Kai mes Lietuvoje kalbame apie LGBTQ+ bendruomenę, labai dažnai apsiribojame diskusijomis, kurios sukasi apie tai, kas su kuo gali mylėtis, tuoktis, turėti vaikų ir panašiai. Tos diskusijos yra absoliučiai būtinos. Tačiau jos neišsemia viso spektro ir nepaliečia kitų queer tapatybių ir orientacijų.
 |
| Asociatyvi Kevin Laminto/Unsplash.com |
Gražina Bielousova, lektorė
redakcija@jarmo.net
Mes labai mažai kalbame apie aromantiškus, aseksualius, demiromantiškus, demiseksualius žmonės ir gan platų spektrą, kurį apima šios kategorijos. Pirma, bendri apibrėžimai (kadangi nesu šios bendruomenės dalis, jei kas nors norėtų patikslinti ar aiškiau įvardinti, labai prašom – padėkit ir prisijunkit):
- Aromantikai nejaučia romantinio potraukio nei vienai lyčiai; jie dažniausiai nenori tokių santykių, kokie yra idealizuojami mūsų visuomenėje - pasimatymų, laikymosi už rankų, įsimylėjimo ir panašiai. Tačiau tai nereiškia, kad aromantikai negali mėgautis seksu. Aromantikai gali būti ir heteroseksualūs, ir homoseksualūs, ir aseksualūs.
- Asesksualūs asmenys nejaučia seksualinio potraukio nei vienai lyčiai. Jų netraukia seksas, tačiau tai nereiškia, kad jie nenori romantiškų santykių - jiems, kiek atvirkščiai nei aromantikams, gali patikti eiti į pasimatymus, apsikabinti, glamonėtis - tačiau pats seksas gali būti ir nesvarbus, ir netrokštamas, ir tiesiog atgrasus, priklausomai nuo to, kur aseksualumo spektre žmogus randa savo vietą.
- Demiromantikai ir demiseksualai kartais tam tikromis aplinkybėmis jaučia romantinį ar seksualinį potraukį kitiems, tačiau dažniausiai tam reikia gilaus emocinio ryšio ar tinkamų aplinkybių. Vėlgi, panašiai kaip ir aromantikus ir aseksualus, šiuos žmones vienija ne identiška patirtis, bet daugiau panašus spektras, kuris gali svyruoti nuo „aš beveik visiškai niekada nejaučiu seksualinio/romantinio potraukio“ iki „aš kartais galiu jausti trauką, tačiau tam reikia tinkamo žmogaus ir tinkamų aplinkybių“
Šios orientacijos gali tarpusavyje persidengti, nes seksualinė trauka ir romantinė trauka nėra tapačios – žmogus gali norėti emocinio artumo, gilaus ryšio, bendro gyvenimo, romantikos, bet ne sekso, arba nejausti nei romantinės, nei seksualinės traukos, arba kartais jausti romantinę, bet ne seksualinę trauką.
 |
| Freepik.com vizualizacija |
Aro/aseksualumo žodynas plečiasi ir žmonės randa vis tikslesnių būdų, kaip įvardinti savo patirtį ir buvimą pasaulyje. Tai nereiškia kad aro/aseksualių žmonių daugėja. Tai reiškia, kad žmonės atranda laisvę ir žodžius kalbėti apie savo tikrovę. Ypač anksčiau – bet dar ir dabar – dėl visuomenės, šeimos, ar net politinio sprendimo tokie žmonės kurdavo „tradicines“ šeimas arba likdavo nesuprastais „keistuoliais“.
Mes visi turbūt rastume savo atmintyje žmonių, apie kuriuos sklandė juokeliai, kad jie „arba nieko nenori“, arba „nieko negali“, arba kad jie „šalti kaip ledas“, arba „myli tik save“.
Dėl klaidingo įsitikinimo, kad moterys jaučia mažesnį seksualinį potraukį ir turi menkesnį libido nei vyrai, moterims, kurioms „nuolat skauda galvą“, visuomenė yra truputuką atlaidesnė, bet vyrams, iš kurių tikimasi, kad jie norės visko, visada, su visomis, ir visaip, toks spaudimas dažnai itin skausmingas ir nuneigiantis jų vyriškumą.
Iš esmės „nieko nenorėti“ yra tiek pat normalu kaip ir „kartais norėti“ arba „beveik visada norėti“. Tiesiog įsivaizduokit žmones, kurie mėsos niekada nevalgo, kartais valgo arba beveik visada valgo. A, bet mes net ir tada nevalgantiems knisam protą, kodėl jie nevalgo.
Tai gal tada tiesiog leiskim žmonėm būti ir norėti taip, kaip jiems būnasi ir norisi, ir gindami visų teisę į šeimą, ginkime ir laisvę nekurti nei santykių, nei šeimos.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net
