Praeityje žmonija daugybę kartų susidūrė su itin skaudžiais netolerancijos padariniais, tačiau pamokos niekaip neišmokstame, todėl šis reiškinys ir toliau lieka neišsemiamu kančių šaltiniu įvairioms žmonių grupėms visame pasaulyje.
 |
| Asociatyvi Obie Fernandez/Unsplash.com nuotr. |
Jūratė Griškėnaitė, rašytoja
jurate.griskenaite@gmail.com
Nors demokratiškose šalyse galioja įvairūs teisiniai instrumentai, turintys užtikrinti žmonių lygias teises ir laisves, kuriamos įvairios edukacinės programos, reguliariai organizuojami renginiai ir diskusijos, vis dar labai garsiai girdimas noras toliau engti tam tikras gyventojų grupes dėl jų rasės, tautybės, lyties, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ir pan.
Šiuo metu mūsų šalyje, pavyzdžiui, nemažai pastangų dedama į siekį pripažinti šeima tik vieną konkretų modelį, kildinamą iš vyro ir moters santuokos prokreaciniais tikslais.
Nors, rodos, niekas neprieštarauja, kad toks modelis galimas ir priklauso nuo laisvos norinčių jį rinktis žmonių valios, kažkodėl jo šalininkams kyla poreikis reikalauti jų gyvenimo būdą pripažinti vieninteliu teisingu taip ribojant kitokiose šeimose gyvenančių žmonių teises ir laisves. Tariama grėsme dėl šio tradiciniu vadinamo modelio išnykimo bandoma pateisinti visiškai reali kitokioms šeimoms daroma žala.
 |
| Asociatyvi Adrian Swancar/Unsplash.com nuotr. |
Ir kol kai kurie politikai žaidžia su netolerancijos ugnimi atvirai skleisdami, šiuo atveju, homofobiškas idėjas, kuriomis skaldo ir audrina visuomenę, tokius reiškinius atidžiau tyrinėja mokslininkai ir psichikos sveikatos specialistai, ieškantys sprendimų, kurie padėtų ateityje užkirsti kelią liūdniems padariniams.
2003 m. „Amerikos ortopshichiatrijos žurnale“ dr. Fredas Hanna ir kolegos paskelbė mokslinį straipsnį „Netolerancija ir psichopatologija: siekiant bendrosios rasizmo, seksizmo ir homofobijos diagnozės“, kuriame argumentuojamas poreikis šiuos neigiamų pasekmių visuomenei turinčius reiškinius jungiantį bendrą bruožą – netoleranciją – priskirti asmenybės sutrikimams ir sukurti būtinas intervencijas.
Paprastai netolerancija apibrėžiama kaip nenoras arba negebėjimas pakęsti arba priimti kitokius įsitikinimus, požiūrius bei praktikas, dėl kurių kyla nepagarba kitų žmonių pamatinėms teisėms, nepripažįstami jų pasirinkimai.
Sutrikimu netolerancija laikytina, kai dėl nuosavų sustabarėjusių įsitikinimų žmogus kenkia kitų asmenų gyvenimo kokybei ribodamas arba atimdamas jų laisves, lygias teises ir saviraišką bei tuo sukeldamas skausmą ir kančias. Todėl netolerancija dažnai siejama su priespauda. Be to, jos apibrėžimui būtinas vidinis žinojimas, kad žmogus yra netolerantiškas ir tuo kitam sukelia skausmą bei kančias.
Autoriai argumentuoja, kad jų siūlomas netolerantiškos asmenybės sutrikimas atitinka Amerikos psichiatrijos asociacijos Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadove (DSM-IV-TR, 1994 m.) pateikiamos asmenybės sutrikimų apibrėžties bruožus, pavyzdžiui, nelankstumą, nesugebėjimą prisitaikyti, subjektyvų distresą.
Straipsnyje išskiriami tokiam netolerantiškos asmenybės sutrikimui būdingi požymiai: (a) sustabarėję įsitikinimai dėl savo pranašumo, paremto priklausymu tam tikrai rasei, kultūrai, religijai, lyčiai ir kt. grupei, (b) empatijos tam tikroms žmonių grupėms stoka, (c) tarpasmeniniuose santykiuose atsiskleidžiantis priešiškumas tam tikrai žmonių grupei, (d) siekis sutrikdyti menkinamos žmonių grupės socialinės, organizacinės, psichologinės ar finansinės padėties gerinimą, (e) galios ir kitų priemonių naudojimas siekiant riboti žodžio laisvę netoleruojamų idėjų atžvilgiu, (f) tikėjimas savo pranašumu vien priskiriant save kokiai nors privilegijuotai grupei, neturint tam jokio pagrindo, pavyzdžiui, pasiekimų ar mokslinio laipsnio, (g) aiškiai reiškiamas tam tikrų žmonių grupių teisių nepaisymas, (h) apgailestavimo trūkumas, atsiskleidžiantis kaip beširdiškumas ir abejingumas dėl kitiems sukelto skausmo ir kančių.
Pagalba netolerancijos sutrikimą turintiems žmonėms turėtų prasidėti nuo problemos pripažinimo ir supratimo, kad ją būtina spręsti dėl kitiems daromos žalos. Tolesnės priemonės apima empatijos reabilitavimą ir savigarbos stiprinimą, giluminių problemų, susijusių su egzistenciniu nerimu ar trauminiais potyriais, sprendimą.
Turint galvoje žalą, kurią dėl netolerancijos patiria pasaulinė visuomenė, tikėtina, kad atėjo laikas pripažinti šią problemą, tinkamai ją įvardyti ir spręsti. Gali būti, kad vien geresnis visuomenės supratimas apie netoleranciją kaip galimą asmenybės sutrikimą paskatintų žmones laiku ir giliau apmąstyti savo elgesį ir jo pasekmes, atpažinti turimą problemą ir kreiptis pagalbos į specialistus, o ne burtis į judėjimus, kovos tikslu pasirinkusius tas kitų žmonių teises ir laisves, kuriomis neribojamai naudojasi patys.
 |
| Seimo posėdis | Dž.G.Barysaitės/lrs.lt nuotr. |
Ir pagaliau visai gali būti, kad tai atgrasytų dalį politikų nuo begėdiško flirto su netolerancija dėl rinkėjų balsų, o Seime jau niekada nebeskambėtų plojimai dėl to, kad dalis mūsų visuomenės vis dar yra engiama.
Šaltinis: Guindon M.H., Green A.H., Hanna F.J., Intolerance and psychopathology: Toward a general diagnosis for racism, sexism and homophobia, American Journal of Orthopsychiatry, 2003 m. gegužė
Retesni terminai:
- Ortopsichiatrija - psichikos sutrikimų prevencija ir ankstyvasis gydymas.
- Distresas - kenksmingas, trikdantis veiklą stresas.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
