Seime ketvirtadienį konservatorė Jurgita Sejonienė teikė Civilinės sąjungos įstatymą, kuris reglamentuotų tos pačios lyties porų santykių įteisinimą.
 |
| Seimo posėdis | lrs.lt/V.Chorna nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Civilinės sąjungos įstatymo pateikimui pritarė 70 parlamentarų, 49 buvo prieš, susilaikė – 6. Toliau įstatymas keliaus į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, taip pat papildomą Žmogaus teisių komitetą. Įstatymui dar reikės įveikti svarstymo ir priėmimo barjerus.
Įstatymo svarstymas numatomas birželio 21-ąją.
Panorėjo klausimą išbraukti
Dar tvirtinant posėdžio darbotvarkę sukilo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kuri užsimojo pašalinti civilinės sąjungos klausimą iš darbotvarkės – tai „valstiečių“ frakcijos vardu pasiūlė Jonas Jarutis. „Nemanome, kad dabar laikas tokiems projektams“, – sakė jis.
Tačiau įstatymas darbotvarkėje liko, tiesa, konservatorius Andrius Vyšniauskas pasiūlė pusės valandos pertraukos. Seimas tam pritarė.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūrate Juškaitė ketvirtadienio rytą pranešė, kad Seime įstatymo teikimą stebės gyvai.
Yra esminių skirtumų
Teikdama Civilinės sąjungos įstatymą J. Sejonienė pabrėžė, kad projektas skiriasi nuo anksčiau siūlyto Partnerystės įstatymo projekto.
„Įstatymo projektas, noriu labai akcentuoti, yra be jokios aliuzijos į civilinės sąjungos sugretinimą su santuoka“, – tikino konservatorė.
Dėl to ji teigė siūlanti atsisakyti partnerystės apibrėžimo iš Civilinio kodekso šeimos knygos. Civilinė sąjunga, dėstė J. Sejonienė, būtų registruojama ne Civilinės metrikacijos skyriuose, o pas notarą. „Nebūtų taikomos tradicinės santuokos registravimo procedūros. Nebūtų galimybės įgyti partnerio pavardės. Nebūtų jokios galimybės įsivaikinti partnerio vaikų iš ankstesnių santykių ar svetimų vaikų“, – tikino J. Sejonienė.
.jpg) |
| Jurgita Sejonienė | lrs.lt nuotr. |
J. Sejonienė pažymėjo, kad tai – lyčiai neutralus projektas.
„Reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusias žinutes, noriu pabrėžti, kad vienalyčių santykių įteisinimas nėra ir nebuvo šio teisės akto objektas ir tikslas. Šiuo įstatymo projektu tiesiog pripažįstama, jog faktiniai partnerių santykiai gyvenimiškai egzistuoja, todėl valstybė turi pareigą juos sureguliuoti“, – kalbėjo įstatymo teikėja.
Ji pažymėjo, kad Civiliniame kodekse yra numatyta sureguliuoti bendrai gyvenančių, tačiau nesusituokusių porų santykius. „Jo (Civilinio kodekso) nevykdome nuo 2000-ųjų metų. Civilinės sąjungos projektas yra ne tik dalies visuomenės lūkestis, bet ir ilgai besitęsianti valstybės skola nesusituokusiems asmenims“, – aiškino J. Sejonienė.
 |
| Akcija „Visos šeimos – svarbios“ | lrs.lt nuotr. |
„Noriu patikslinti – Civilinės sąjungos įstatymas yra lyčiai neutralus. Tai nereiškia, kad jis aktualus tik LGBTQ+ bendruomenei. Lietuvoje gyvena daugiau kaip pusė milijono suaugusių asmenų <...>, kurie niekada nebuvo sudarę santuokos“, – pridūrė konservatorė.
Pasak įstatymo teikėjos, kadangi projektu tokios pačios nuostatos taikomos ir heteroseksualioms, ir homoseksualioms poroms, todėl „niekaip negalima teigti, kad tokiu įstatymu būtų galimybė homoseksualams įsivaikinti“.
Poras vadino įsivaizduojamomis
Įstatymo priešininkas, Darbo partijos narys Aidas Gedvilas sakė, kad šis įstatymas neva padėtų tik kelioms „įsivaizduojamoms poroms“.
„Kokiais argumentais remiatės stumdami šį įstatymo projektą? Juk ta saujelė kelių dešimčių žmonių, kurie prieš gerą savaitę, susirinkę, tikėtina, net ne į renginį, o į koncertą prieš šventos katedros, paskui dar bandė padaryti kažkokią spiralę, niekaip neatspindi nei LGBTQ+ interesų, nei ji verta tautos priešinimo“, – dėstė A. Gedvilas.
