos priešpriešos ir man nerūpi, ką kiti mano, o ypač, ką mano Vyskupų konferencija, šeimų maršas ar dar koks <...> LVI (Laisvos visuomenės institutas – jarmo.net).
Visą laiką kartojama, kad reikia ieškoti kompromisų. Na, ne taip atrodo kompromisų paieškos, kai iš vienos pusės viskas atimama tiesiog <...>
Jau Civilinės sąjungos įstatymas yra <...> išpešiota višta. Net jį priėmus nežinau, ar tai kažką labai keistų. Tikriausiai ne. Bet pajudėti iš mirties taško būtina. Geriausia jau dabar“, – įsitikinęs P. Beizaras.
Atlikėjas Mantas Meškerys, kuris gegužės 26-ąją kartu su LGBTQ+ teisių aktyvistais ir palaikytojais įsivėlė į ikiteisminiu tyrimu pasibaigusią „diskusiją“ su Petru Gražuliu, teigė, kad mažiau priešpriešos visuomenėje įneštų ne „artimo ryšio“ projektas, o būtent Civilinės sąjungos įstatymo priėmimas.
 |
| Mantas Meškerys | Tamsa club nuotr. |
Pasak jo, „artimo ryšio“ projektas „sukels pyktį iš LGBTQ+ bendruomenę palaikančių“ žmonių pusės ir tai toliau skatins nesibaigiančias diskusijas dėl vis dar negarantuojamų LGBTQ+ bendruomenės teisių Lietuvoje.
„Prezidentas nori pasakyti, kad nepykdykime ant-LGBTQ+ nuomonės turėtojų, bet LGBTQ+ palaikytojus pykdyti galima?“ – retoriškai klausė M. Meškerys.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
