Valdantieji šią savaitę pristatė Civilinės sąjungos įstatymą, kuriuo, jeigu Seimas jį priims, būtų reglamentuojami tos pačios lyties asmenų santykiai. Tiesa, įstatymo kartelė itin nuleista: sąjunga būtų registruojama pas notarą, nebūtų galima suteikti vienas kitam pavardės, santykių apibrėžime neliko sąvokos „emociniai tarpusavio ryšiai“.
 |
| Vladimiras Simonko ir Eduardas Platovas | LGL/A.Didžgalvio nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Pirmadienį Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigė, kad toks partijos lūkesčių iki galo neatitinkantis įstatymas teikiamas siekiant, kad už jį balsuotų daugiau parlamentarų. Tiesa, dalis opozicijos vis tiek žada Civilinės sąjungos įstatymo projekto nepalaikyti.
Įstatymą pristačiusi konservatorė Jurgita Sejonienė projekto kritikų poziciją vertina skeptiškai.
„Pati palaikiau ankstesnėje Seimo sesijoje teiktą liberalesnį (Partnerystės) įstatymo variantą, man atrodo, kad jis buvo tinkamas ir, neabejotinai, dalis visuomenės yra tam pasirengusi, dalis visuomenės, visgi, matyt, yra nepasirengusi kaip ir dalis Seimo narių, tai labai gerai įvertinę galimybes apskritai ir jausdami pareigas, kad šioje žmogaus teisių srityje turime judėti pirmyn, pasirinkome šį kompromisinį įstatymo variantą, nes manome, kad mažas žingsnelis į priekį yra žingsnelis į priekį, o ne trypčiojimas atgal“, – TV3 laidoje „Dienos pjūvis“ teigė J. Sejonienė.
Ji tikino, kad priėmus įstatymą jį vėliau būtų galima tobulinti.
Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko TV3 televizijos laidoje teigė, kad partnerystės ar civilinės sąjungos tarp tos pačios lyties asmenų įteisinimas – tik laiko klausimas.
„Reikia pripažinti ir sutikti su ponia Jurgita, kad tai yra geriau nei nieko. Lūkesčiai tikrai suformuoti pakankamai dideli. Man atrodo, kad mes pakankamai ilgai brandinome tą partnerystės idėją ir Civilinis kodeksas suponavo, kad anksčiau ar vėliau ta partnerystė bus įteisinta“, – sakė V. Simonko.
Pasak jo, Europos Sąjungoje mažėja šalių, nereglamentuojančių tos pačios lyties porų santykių. V. Simonko pateikė pavyzdį – Latvijos parlamente Partnerystės įstatymas jau yra svarstymo stadijoje, beliko paskutinis žingsnis – jį priimti.
„Aš manau, kad tikrai logiška būtų tikėtis iš mūsų parlamentarų politinės dvasios apsispręsti pateikti bent vienokį ar kitokį variantą. Aš sutinku su tuo, kad turime atvirai kalbėti: tai nėra visiškai tai, ko mes tikėjomės. Mes puikiai žinome, kokie Partnerystės įstatymų variantai yra Europoje“, – kalbėjo LGL vadovas.
Pasak pašnekovo, patirtis įvairiose šalyse rodo, kad po LGBTQ+ šeimų lygiateisiškumą įtvirtinančių įstatymų priėmimo visuomenės nuomonė keičiasi, žmonės tampa tolerantiškesni.
„Mes nebūtume išeitis“, – apie padėtį Lietuvoje kalbėjo V. Simonko.
Paklaustas, ar jam svarbu, jog įstatyme būtų numatyta galimybė bendrai gyvenantiems ir savo santykius įteisinantiems žmonėms suteikti vienas kitam savo pavardes, LGL vadovas atsakė, jog šis aspektas susijęs su statuso suteikimu.
„Tai yra svarbus momentas. Galbūt jis ir simbolinis, bet tai statusas, kurį suteikia valstybė dviem asmenims. Jeigu klausiama, o kas atsitiks, jeigu aš negalėsiu pakeisti pavardės, tai turbūt dangus nesugrius, bet tai yra kompromisas, apie kurį mes galvosime ir matysime, kuo mes skiriamės nuo vakarų pasaulio. Be abejo, galime galvoti, kad kažkada vėliau šita pataisa bus pateikta, <...> matyt kelias bus ilgesnis ir teks stengtis. <...>
Ką reiškia ta pati pavardė? Tai yra statusas, kurį jūs deklaruojate aplinkiniams, ir kai jūs dalyvaujate socialiniame gyvenime, bendra pavardė ir parodo, kas jus sieja su jūsų partneriu, su kuriuo pragyvenote 30 metų. Aš su savo partneriu gyvenu jau 30 metų ir iki šiol turbūt nežinau, ar sulauksime to momento, kai galėsime įregistruoti bendrą pavardę “, – tikino V. Simonko.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net