Kiekvieną kartą svarstant partnerystės (Civilinės sąjungos) įstatymą, keliamas klausimas: ar tai suderinama su tuo, kas Lietuvos Konstitucijoje rašoma apie šeimą? Juk santuoka – tik tarp vyro ir moters? To paties klausė ir Prezidentas Nausėda po nepavykusio įstatymo pateikimo Seime: „[…] ko gero, labiausiai kliūvantis dalykas yra partnerystės apibrėžimas, kuris yra jau per daug panašus į šeimos sąvoką ir šeimos apibrėžimą, ir tokiu būdu kyla klausimas dėl Konstitucijos 38 straipsnio apėjimo kitais būdais.“
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
Simonas Bartulis
žmogaus teisių apžvalgininkas
Nors iš pirmo žvilgsnio šie klausimai atrodo visiškai natūralūs, iš tiesų jų prielaidos yra klaidinančios. Dažnai klausimai suponuoja, kad Konstitucijoje santuoka ir šeima yra apibrėžtos kaip tarp skirtingų lyčių, todėl partnerystės įstatymas – kuris yra panašus į santuoką – prieštarautų šiai normai.
Tačiau realybėje Konstitucija tokių prielaidų nedaro net ir 38 straipsnyje, kuriame kalbama apie šeimą. Joje šeima nėra prilyginama santuokai, ir tik pastaroji yra išskirtinai apibrėžta kaip heteroseksuali. Taip pat pats partnerystės įstatymas yra atskiras institutas, niekaip neatimantis nei teisių, nei pareigų iš santuokos.
Svarbu detaliau į tai pažiūrėti per dvi prizmes: šeima ir santuoka bei santuoka ir partnerystė.
Šeima ir santuoka LR Konstitucijoje
Dėl tikslumo pradėkime nuo to, kas sakoma Konstitucijos III skirsnio 38 straipsnyje: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją. Sutuoktinių teisės šeimoje lygios.“
 |
| teise.pro nuotr. |
Kadangi santuoka, jos definicija (sudaroma vyro ir moters sutarimu), bei šeima minima viename straipsnyje, labai normalu manyti, kad visa tai būtent yra susieta. Tačiau teisinė kalba bei jos taisyklės yra labai griežtos: teismai ir teisininkai gali interpretuoti tik tai, kas parašyta.
Tai kas gi parašyta šiame Konstitucijos straipsnyje? Pirmiausia, šeima yra visuomenės pagrindas. Tikiu, kad dauguma su tuo sutiks, nepaisant požiūrio į tos pačios lyties šeimas. Straipsnyje taip pat sakoma, kad santuoka yra tik tarp vyro ir moters.
Kas nėra pasakoma Konstitucijoje? Konstitucijoje nėra teigiama, kad šeima lygu santuoka. Nors, be abejo, sutuoktiniai yra šeima, tai nereiškia, kad vienintelis šeimos sudarymo būdas yra santuoka. Jeigu taip būtų, į neaiškią teisinę situaciją būtų pastatomi jau egzistuojantys kiti šeimos modeliai (globėjai, anūkai ir seneliai, ir t.t.).
Apie tai ne kartą kalbėjo ir Lietuvos Konstitucinis Teismas (toliau – KT). 2011 m. KT nutarime dėl Valstybės šeimos politikos koncepcijos KT konstatavo:
„Konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalies nuostatose.“
 |
| Apie tai, kas yra šeima, ne kartą pasisakė Konstitucinis Teismas | Asociatyvi freepik.com nuotr. |
Daugelis sprendimu piktinosi, nes esą KT paneigė santuokos kaip šeimos sudarymo principą. Tačiau sprendimo KT to nedarė. Priešingai, KT pažymėjo, kad santuoka – vienintelis Konstitucijoje tiesiogiai įvardytas šeimos sudarymo būdas. Tačiau teisė yra toks dalykas, kuriame pasakius viena, nebūtinai nuneigsi kita: vienintelis įvardytas būdas nereiškia, kad nėra kitų būdų sudaryti šeimą:
„Tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, inter alia santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas.“
Taigi, jeigu šeima nelygu santuokai, tai reiškia, kad šeima taip pat gali būti gyvenimas kartu, grindžiamas emociniu prieraišumu, tarpusavio supratimu, atsakomybe, ir t.t. KT būtent pabrėžė, kuo santykių turinys, o ne forma (santuoka) gali būti svarbus šeimos formavime. Tad santuokos ir šeimos tapatinimas teisiškai nėra tikslus, o dažnai klaidinantis argumentas prieš partnerystes.
