Birželio 18 dieną „Riga Pride“ sugrįžta į Latviją su laukiamiausiu festivalio renginiu – eitynėmis „Už laisvę“. Reiškiant paramą ir solidarumą LGBT bendruomenei Ukrainoje „Riga Pride“ šiais metais vyks kartu su „Kyiv Pride“. Festivalio šūkis: „Kol visi būsime laisvi“. Visą savaitę vyksiančio „Riga Pride“ festivalio metu bus organizuojama per 40 renginių, tad „Riga Pride“ tikrai turi ką pasiūlyti kiekvienam.
 |
| LGL/A.Didžgalvio nuotr. |
Vienas pagrindinių „Riga Pride“ organizatorių Kaspars Zalitis pasakoja, kodėl „Riga Pride“ sugrįžta į Latviją, kaip svarbu remti LGBT bendruomenę Ukrainoje ir atskleidžia, ko galime tikėtis iš daugybės įvairių LGBT bendruomenės renginių.
– Šią savaitę „Riga Pride“ sugrįžta į Latviją po 14 metų pertraukos. Ar planuojate kasmet rengti „Pride“ Rygoje? Kokia to priežastis?
– „Riga Pride“ į Latviją grįžta po 14 metų pertraukos. Paskutinį kartą „Riga Pride“ buvo organizuotas 2008 metais. „Baltic Pride“ vis tiek vyks Rygoje numatytu laiku, tačiau Rygoje planuojame rengti „Pride“ kasmet, nes tokį poreikį išreiškė bendruomenė ir visuomenė.
– Latvijos delegacija dalyvavo „Baltic Pride 2022“ Vilniuje. Kokie jūsų asmeniniai įspūdžiai apie šių metų festivalį?
– Buvo kaip visada gerai. Mums labai patiko eitynės. Daugeliui į Vilnių atvykusių žmonių tai buvo pirmosios LGBT bendruomenės eitynės. Kadangi dalyvavau kiekviename „Baltic Pride“ festivalyje Vilniuje, mane kiekvieną kartą žavi žmonės, kurie ateina kaip dalyviai, ir žmonės, kurie dalyvauja kaip žiūrovai. Buvo gražu, linksma ir vyravo draugiška atmosfera.
 |
| LGL/A.Didžgalvio nuotr. |
– „Riga Pride“ šiais metais vyks kartu su „Kyiv Pride“. Festivalio šūkis: „Kol visi būsime laisvi“. Kaip užmezgėte partnerystę su „Kyiv Pride“? Kokia jūsų reakcija į pastarojo meto įvykius Ukrainoje? Kaip LGBT bendruomenės Baltijos šalyse gali padėti LGBT bendruomenei Ukrainoje?
– Solidarumas su „Kyiv Pride“ kilo visiškai natūraliai. Tiek LGBT bendruomenė, tiek visuomenė jaučia didžiulę empatiją ukrainiečiams ir Ukrainai. Turbūt labiau nei bet kuri kita Vakarų Europos šalis, nes esame sujungti bendros praeities. Taigi visiškai natūralu, kad mes solidarizuojamės ne tik su Ukrainos visuomene, bet ir su Ukrainos LGBT bendruomene.
„Mozaika“ ir „Kyiv Pride“ bendradarbiavo nuo pat pirmojo „Pride“ Kyjive. Mes dalyvavome „Kyiv Pride“, padėjome jį organizuoti. Taigi natūralu, kad su jais dirbame ir kartu organizuojame paramą bei aukas Ukrainos LGBT bendruomenei.
Kalbant apie paramą LGBT bendruomenei Ukrainoje, svarbiausia jų atsiklausti, ko jiems reikia, nes kartais esame linkę turėti įsivaizdavimą, ko ukrainiečiams reikia. Taigi, mes visada jų klausiame, ką galėtume padaryti, kad padėtume.
Kitas svarbus dalykas – nepamiršti karo Ukrainoje, nes prie karo jau imame priprasti. Mes nebesame tokie šokiruoti dėl to, kas vyksta. Tai tapo kasdieniu dalyku, todėl turėtume nenustoti veikti, toliau dalyvauti protestuose. Kai Latvija ir Ukraina buvo Sovietų Sąjungos dalis, žmonės nuolat protestavo už mūsų nepriklausomybę. Turėtume ir toliau daryti tą patį palaikant Ukrainą.
– Kokias pagrindines žinutes norėtumėte nusiųsti per eitynes „Už laisvę“?
