Jei sutiktume su teiginiu, kad Seimas yra Lietuvos atspindys, šalies mikrokosmosas, tuomet atsakymas būtų, kad seksizmo ir mizoginijos šaknys tvirtos ir skvarbios.
 |
| Seimo posėdis | lrs.lt nuotr. |
Ieva Pakarklytė
Seimo narė
Kasdieniai seksistiniai juokeliai, nepageidaujami komentarai, chamizmas – matote tik mažą dalelę to, kas jau nebesusitvardžius prasprūsta viešai, bet užkulisiuose tos replikos yra dar dažnesnės, bjauresnės ir tikrai nepuošiančios Seimo nario vardo.
Pradėjus dirbti Seime patyriau kultūrinį šoką daugelyje sričių, bet šita seksizmo ir mizoginijos linija šokiruoja labiausiai ir nepanašu, kad silpnėja.
Kodėl taip yra?
Mizoginistams sunku susitaikyti, kad moterys gali užimti lygiavertes ar net aukštesnes pozicijas: būti Seimo narėmis, Ministrėmis, Premjerėmis, Seimo pirmininkėmis.
Tai pažeidžia jų trapų it ryžių traputis ego.
Tai kelia grėsmę jų įsivaizduojamam tradiciniam vyriškumui ir tradiciniams lyčių vaidmenims.
Tai kelia baimę prarasti savo pozicijas, tapti atgyvenusiu ir pasenusiu seksistu, kuris tiesiog nebeatitinka Zeitgeist ir iš jo žeminančių juokelių jau juokiasi vis mažiau žmonių arba nesijuokia niekas, o pasako, kad nei čia juokinga kam nors, nei pagarbu.
 |
| Ieva Pakarklytė | Asmeninio archyvo nuotr. |
Žiūrint iš pozityviosios pusės, ‘the times they are a-changin’, (lt. laikai keičiasi) į Seimą viskas ateina pavėluotai, o visuomenė, jaunoji karta, tokių „tėvelio bajerių” jau nebetoleruoja, bei pelnytai ir labai taikliai iš jų šaiposi.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net