Tačiau, žinoma, šis sprendimas tiesiogiai neužsimena apie tos pačios lyties šeimas. Galima sakyti, kad tos pačios lyties poros gali turėti santykius, kurie turiniu atitinka būtent anksčiau įvardintuosius.
 |
| Šeima | Asociatyvi freepik.com nuotr. |
Čia svarbu prisiminti dar vieną Konstitucinio Teismo sprendimą. 2018 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) svarstė Coman prieš Rumuniją bylą. Joje ESTT įpareigojo Rumuniją – valstybę, kuri teisiškai nepripažįsta tos pačios lyties šeimų – leisti kitoje ES šalyje susituokusių asmenų partneriams reziduoti Rumunijoje, net jei ši nepripažįsta tokių santuokų. Laimėjęs Coman su savo amerikiečiu vyru galėjo kraustytis gyventi į Rumuniją, ir bent gauti teisę ten ilgam gyventi.
Panaši byla kitais metais buvo nagrinėta Lietuvoje. 2019 m. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas turi leisti lietuvio tos pačios lyties sutuoktiniui, kuris nėra ES pilietis, gyventi Lietuvoje.
Ne, KT šiuo sprendimu neįpareigojo įtvirtinti tos pačios lyties santuokų ar partnerysčių Lietuvoje. Tačiau sprendime jie grįžo prie Konstitucinio šeimos apibrėžimo, ir patikslino ir papildė šį apbrėžimą plačiau, nei 2011 m. byloje:
„Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad, kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu.”
Ką tai reiškia? Pirmiausia, KT tiesiogiai pasakė, kad Konstitucijoje santuoka yra apibrėžta kaip tarp vyro ir moters (lyčiai neneutrali), tačiau šeima – ne. Tad įmanoma, kad Lietuvoje šeimos gali būti sudaromos pagal savo turinį, neturint specifinių lyties reikalavimų. Būtent čia KT visiškai paneigė argumentą, kad šeima Konstitucijoje yra išimtinai susieta su santuoka. Taip būti negali, nes šeima gali būti lyčiai neutrali, o santuoka – ne.
Verta pažymėti, kad šis sprendimas padarytas būtent tos bylos, susijusios su migracija, kontekste. Tačiau KT įvardija, kad būtent konstitucinės šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu. Teisiškai neįmanoma, kad šeimos samprata gali kisti sulig kiekviena byla.
Santuoka ir partnerystės įstatymas
Jeigu Konstitucijoje santuoka nėra vienintelis šeimos sudarymo būdas, lyčiai neutrali partnerystė negalėtų prieštarauti Konstitucijai. Dažnai daromas argumentas, kad partnerystė per daug panaši į santuoką.
Tačiau ir tai nėra tikslu. Pirmiausiai, santuoka iš savęs yra atskiras teisinis institutas. Jis kol kas yra skirtas išskirtinai skirtingų lyčių poroms. Antra, partnerystėje numatomos teisės ir pareigos nėra tos pačios kaip sutuoktinių. Svarbu prisiminti, kad būtent sutuoktiniai, o ne partneriai, galėtų kartu įsivaikinti vaikus.
 |
| Gitanas Nausėda | lrp.lt |
Čia svarbu prisiminti G. Nausėdos klausimą: ar tikrai partnerystė per daug panaši į šeimos sąvoką, kuri apibrėžiama Konstitucijoje? Ir ar ji galimai „neišplauna“ to Konstitucijos straipsnio?
Čia visi teisiniai argumentai susivedą į visumą. Šeimos gali egzistuoti ir už santuokos ribų. Net ir be partnerystės įstatymo, tos pačios lyties šeimos, atitinkančios šeimos formavimo turinio požymius, gali save laikyti šeimomis.
Partnerystės įstatymas sprendžia visai ką kita. Jis bando suteikti apsaugą poroms, tarp jų ir tos pačios lyties, kurios jau gyvena kartu ir atitinka šeimos požymius. Partnerystės įstatymas negali prieštarauti Konstitucijai, nes jis nėra lygus santuokai, o Konstitucijoje šeima – nėra išimtinai lygi santuokai.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net