Lietuvos vyskupų konferencija (LVK) pasijuto galinti diktuoti visai visuomenei, kaip reikia gyventi. Į šalį atidėję dangiškuosius reikalus, Bažnyčios hierarchai ir toliau kišasi į žemiškuosius – politikos – klausimus. Šįkart jų taikiniu tapo tos pačios lyties poros. Vyskupų nuomone, jos negali būti vadinamos šeima. Dar daugiau – net ir nesusituokę mylimieji, suprask, irgi nėra šeima.
 |
| Asociatyvi unsplash.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Nors Lietuvoje valstybinės religijos nėra, tačiau LVK tiek tikintiesiems, tiek ir netikintiesiems mėgina įpiršti vienintelį, jų požiūriu, teisingą šeimos modelį.
LVK atstovai pareiškė esantys susirūpinę Seime jau pateiktu ir dabar svarstomu Civilinės sąjungos įstatymo projektu, kuriuo būtų reglamentuojami nesusituokusių porų – tiek tos pačios, tiek skirtingų lyčių – santykiai.
Vyskupai sako esantys įsitikinę, kad Civilinės sąjungos įstatyme numatytam reguliavimui, leidžiančiam įteisinti tos pačios lyties porų santykius bei reglamentuoti nesusituokusių mylimųjų gyvenimą, Bažnyčia pritarti negali
„Bažnyčia negali pritarti šio įstatymo projektui, iškreipiančiam ir devalvuojančiam santuokos bei šeimos sampratas“, – sakoma penktadienį paskelbtame LVK pareiškime, praneša naujienų agentūra BNS.
Tuo metu įstatymą parengę valdantieji teigia, kad projekte atsisakoma bet kokių aliuzijų į šeimą.
Be to, bažnyčios religinėmis dogmomis paremta pozicija, kas yra šeima, gali prieštarauti Konstitucinio Teismo išaiškinimams.
Šis ne kartą savo sprendimuose yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją yra „ginamos ir kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos; konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi“. Taigi, ir tos pačios lyties poros gali būti laikomos šeimomis.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė, sociologė ir religijotyrininkė Milda Ališauskienė LRT radijui dar 2020 metais komentavo matanti politikų pataikavimą ir pasidavimą Katalikų bažnyčios lobizmui. Ar politikai jam pasiduos ir šįkart, parodys tik laikas.
„<...> čia kyla klausimas, kaip Lietuvos politikai suvokia valstybę. Ar Katalikų bažnyčia jiems yra lygi valstybei? Iš politikų sprendimų atrodo, kad bažnyčios pozicija atitinka valstybės poziciją. Taigi, vėl keliu klausimą: ar iš tiesų Katalikų bažnyčia yra valstybė, ir ar politikas turi ir gali užimti Katalikų bažnyčiai palankią poziciją ir ją išimtinai remti?“ – tąkart klausė VDU profesorė M. Ališauskienė.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
