Partnerystės įstatymas yra svarbus ne tik LGBTQ+ bendruomenei, LRT laidoje „Kultūringai su Nomeda“ tikino VU teisės doktorantas Eimantas Kadys. Kartu gyvenantys, tačiau nesusituokę asmenys, anot jo, šiuo metu yra kone priversti rinkti įrodymus, kad prisideda prie bendro gėrio, nes priešingu atveju įvykus skyryboms gali likti, liaudiškai tariant, ant ledo.
 |
| Akcijos „Visos šeimos – svarbios“ akimirka | Vyriausybės nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Pasak VU teisės doktoranto, šiuo metu santuoką ir partnerystę sunku palyginti, kadangi Lietuvoje partnerystės institutas vis dar nėra įteisintas.
„Iš esmės neturime su kuo lyginti. Bet jeigu žiūrėtume, kaip šis klausimas reglamentuojamas kitose valstybėse, kam yra būtent tas įstatymas skirtas, tai šiuo atveju jis būtent reglamentuoja santykius tarp dviejų žmonių. Reglamentavimas labai platus ir apima daug klausimų: turtinius, asmeninius ir neturtinius klausimus“, – kalbėjo E. Kadys.
 |
| Eimantas Kadys | VU TF Mokslo ir inovacijų skyriaus nuotr. |
Teisės ekspertas pateikė vieną pavyzdžių, kokių problemų nesusituokusioms, bet kartu gyvenančioms poroms sukelia tai, kad Partnerystės įstatymas vis dar nėra priimtas.
„Šiuo metu visuomenėje yra problema, jog kai yra partneriai, kai jie gyvena kartu, ir tarkim vienas žmogus patenka į nelaimę, tai kitas partneris, kuris nėra laikomas šeimos nariu, negali gauti tam tikros prieigos prie informacijos“, – aiškino jis.
E. Kadys sakė, kad Partnerystės įstatymas turi apimti kur kas platesnius klausimus nei tik turtinius aspektus.
„Šiandien, mano vertinimu, ta šeimos samprata yra stipriai pasikeitusi. <...> Jeigu mes pažvelgtume į mūsų dabartinį gyvenimą, kaip jis verda, žmonės labiau linkę gyventi nesudarę santuokos. Tokių žmonių, mano vertinimu, yra žymiai daugiau nei sutuoktinių. Žmonės gyvena kartu tam, kad suprastų, ar jiems verta tuoktis, ar jie yra vienas kitam skirti.
Kadangi mes neturime partnerystės reglamentavimo, tokių žmonių teisiniai santykiai šiuo atveju nėra niekaip reglamentuojami.
Kai žmonės pragyvena 20 metų ir iš bendrų pajamų nusiperka namą, automobilį, o vėliau prireikia skirtis, mums kyla klausimas, kaip tą turtą padalinti, kam duoti tą automobilį, o kam – namą. Tai jeigu tie žmonės sutuoktiniai – viskas aišku, kaip yra: mes turime Civilinį kodeksą, kuris būtent tuos klausimus sprendžia. <...> Jeigu tai yra taip vadinami sugyventiniai, mes nieko neturime, jokio teisės akto, kuris tą klausimą spręstų“, – pažymėjo VU teisės doktorantas.
Tokiais atvejais, anot jo, kreipiamasi į teismą ir vadinamieji sugyventiniai pagrindžia savo indelį į bendrą turtą. „Bet šioje vietoje svarbu, kad tas žmogus verčiamas per tą gyvenimo laikotarpį rinkti čekius, faktūras, kad galėtų tą pagrįsti“, – tikino E. Kadys.
Pasak jo, kadangi šiuo metu nėra žinomas rengiamo Partnerystės įstatymo turinys, nėra aišku, ar jis tokią situaciją pakeistų.
Laidoje taip pat dalyvavo neseniai savo mylimajam pasipiršęs režisierius Romas Zabarauskas, kuris kol kas negali nei susituokti, nei sudaryti partnerystės. Vyras teigia lauksiantis, kol situacija mūsų šalyje pasikeis.
„Dar neaišku, kokį įstatymą šį pavasarį Seimas svarstys, tačiau praėjusiais metais tai buvo tos registruojamos partnerystės pasiūlymas, bet jis neapėmė tam tikrų teisių, kurios svarbios. Tai būtų būtent dėl turto dalybų principų, taip pat dėl teisės įsivaikinti“, – tikino R. Zabarauskas.
Jis pabrėžė, kad santuoka Konstitucijoje yra įtvirtinta tik tarp vyrų ir moterų, tačiau kadangi, kaip yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, Konstitucija gina visas šeimas, Lietuvoje privaloma priimti Partnerystės įstatymą, kuriuo galėtų pasinaudoti ir tos pačios lyties asmenų poros.
„Reikia sulaukti bent to pradinio minimumo. Kol kas jokia forma tai nėra teisėta Lietuvoje ir tiesiog nėra tada tikslo... Nelabai yra motyvacijos tą (vestuves, – jarmo.net) kažkaip suvaidinti. Bet aišku, jeigu labai ilgai taip ir netaps teisėta, reikės pagalvoti apie simbolinę ceremoniją. Bet būtų daug gražesnis tas simbolis, jeigu jis turėtų teisinį pripažinimą“, – apie tai, ar ruošiasi surengti vestuves, kalbėjo R. Zabarauskas.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net