– Pagrindinė mūsų žinutė yra ta, kad žygiuojame solidarizuodamiesi su „Kyiv Pride“. Norime, kad žmonės suvoktų, kad Kyjive taip pat yra LGBT bendruomenė. Ir jie kovoja už laisvę ir kaip kariai, ir kaip civiliai, saugodami ir padėdami žmonėms.
 |
| LGL/A.Didžgalvio nuotr. |
Norime suteikti Ukrainai ir ukrainiečiams platformą papasakoti savo istoriją, nes dažnai apie tai girdime per televiziją, bet negirdime iš pirmų lūpų. Į „Riga Pride“ atvyks „Kyiv Pride“ vadovė ir kai kurie kiti atstovai. Tai bus tiesioginė žinutė.
Taip pat kalbėsime apie civilinės partnerystės klausimą. Civilinės partnerystės projektas vis dar yra svarstomas Latvijos parlamente. Taigi, tai dar vienas dalykas, kuriam skirsime dėmesį.
– Ko galime tikėtis per „Riga Pride“? Kokių renginių negalima praleisti?
– Festivalio metu vyks daugiau kaip 40 skirtingų renginių. Žinoma, pats svarbiausias įvykis yra eitynės „Už laisvę“ birželio 18 dieną. Jei lietuviai nori atvykti – šeštadienis yra svarbiausia diena. Eitynes palydėsime koncertu, o vakare šėlsime oficialiame vakarėlyje.
 |
| LGL/A.Didžgalvio nuotr. |
Tiems, kurie Rygoje užsibus šiek tiek ilgiau, ketvirtadienį siūlau dalyvauti Laisvės pokalbiuose, kur kalbėsime apie vidinę laisvę. Turėsime pranešėją, kuris pasakos apie laisvę nuo „sovietinio mąstymo“. Jau seniai nebėra Sovietų Sąjungos, bet Sovietų Sąjunga vis dar yra gyva mūsų galvose ir mintyse. Taip pat kalbėsime apie įsitikinimų laisvę, situaciją Ukrainoje.
Penktadienį taip pat surengsime verslo konferenciją, kurioje daugiausia dėmesio bus skiriama verslui. Mes pažvelgsime iš skirtingų perspektyvų: kalbėsime apie įtraukias darbovietes ir tikrąją netolerancijos kainą Latvijoje. Penktadienį paviešinsime duomenis, kokia yra tikroji homofobijos kaina ir kiek tai kainuoja Latvijos ekonomikai. Neseniai kartu su „KPMG Latvia“ atlikome tyrimą. Štai keletas renginių, kurių negalima praleisti per „Riga Pride“. Bus smagu.
– Kaip jūs, kaip ilgametis LGBT teisių aktyvistas, vertinate dabartinę LGBT teisių padėtį Latvijoje? Ar, jūsų nuomone, tos pačios lyties asmenų partnerystė gali būti priimta Latvijos parlamento?
Ji privalo būti priimta. Nematau jokio kito scenarijaus. Negaliu vykdyti lobistinės veiklos ir manyti, kad ji nebus priimta. Tik klausimas kada. Įstatymas nebus priimtas iki „Riga Pride“, bet tai gali įvykti rudens pradžioje.
 |
| LGL/A.Didžgalvio nuotr. |
Kartais manome, kad pokyčių reikia greičiau, o teisių mums reikia dabar, bet aš dalyvavau kiekviename „Pride“ nuo 2005 metų, todėl matau skirtumą. Į eitynes užsiregistravo rekordiškai daug grupių, visus labai domina mūsų renginiai. Visi mūsų renginiai yra pilnai užpildyti.
Pas mus ateina politikai ir jų nebereikia įkalbinėti. Pavyzdžiui, trečiadienį su politinėmis partijomis diskutuosime apie LGBT problemas ir net neturėjome problemų ieškant dalyvių. Sulauksime aukščiausio rango Latvijos politikų, norinčių kalbėti apie LGBT teises.
– Kokią žinią norėtumėte nusiųsti LGBT bendruomenei Lietuvoje ir Lietuvos visuomenei?
– Kovokite toliau. Padėtis keičiasi. Darykite spaudimą savo Vyriausybei. Ir svarbiausia: nenustokite skleisti žinutę apie Ukrainą. Žinoma, mes turime savo sunkumų ir dėl jų kovosime, bet šį kartą savo bendruomenėje turime parodyti solidarumą su Ukraina. Nes tai šalis ir žmonės, kuriems šiuo metu labiausiai reikia pagalbos.
Mes daug pasiekėme. Mūsų šūkis yra „Kol visi būsime laisvi“, todėl kviečiame švęsti savo laisvę. „Riga Pride“ vakar pradėjome sakydami, kad kartais net nesusimąstome, kiek daug laisvės turime. Ir mes esame gana laisvi, palyginti su kaimyninėmis šalimis, todėl manau, kad privalome tai švęsti.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net