Kai vasarį man sukako 40 metų, pasižadėjau mažiau save cenzūruoti. Štai kuo noriu pasidalinti matydama draugų nuotraukas ir video iš vakarykščio „Baltic Pride“ Vilniuje ir after-party vakarėlių, kuriuose mačiau be galo daug džiaugsmo.
 |
| „Baltic Pride 2022“ eitynės Vilniuje | Vilniaus LGBTQ+ klubo „Soho“ nuotr. |
Lina Žigelytė
Humanitarinių mokslų daktarė
Kas labiausiai dirgina pasišventusius, užkietėjusius Lietuvos homofobus? Ne, ne lyčiai neutralios civilinės sąjungos perspektyvos. Net ne tos pačios lyties porų santuoka. Ir net ne galimybė įsivaikinti vaikus, kuriuos tokios poros užaugino.
Turbūt didžiausias homofobų dirgiklis - LGBTQ+ žmonių pozityvi energija ir akimirkos, kai dalinamasi džiaugsmu.
Michelis Foucault kartą rašė, kad homofobus labiausiai dirgina ne seksas tarp dviejų vyrų, o matymas tų vyrų susikabinus už rankų jau ryte, po drauge praleistos nakties (šokių aikštelėje, parke ar lovoje).
Homofobus dirgina matymas žmonių, kurie puoselėja džiaugsmą, nors visa heteronormatyvi visuomenė jiems šaukia: „Ne"
Homofobus dirgina suvokimas, kad homoseksualus santykis (šiuo atveju tarp vyrų), santykis, kuris istoriškai buvo ir tebėra stigmatizuojamas, ir matomas kaip menkinantis norminį vyriškumą, išties gali būti paremtas abupusiu susitarimu ir noru puoselėti džiaugsmą. Homoseksualių vaikų džiaugsmas tiesiog augant, žaidžiant. Trans žmonių džiaugsmas einant gatve ar dirbant. Lesbiečių džiaugsmas. Queer žmonių džiaugsmas, nors heteroseksuali visuomenė jau įprato mus matyti tik pykstant, protestuojant, verkiant po traumų ar smurto.
Paprastas mūsų džiaugsmas. Jis gali būti labai galingas. Audre Lorde apie džiaugsmą rašė taip: „Kai dalinamasi džiaugsmu – fiziniu, emociniu, psichologiniu, intelektualiu – tuomet sukuriamas tiltas tarp tų, kurie dalinasi džiaugsmu: tai gali sukurti atspirties tašką suvokimui apie tai, kas besidžiaugiančių asmenų nesieja, ir sumažinti išliekančių skirtumų keliamą grėsmę".
Tai štai vakar man – per atstumą – gražiausia buvo matyti ne žmonių su vaivorykštėmis jūrą Gedimino prospekte ar ant Baltojo tilto. Ir tai labai gražu.
Bet man gražiausia buvo matyti mažiau matomų bendruomenės narių džiaugsmą after-party vakarėliuose. Vis tik kokia laisvė ir laimė porą valandų nekurti argumentų apie savo žmogiškumą ir vertę. Kokia laisvė ir laimė būti šalia žmonių, su kurių patirtimis lengva tapatintis. Koks džiaugsmas tiesiog būti savimi. Ir kokia radikali tokio džiaugsmo galia.
Šokite toliau, mielieji. Gerkite daug vandens. Ir toliau tiesiog būkite savimi.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net
