Lietuvos translyčių asmenų teisių srityje stebimas regresas, skelbia Žmogaus teisių stebėjimo institutas šiais metais parengtoje ataskaitoje. Nors translyčių žmonių bendruomenė, kaip teigiama dokumente, santykinai nedidelė – jai priklauso 200-300
asmenų – tačiau šie žmonės susiduria su rimtais iššūkiais. Teisės į lytinės tapatybės pripažinimą užtikrinamos nepakankamai, sako žmogaus teisių ekspertai.
 |
| Asociatyvi unsplash.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Iki šiol daugiausia diskusijų Lietuvos valstybinėse institucijose sukosi apie lytinės tapatybės
pripažinimo procedūrą, besiremiančią psichiatrine diagnoze, tačiau translyčių asmenų
bendruomenės nariai išreiškė susirūpinimą dėl psichiatrinės diagnostikos reikalavimo
teisiniam lytinės tapatybės pripažinimui. Translyčiai diskusijos dalyviai pabrėžė, kad jei
psichiatrinė diagnozė yra būtina sąlyga teisiniam lytinės tapatybės pripažinimui, pertekliniai ar
piktnaudžiaujantys reikalavimai diagnozei gauti padarys tiek lytinės tapatybės teisinį
pripažinimą, tiek medicininę tranziciją mažiau prieinamą arba neprieinamą daugeliui translyčių
asmenų“, – rašoma ataskaitoje, kurią parengė Erika Leonaitė ir Andre Jurgaitė.
Prie to, kad Lietuva vertinama kaip išgyvenanti regresą translyčių asmenų teisių užtikrinimo srityje, anot Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovų, galėjo prisidėti ir ta aplinkybė, kad 2020 metais įkurta nauja politinė partija –
Krikščionių sąjunga, kuri pasisako už teisinio lytinės tapatybės pripažinimo
draudimą.
Ataskaitoje teigiama, kad Lietuvos teisės aktai numato teisę keisti lytį, tačiau nenumato lytinės tapatybės pripažinimo sąlygų ir tvarkos. Šią spragą Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) pripažino žmogaus teisių pažeidimu byloje L. prieš Lietuvą dar 2007 metais.
Nuo 2017 metų Lietuvoje lytinė tapatybė gali būti teisiškai pripažinta teismo sprendimu, jei pateikiama psichiatrinė diagnozė.
„Šis patologizuojantis požiūris kelia rimtų problemų, įskaitant pagarbą translyčių asmenų sveikatai ir asmeniniam gyvenimui“, – dėstoma ataskaitoje.
Lietuva ne kartą buvo raginama 2017 metais pradėtame rengti Lytinės tapatybės pripažinimo įstatyme numatyti prieinamą administracinę procedūrą, pagrįstą asmens apsisprendimu. Be to, šalis raginta sustiprinti priemones, skirtas kovoti su išankstiniu nusistatymu ir translyčių asmenų diskriminacija.
Be to, ataskaitoje pabrėžiama, kad praėjusiais metais itin suaktyvėjo politiniai, religiniai ir visuomeniniai judėjimai, prieštaraujantys
vadinamajai „genderizmo ideologijai“ ir LGBTQ+ asmenų, įskaitant translyčius, teisių apsaugos
plėtrai.
Viešojoje erdvėje itin išaugo publikacijų, kuriose LGBTQ+ bendruomenė vaizduojama
neigiamame kontekste, skaičius.
Anot ataskaitos rengėjų, šie procesai didžiąja dalimi susiję su dviem iniciatyvomis:
siekiu teikti Seimui ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto
artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvenciją) ir įteisinti lyčiai neutralią
partnerystę.
„Priešiškumas Stambulo konvencijos ratifikavimui nemaža dalimi buvo
grindžiamas teiginiais, kad tai lemtų prioriteto socialinei lyčiai suteikimą biologinės lyties
atžvilgiu, lyties keitimo ir daugybinių lytinių tapatybių įteisinimą, teisinę atsakomybę už
atsisakymą elgtis su asmeniu pagal „įsivaizduojamą socialinę lytį“ ir pan. Media4change
žiniasklaidos monitoringo duomenimis, visą pirmąjį 2021 m. metų ketvirtį LGBTI bendruomenė
žiniasklaidoje dažniau vaizduota neigiamame kontekste nei teigiamame. 2021 m. vasarį,
diskusijų dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo įkarštyje, publikacijų, ypač nuomonių skilčių,
kuriose LGBTI bendruomenė vaizduota neigiamame kontekste, skaičius 18 kartu pranoko
teigiamo konteksto publikacijas. Nors kovo mėnesį paaiškėjo, kad Stambulo konvencijos
ratifikavimo klausimas nebus įtrauktas į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę, pasipriešinimas
su šia konvencija siejamiems procesams tęsėsi. Galiausiai šis klausimas nebuvo įtrauktas ir į
rudens sesijos darbotvarkę“, – teigiama ataskaitoje ir pabrėžiama, kad įtaką išlaikanti Lietuvos Katalikų Bažnyčia ir kitos religinės bendrijos pasisako
griežtai prieš iniciatyvas, kurias vertina kaip „gender ideologijos“, keliančios grėsmę lyties kaip
prigimtinės biologinės duotybės, lydimos atitinkamų socialinių vaidmenų, sampratai.
