Nepatingėjau perskaityti paskutinio Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) laiško Civilinės sąjungos klausimu visoje to laiško didybėje ir visa apimtimi. Skaitymo nedaug, tad ir darbas nedidelis buvo.
 |
| Justinas V. Daugmaudis | Asmeninio archyvo nuotr. |
Justinas V. Daugmaudis
visuomenės veikėjas
Ką galiu pasakyti? Vaizduotės akimis net matau, kaip tas laiškas gimė: atbėgo toks tūlas Malinauskas pas tokį tūlą Kėvalą. Atbėgęs taria: „Surašysiu gromatą, tu pro LVK prastumsi?“. Kėvalas sako: „Jo, prastumsiu“
 |
| Vyskupas Kęstutis Kėvalas | Juozo Kamensko nuotr. |
Taip ir prasistūmė (ar išsistūmė) tas laiškas, nedidelio protelio vyskupams daug klausimų nesukėlęs.
Dalykas yra tas, kad Vyskupų konferencija fundamentaliai nesupranta, jog Civilinės sąjungos projektas yra labai konservatyvus ir neinvazinis projektas.
Jis yra self-contained (lt. savaiminis, – jarmo.net). Jį kaip lego kaladėlę prijungi prie Civilinio kodekso ir viskas. LVK remiamas artimųjų institutas reikalautų gigantiško teisėkūros darbo perkratant visus kodeksus.
Didingiausia tai, kad net po viso to grandiozinio teisėkūrinio darbo, kad gink die tie 500 (ar kiek ten) LGBTQ+ porų niekaip ir jokiu būdu negalėtų įstatymo akyse būti pavadinti „šeima“, kuris nors tarptautinis teismas vis vien sakys: „Na, čia artimieji, registruoti, jie gyvena mūsų supratimu šeimos gyvenimą, jiems galioja žmogaus teisių konvencija, jie turi teisę į privatų ir šeimos gyvenimą“.
Ką Lietuva pasakys? Kad neturi teisės į privatų ir šeimos gyvenimą? Sėkmės.
Tai matant galima jau nevynioti į vatą ir pasakyti: LVK užsiima elementaria antivalstybine veikla. Jie, kaip sako anglakalbiai, nori to cut off the nose to spite the face (lt. nusipjaut nosį keršijant veidui). Sveika šiaip jau būtų kartais prisiminti atskirumo principą ir nelįsti, kur nekviečia. Ypač nelįsti raginant griauti valstybės teisinę sistemą, kuri turi savo nuosavus konstravimo principus ir logiką.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net
