Seimo komitetuose svarstomos Seimo nario Lino Kukuraičio inicijuotos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisos. Ant popieriaus pataisų misija kilni – suteikti pagalbą moterims, patiriančioms krizinį nėštumą. Realybėje – sukurti mechanizmą, kuris leistų stigmatizuoti ir gėdinti moteris, nusprendusias nutraukti nėštumą.
 |
| Asociatyvi Ipanemah Corella/pexels.com nuotr. |
Kristina Rūkaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro tyrimų vadovė
info@manoteises.lt
Kaip tai atrodytų praktikoje? Jei būtų priimtos, pataisos į Lietuvos teisinę sistemą įvestų naują „krizinio nėštumo“ sąvoką. Nors išgirdus, kad kažkas patiria krizinį nėštumą, natūraliai kyla mintis apie nėštumą, patyrus prievartą, pavojų vaisiaus ar moters sveikatai ir pan., tačiau šių pataisų tikslas kitas: visas moteris, kurios svarsto nėštumo nutraukimą, paversti patiriančiomis „krizinį nėštumą“, ir teikti informaciją bei rekomendaciją konsultuotis su šališkumu pagarsėjusiais krizinio nėštumo centrais.
Nepasakysiu nieko naujo – krizinio nėštumo idėja yra ideologizuota, ją palaikantys asmenys ar organizacijos abortų prevenciją dažniausiai suvokia kaip moterų skatinimą „apsigalvoti“ dėl nėštumo nutraukimo. Pataisas palaikantys su Romos Katalikų Bažnyčia siejamų organizacijų atstovai viešojoje erdvėje nėštumo nutraukimą dažnai klaidingai vaizduoja kaip neatsakingą, nepagrįstą, kone „iš neturėjimo ką veikti“ priimtą sprendimą. Tačiau sprendimą nutraukti nėštumą moterys paprastai priima atsakingai bei racionaliai įvertinusios savo gyvenimo aplinkybes: galimybes užtikrinti vaikui saugius namus ir jį visapusiškai aprūpinti, savo pačios emocinę, fizinę būklę, ir esamą asmeninio gyvenimo situaciją – ar egzistuoja partneris, partnerė ar kiti artimieji, kurie prisidėtų tiek prie finansinio, tiek prie emocinio šeimos stabilumo užtikrinimo.
Dalis sprendimų nutraukti ar nenutraukti nėštumą yra aiškūs, nekeliantys dvejonių. Kitai daliai moterų dėl neplanuoto nėštumo gali reikėti paramos ar pagalbos suprantant savo jausmus bei apgalvojant esamas gyvenimo aplinkybes. Tais atvejais tokios tarptautinės organizacijos kaip Jungtinės Tautos ir Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia nešališkos išorinės pagalbos – nemoralizuojančios, negėdinančios ir nekaltinančios dėl vienokio ar kitokio sprendimo – svarbą.
Deja, Seimo nario pasiūlyta pataisa neplanuoto nėštumo patirčių nediferencijuoja, tad „pagalbos“ visoms be išimties tektų ieškoti šališkumu ir manipuliacija pagarsėjusiuose krizinio nėštumo centruose. Apie tokių centrų darbo metodus JAV, Europoje ir kituose žemynuose gausu akademinių ir žurnalistinių tyrimų – prisidengianti pagalba moteriai, iš tiesų siekiama perkalbėti nenutraukti nėštumo bei sukelti kaltę, pateikiant dažnai tendencingą, faktais nepagrįstą bei neteisingą informaciją.
Skaitant pataisų aiškinamajame rašte deklaruojamą siekį teikti pacientėms konsultacijas, nesukeliant papildomo streso, „nepagilinant jų asmeninės krizės bei kitų nemalonių pojūčių nėštumo laikotarpiu ir po jo“, šių organizacijų privalomasis įtraukimas skamba itin ciniškai. Siūlomų pataisų užmojis akivaizdus – uždegti žalią šviesą krizinio nėštumo sistemai Lietuvoje. O vėliau, žinoma, skirti valstybės biudžeto lėšas būtent tokių centrų išlaikymui, nekuriant iš tikrųjų nešališkų, į pagalbą moteriai orientuotų paslaugų.
Lietuva yra tarptautinės bendruomenės narė. Esame prisijungę prie progresyvių dokumentų, pavyzdžiui, Kairo bei Pekino konferencijų veiksmų programų, kurios sako, kad nėštumo nutraukimas negali ir neturi būti skatinamas kaip šeimos planavimo priemonė, kaip, pavyzdžiui, buvo sovietų okupacijos metu: poroms neturint galimybių įsigyti kontracepcinių priemonių, moterys buvo priverstos atlikti abortus. Ir ne vieną.
Nėštumo nutraukimų prevencija pirmiausia turėtų vykti diegiant kokybišką, mokslu grįstą lytiškumo ugdymą, kuris būtų prieinamas tiek berniukams, tiek mergaitėms. O tais atvejais, kai moteris nusprendžia nutraukti nėštumą, procedūra jai turi būti teikiama žmogiškomis sąlygomis. Nei moralizavimas, nei gėdinimas, nei klaidinančios informacijos pateikimas į žmogiškumo sąvoką nepatenka.
Tad tenka konstatuoti, kad ir vėl vietoj to, kad problemą spręstume iš esmės, savo visažiniškus žvilgsnius kreipiame į moteris, kvestionuodami jų gebėjimus atsakingai priimti sprendimus dėl savo ir savo šeimos ateities.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net