2019 metais atlikta Eurobarometro apklausa atskleidė, kad translyčių ir interlyčių asmenų socialinis priėmimas Lietuvoje yra žemesnis nei
ES vidurkis. Tik 22 proc. respondentų jaustųsi patogiai, jei aukščiausiu renkamu politiniu
pareigūnu taptų interlytis asmuo ir 21 proc. – jei translytis. Atitinkamai ES vidurkis šiuo klausimu buvo 54 proc. ir 53 proc.
Po paskutinių Seimo rinkimų konservatoriai, liberalai ir „laisviečiai“ suformavo centro-dešinės koaliciją. Nors Laisvės partijos rinkimų programoje buvo numatyta priimti Asmens lytinės tapatybės pripažinimo
įstatymą, kuriuo būtų nustatyti lytinės tapatybės pripažinimo kriterijai, pripažinimo tvarka ir
teisinės pasekmės, tačiau „laisviečiai“ gavo tik 11 mandatų iš 141,
tad tokiai iniciatyvai būtinas ir kitų frakcijų palaikymas, kurį užsitikrinti gali
būti sudėtinga.
„Apibendrinant, Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas nėra pakankamas siekiant užtikrinti
translyčių asmenų apsaugą nuo diskriminacijos dėl lytinės tapatybės. Aplinkybė, kad lytinė
tapatybė, kaip draudžiamas diskriminacijos pagrindas, nėra nurodyta nei Lygių galimybių
įstatyme, nei kitų įstatymų nuostatose, uždraudžiančiose diskriminaciją, prisideda prie to, kad
translyčių asmenų diskriminacija tampa teisiškai nematoma. Interlyčių asmenų padėtis dar
mažiau aiški, ypač dėl duomenų apie šių asmenų bendruomenę ir jų patiriamus sunkumus
trūkumo. ES kontekste Lietuva išsiskiria aukštais LGBTI asmenų diskriminacijos rodikliais. Šių
asmenų padėtį apsunkina ir pastaruoju metu išaugęs dalies visuomenės priešiškumas
iniciatyvoms, susijusioms su LGBTI teisių apsauga“, – teigiama ataskaitoje
Sprendimų priėmėjams rekomenduojama užtikrinti tvarką, pagal kurią lytį patvirtinančios operacijos, pakaitinė hormonų terapija ir kitos
medicininės tranzicijos procedūros būtų prieinamos ir paremtos informuoto sutikimo
modeliu.
Taip pat, skelbia Žmogaus teisių stebėjimo institutas, vertėtų peržiūrėti nuostatas, pagal kurias žmonėms, kuriems diagnozuotas „lyties tapatumo
sutrikimas“, neleidžiama įsivaikinti ir tapti globėjais.
Ataskaitoje akcentuojama, kad 2021 metų pabaigoje buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje translyčių žmonių teisių ir savitarpio pagalbos organizacija „Trans Autonomija“ ir pateikiama rekomendacija remti translyčių asmenų ir nevyriausybinių organizacijų rengiamas švietimo ir sąmoningumo didinimo
kampanijas apie translyčių asmenų padėtį bei kreiptis į savivaldybes dėl jų įsitraukimo
ir bendradarbiavimo.
Be to, rekomenduojamam nustatyti „greitą, skaidrią ir prieinamą“ administracinę procedūrą, grindžiamą asmens apsisprendimo principu, kitaip tariant, užtikrinti tvarką, pagal kurią asmuo sveikatos paslaugas galėtų gauti be psichiatrinės diagnozės
Žmogaus teisių stebėjimo institutas rekomenduoja sprendimų priėmėjams atnaujinti diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo projektą konsultuojantis su tarptautiniais sveikatos ekspertais ir vietine translyčių asmenų bendruomene bei parengti glaustą informaciją apie teisines lytinės tapatybės pripažinimo pasekmes ir tolesnius veiksmus, kurių reikia imtis po teigiamo teismo sprendimo.
„Ši informacija turėtų apimti bent paaiškinimus apie tai, kurios valstybės institucijos automatiškai gaus informaciją apie pakeistus asmens įrašus, kokios yra teisinės lytinės tapatybės pripažinimo pasekmės socialinio draudimo išmokoms, sveikatos priežiūros prieinamumui ir kt. reikalavimų), nenustatant kriterijų dėl šeiminės padėties ar amžiaus ir padarytus pakeitimus sistemingai taikant visose gyvenimo srityse“, – rašoma ataskaitoje
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
