Seime ketvirtadienį priimti Lygių galimybių įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos priekabiavimu kaltinamas žmogus turės įrodyti, kad lygių galimybių principas, kuriuo draudžiama priekabiauti, nebuvo pažeistas. Iki šiol įrodinėti priekabiavimą turėjo jį patyręs asmuo. Parlamentarams diskutuojant dėl šio įstatymo pakeitimo, prisimintas ir skandalas, į kurį anksčiau buvo įsivėlęs Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
 |
| Tomas Vytautas Raskevičius | Seimo kanceliarijos nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Lygių galimybių įstatymo pakeitimus prieš juos pateikiant Seimui parengė parlamentarai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Andrius Vyšniauskas, vėliau svarstymo stadijoje dalį pakeitimų rengė Žmogaus teisių komitetas. Įstatymo aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymo pakeitimais siekiama įtvirtinanti apsaugą nuo seksualinio priekabiavimo bei persekiojimo, priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių dėl skundo, kuriuo pranešama apie diskriminaciją, pateikimo, dalyvavimo byloje dėl diskriminacijos ar pranešimo apie diskriminaciją.
Įstatymo pakeitimui prieštaravęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis teigė, kad jam nesuprantama, kodėl žmogus, kaltinamas nederamu elgesiu, turi įrodyti, kad nepriekabiavo, o galimai nukentėjęs darbuotojas neva neturi pareigos įrodyti, kad prieš jį buvo vykdomas priekabiavimas.
„Mes jau turėjome Lietuvoje (atvejį), kada vienas mūsų Seimo narys, kolega, dirbdamas Lygių galimybių kontrolieriaus institucijoje, priekabiavo prie savo bendradarbio, prie savo kolegos. Tai tas žmogus turėjo įrodinėti, kad prie jo priekabiavo, ir paskui (jo vadovas) kažkodėl tapo Seimo nariu. Tai jūs man pasakykite, kokiu žingsniu einame? Ar jūs įsivaizduojate, ką jūs norite įteisinti?“ – klausė R. Žemaitaitis ir tikino, kad esą kitose ES šalyse panašios tvarkos nėra.
 |
| Remigijus Žemaitaitis | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Anksčiau Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje dirbęs „laisvietis“ T. V. Raskevičius, kuris buvo pripažintas pažeidęs Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ar persekiojimo prevencijos taisykles, Seimo posėdyje kalbėjo, kad įstatymo pakeitimu siekiama apsaugoti silpnesniąją ginčo šalį.
„Neketinau agituoti už įstatymo pakeitimą, bet išgirdęs kolegų skleidžiamą netikslią informaciją turiu tą padaryti. Buvo minėta, kad tai yra Europos Sąjungoje pirmas ar antras atvejis, tai visiškai netiesa. Europos Sąjungos direktyvos dėl nediskriminavimo darbo santykių srityje labai aiškiai numato įrodinėjimo naštos perkėlimą. Iš esmės tai reiškia, kad bylose dėl diskriminacijos nukentėjusiam asmeniui užtenka įrodyti prima facie aplinkybes, kad toks atvejis buvo, ir tuomet kaltinimą gavusiam asmeniui, tiek fiziniam, tiek juridiniam, kyla pareiga įrodyti, kad to nebuvo. Tai yra Europos Sąjungos teisės principas, visų pirmiausia skirtas apsaugoti labiausiai pažeidžiamą konflikto pusę“, – tikino T. V. Raskevičius.
Taip pat skaitykite
Tuo metu Seimo narys Tomas Tomilinas prakalbo ir apie kitus Seimo narius, kurie galimai seksualiai priekabiavo prie merginų ir dėl to šalyje yra kilęs ne vienas skandalas. „Mes ir čia Seime turėjome personažų, švelniai tariant, atitinkančių #MeToo kriterijus, ir jie sėkmingai pasišalino iš šitos institucijos. Nesuprantu kolegų puldinėjimo prieš teisingumą, prieš silpnesnių žmonių, ir dažniausiai, moterų gynimą, tai siūlau balsuoti už“, – tikino Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys ir pažymėjo, kad mobingo problema darbe išlieka itin aktuali mūsų šalyje.
„Jūs parodykit baudžiamajame kodekse bent vieną nusikaltimą ar nusižengimą, kur įrodinėjimo našta būtų perkeliama ant žmogaus, kuris apkaltinamas, pečių“, – prieš įstatymo pakeitimą pasisakė Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė
Į tai atsakydamas T. V. Raskevičius pabrėžė, kad svarstomos ne Baudžiamojo kodekso pataisos, o Lygių galimybių įstatymo pataisos.
Už įstatymo pakeitimus balsavo 71 Seimo narys, 17 – prieš, susilaikė – 30.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net