Atsakydama į tai, įstatymo teikėja J. Sejonienė pabrėžė, kad tų porų, kurioms nereikalingas Civilinės sąjungos įstatyme numatytas reguliavimas, tai niekaip nepalies. „Nesusituokusių žmonių Lietuvoje yra daugiau kaip pusė milijono. Kiek yra homoseksualių žmonių, patikslinti negaliu, bet, spėju, kad skaičius galėtų artėti prie milijono. Tai ne dauguma, bet reikšmingas skaičius. Žinia, demokratija nėra diktatūra. Man atrodo, kad į tokio žmonių skaičiaus teises mes negalime nekreipti dėmesio“, – kalbėjo konservatorė.
 |
| Akcija „Visos šeimos – svarbios“ | lrs.lt nuotr. |
Be to, politikė akcentavo, kad LGBTQ+ asmenys patiria daugybę emocinių išgyvenimų gyvendami diskriminacinėje aplinkoje.
„Turiu labai skaudžios patirties su homoseksualiais žmonėmis. Mano labai artimas žmogus, šiandien jo nebėra su mumis – jis nusižudė prieš 11 metų – bet manau, kad jeigu šiandien jis būtų gyvas ir norėtų įteisinti savo santykius su kitu žmogumi, jis man būtų dėkingas. Ir tokių žmonių yra tikrai ne vienas. Ir aš niekaip nesutinku su nuostata, kad demokratinėje valstybėje XXI amžiuje mes galime kalbėti, kad „leiskime jiems būti, tiesiog leiskime jiems būti“. Tai tikrai ne demokratinės valstybės principai ir nuostatai“, – dėstė J. Sejonienė.
Prakalbo apie nuodėmę
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Algimantas Dumbrava aiškino, kad homoseksualūs santykiai yra nuodėmė ir klausė, ar J. Sejonienė kaip krikščionė kalbėjosi su Vyskupų konferencijos teisininkais.
 |
| Algimantas Dumbrava | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
„Tai noriu patikinti, kad esu ne tik krikščionė, bet ir praktikuojanti katalikė. 15-ką metų gyvenu civilinėje ir bažnytinėje santuokoje ir nejaučiu jokios grėsmės dėl tokio įstatymo ir teisinio reguliavimo. Neturiu jokių abejonių, kad tai galėtų kažkaip pakenkti krikščioniams, katalikams, kad tai galėtų pakenkti santuokoms“, – atsakė J. Sejonienė.
Kuo įstatymas padės nesusituokusioms poroms?
Kaip aiškinamajame rašte teigia įstatymo iniciatoriai, nepaisant to,
kad šiuo metu nėra įtvirtintas ir galiojantis partnerių santykius
reglamentuojantis teisinis reguliavimas, faktiniai partnerių santykiai gyvenimiškai egzistuoja, todėl šie santykiai privalo būti teisiškai
sureguliuoti. Civilinės sąjungos įstatymo rengėjai priminė, kad 2019 metais Konstitucinis Teismas akcentavo, jog konstitucinė šeimos samprata yra
neutrali lyties požiūriu. Aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad Civilinės sąjungos įstatymu siekiama teisiškai sureguliuoti ir užtikrinti
santuokos nesudariusių, bendrą gyvenimą kuriančių asmenų – partnerių – teisių ir teisėtų
interesų apsaugą, reglamentuoti šių asmenų tarpusavio pareigas.
„Toks teisinis reguliavimas padės fiziniams asmenims išspręsti pagrindines praktines problemas, kylančias partnerių tarpusavio asmeniniuose santykiuose, o taip pat partnerių santykiuose su trečiaisiais asmenimis (pavyzdžiui, naudojimas ir disponavimas partneriams priklausančiu bendru turtu, partnerių tarpusavio išlaikymas, paveldėjimas po vieno iš partnerių mirties, susižinojimas sveikatos priežiūros įstaigose ir kita). Šio konstituciškai būtino reguliavimo įtvirtinimas sudarys sąlygas apibrėžti civilinėje sąjungoje esančių asmenų tarpusavio teises ir pareigas, tokiu būdu apsaugant jų teisėtus lūkesčius ir interesus, reglamentuojant šių asmenų tarpusavio pareigas“, – teigiama aiškinamajame rašte
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
