Matau, kad kyla daug klausimų apie tos pačios lyties asmenų šeimas ir įvaikinimą. Nors Civilinės sąjungos įstatyme tai nenumatyta, bet būtent įsivaikinimas dažnai pasitelkiamas kaip argumentas prieš tos pačios lyties asmenų partnerystę. Klausimai, iš esmės, yra gerai, o dar geriau – kai atsakymai į juos yra pagrįsti įrodymais, o ne baimėmis arba demagogijomis, kokias, deja, viešojoje erdvėje girdžiu per dažnai.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
Goda Raibytė, žurnalistė
facebook.com/goda.raibyte
Manau, gerai, jei žmonės klausia nuoširdžiai, rūpinasi ir nori apsaugoti vaikus. Blogai, kai jiems atsako tokie demagogai kaip Sinica. Todėl nutariau pažiūrėti, kokie tyrimai atlikti, kokios duomenimis grįstos išvados pateikiamos apie įsivaikinimą tos pačios lyties šeimose.
Kol kas duomenys LGBTQ+ šeimų pusėje.
Kadangi tyrimų daug, pateikiu kelias(ne visas) metaanalizes ir vieną didelės apimties tyrimą (visi šaltiniai – komentare):
Cornell University projekto „The What We Know“ autoriai apžvelgė akademinius straipsnius, kurie kaip nors analizavo vaikų, augančių tos pačios lyties šeimose, gerovę nuo 1991 m. iki 2017 m.
Iš viso – 79 studijos. 75 jų parodė, kad nėra jokio skirtumo tarp homo ir hetero šeimose augusių vaikų. 4 atrado kažkokių skirtumų, bet jos yra kritikuojamos akademikų kaip nepatikimos ir nereprezentatyvios. Išvada: „apibendrinant, šis tyrimas suformuoja mokslinį sutarimą, pagrįstą daugiau nei tris dešimtmečius atliktų recenzuotų tyrimų, kad raida tos pačios lyties šeimoje nekenkia vaikams“.
2014 m. Amerikos sociologų asociacijos paskelbtame dokumente apžvelgta dešimtmečio mokslinė literatūra apie vaikų gerovę tos pačios lyties tėvų šeimose JAV.
Literatūros apžvalga apėmė 40 originalių paskelbtų tyrimų, įskaitant daugybę patikimų ir metodologiškai pagrįstų socialinių mokslų studijų, kurių daugelis buvo grindžiami nacionaliniais duomenimis. Vertinti akademiniai rezultatai, kognityvinė raida, socialinis vystymasis, psichologinė sveikata, ankstyvas seksualinis aktyvumas ir piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis. Išvada: tos pačios ir skirtingų lyčių šeimose augantiems vaikams sekasi taip pat.
2010 m. žurnale „Journal of Marriage and Family“ paskelbta metaanalizė apjungė 33 tyrimų rezultatus, kad įvertintų, kaip tėvų lytis veikia vaikus. Ši apžvalga apėmė Europos, JK ir JAV tyrimus. Autoriai teigė, kad mokslininkai pasiekė retą konsensusą, kad lesbiečių vaikai vystosi bent taip pat gerai, kaip hetero šeimose. Išvada: homo ir hetero šeimose augantys vaikai turėjo tokį patį prisirišimo prie tėvų ir saugumo jausmą; tokias pat elgesio problemas; tokį patį savęs suvokimą; tokį patį susidomėjimą siekti gerų rezultatų mokyklose.
2020 m. publikuoto tyrimo autoriai žiūrėjo, kaip mokykloje sekasi mokytis vaikams iš hetero vs. homo šeimų Nyderlanduose (pirmoji įteisino tos pačios lyties santuoką).
Tyrėjai stebėjo 2971 vaiką, augantį vaivorykštės šeimoje, ir milijoną vaikų iš heteroseksualių šeimų. Visi vaikai buvo gimę tarp 1998 ir 2007 m. Vaikai stebimi nuo gimimo iki 2019 m. Išvada: tos pačios lyties tėvų auginami vaikai mokykloje greičiausiai pasirodys bent jau taip pat gerai (jei ne geriau nei) vaikai, kuriuos augino skirtingų lyčių tėvai.
Kita pusė
Yra tyrimų, kurių rezultatai parodė, kad kai kurie suaugusieji, užauginti tos pačios lyties šeimose, demonstruoja prastesnius akademinius, socialinius ir emocinius rezultatus. Tačiau tokių yra mažuma, o dauguma duomenų jiems prieštarauja.
Taip pat yra studijų, kurios buvo paskelbtos, o vėliau – paneigtos, tačiau vis dar naudojamos tų, kurie priešinasi tos pačios lyties asmenų galimybei įsivaikinti.
Taip pat skaitykite:
Pasitaiko ir tikrai skandalingų absurdiškų bandymų. Lietuvoje dažnai minimas sociologijos profesoriaus Mark Regnerus tyrimas. 2012 m. jis paskelbė, kad vaivorykštės šeimose augantys vaikai yra didesnėje rizikoje būti priklausomi nuo valstybės paramos, tapti bedarbiais ir įgyti prastesnį išsilavinimą. Tai sukėlė audrą akademiniame pasaulyje. Mat M. Regnerus imtį daugiausiai sudarė heteroseksualios šeimos, kurios iširo, nes vienas iš partnerių buvo tariamai homoseksualus. Vaikai tose šeimose neaugo su tos pačios lyties tėvais, o taip pat patyrė skyrybų traumą, kas yra jau visai kita tema. M. Regnerus tyrimą sudirbo jo kolegos akademikai, Amerikos sociologų asociacija, Amerikos pediatrų akademija, Amerikos medicinos asociacija, šimtai mokslininkų pasaulyje, o auditas parodė, kad tyrimas toks skylėtas, jog net neturėjo būti išpublikuotas. Taigi M. Regnerus atliko ne tyrimą, o „tyrimą“. Pats jis baisiai ginasi, sako, kad jo nepripažįsta tie, kurie bijo tiesos. Klasika.
Bendrai
Duomenų vis daugėja, bet rezultatai nėra baigtiniai. Kai kurie padaryti tyrimai nėra reprezentatyvūs dėl itin mažos imties, bet yra ir labai gerų. Tuo mokslas ir įdomus: jis dinamiškas ir sužino vis daugiau.
Mažiau tyrimų atlikta su šeimomis, kuriose vaikus augina du tėčiai, nes 1) tokių šeimų yra mažiau; 2) kad ir kiek tų tyrimų yra, nei viename jų neįrodyta, kad tokioje šeimoje augantis vaikas kažkaip traumuojamas.
Ačiū ekspertams, kurie konsultavo dėl šio teksto – proferiui Dainiui Pūrui ir Lietuvos žmogaus teiių centro direktorei Jūratei Juškaitei.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
