Ar pavyks Lietuvoje pagaliau teisiškai reglamentuoti tos pačios lyties asmenų santykius? Uteniškiai neslepia nusivylimo, kad Seimui neužteko politinės valios priimti Partnerystės įstatymą. Artimiausiu metu Seimas planuoja svarstyti alternatyvą – Civilinės sąjungos įstatymą, kuris, uteniškių įsitikinimu, nėra tobulas, bet tai geriau negu nieko. Kalbintų žmonių nuomone, būtina rasti formą įteisinti vienalyčių asmenų sąjungą, nes tai padidintų LGBT+ žmonių lygiateisiškumą, priartintų Lietuvą prie pažangių Europos valstybių, didintų toleranciją. Tik ką nuspręs Utenoje rinktas Seimo narys Edmundas Pupinis?
 |
| Asociatyvi Arūno Griciaus nuotr. |
Kas keičiasi?
Šiuo metu Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas šeimoms, sukurtoms ne santuokos pagrindu, neužtikrina būtinos bendrai gyvenančių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Ilgą laiką buvo bandoma priimti Partnerystės įstatymą, kuris apsaugotų šias šeimas, tačiau galiausiai Seimas nusprendė šio įstatymo nebesvarstyti, o vietoje jo balsavimui teikti Civilinės sąjungos įstatymą. Naujasis įstatymas yra kompromisinis, tačiau vis dar užtikrina galimybę įgalioti partnerį veikti kito partnerio vardu ir jam atstovauti.
Pagal naująjį įstatymą, civilinė sąjunga būtų registruojama ne Civilinės metrikacijos biure, o pas notarą. Priešingai nei Partnerystės įstatyme, partneriams nebelieka galimybės rinktis vienas kito pavardę. Kaip ir Partnerystės įstatymas, Civilinės sąjungos įstatymas neapibrėžia asmenų, įregistravusių sąjungą, teisės įvaikinti vaikus.
 |
| Asociatyvi jarmo.net nuotr. |
Šis įstatymas reglamentuoja ne tik vienalyčių, bet ir skirtingų lyčių porų santykius. Įstatymo dėka būtų sukuriama didesnė apsauga pažeidžiamoms grupėms – moterimis ir LGBT+ asmenims.
Pasigenda politikų lyderystės
Pasak Utenos rajone gyvenančio rašytojo Vygaudo Juknelio, LGBT+ bendruomenė yra patyrusi daug skriaudų, prie kurių prisideda ir politikų neveiksnumas, tad rašytojas tikisi, jog bent jau balsuojant dėl Civilinės sąjungos įstatymo, kuris svarstymui pateiktas kaip Partnerystės įstatymo alternatyva, politikai imsis lyderystės ir balsuos už. Rašytojo manymu, brandžioje valstybėje teisinė bazė turėtų užtikrinti lygias visų šeimų teises.
 |
| Vygaudas Juknelis | Nuotraukos šaltinis: manoteises.lt |
Maždaug prieš metus V. Juknelio dukra, pavargusi laukti, kol Lietuvoje homoseksualiems žmonėms bus užtikrintas orus gyvenimas ir suteiktos prigimtinės visiems priklausančios teisės, emigravo. Priėmus Civilinės sąjungos įstatymą, sako rašytojas, LGBT+ žmonės jaustųsi komfortiškiau, oriau, o jo dukra galėtų grįžti į gimtąją šalį. Be to, tokio įstatymo priėmimas, anot rašytojo V. Juknelio, būtų tvirtas pareiškimas, jog Lietuvoje nėra vietos agresijai, baimei ir smurtui.
Linki gerbti visų teises
Iš Utenos kilęs Andrius Katinas, aktyviai besidomintis Utenos gyvenimu ir dažnai įsitraukiantis į įvairias diskusijas uteniškius jungiančiose socialinio tinklapio „Facebook“ grupėse, įsitikinęs, kad įteisinti dviejų suaugusių žmonių tarpusavio santykius, teises ir pareigas yra nepaprastai svarbu. A. Katinas sako, kad civilinė sąjunga – dar viena oficiali santykių įteisinimo forma šalia bažnytinės ir civilinės santuokos.
„LGBT+ santykių įteisinimo priešininkai dažniausiai savo nuomonę grindžia „amžinosiomis vertybėmis“ ar „šeimos vertybėmis“, religinėmis tradicijomis. Tačiau jie turėtų savęs paklausti, kur tų vertybių daugiau – šalyse, kuriose tos pačios lyties partnerystė (ar net vedybos) yra įteisintos, – pavyzdžiui, Italija, Malta, Graikija, Norvegija, Šveicarija, ar šalyse, kuriose tokio įstatymo nėra – Rusija, Moldova, ar, pavyzdžiui, Tadžikistanas? Prieštaraujantys, matyt, jaučiasi turintys teisę riboti kitų žmonių galimybes turėti bendrą turtą ar jį paveldėti, gauti informaciją apie partnerio sveikatos būklę ir pan., nors pirmiesiems šis įstatymas nedaro jokios įtakos, kaip nedaro įtakos ir tai, kaip Civilinio kodekso suteiktomis teisėmis naudojasi kiti aplinkiniai“, – pašnekovui apmaudu, kad nepavyko priimti Partnerystės įstatymo, nes naujasis Civilinės sąjungos įstatymas neužtikrina tokio orumo, kokio norisi, tačiau ir šis įstatymas, sako A. Katinas, padėtų užtikrinti lygybę.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Apibendrindamas savo mintis A. Katinas prisimena I. Kanto citatą, teigiančią, kad vieno žmogaus laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito, ir linki žmonėms kitų laisves ir teises gerbti taip, kaip savo pačių.
Viliasi, kad politikai įsiklausys į kiekvieno poreikius
Šiuo metu Vilniuje gyvenanti, bet Utenoje balsuojanti Eglė Šimonėlytė pamena, kad kai augo, Utenoje bet koks kitoniškumas, pavyzdžiui, homoseksualumas, buvo stigmatizuojamas. Kad žmonės yra įvairūs, ji sako supratusi tik sostinėje.
„Žmonės bijojo atsiskleisti, nes jaudinosi dėl kitų reakcijos. Aš juos suprantu. Teko bendrauti su žmonėmis, kurie vis dar bijo atsiskleisti. Manau, kad Civilinės sąjungos įstatymas yra geriau negu nieko, jis pakeistų žmonių įsitikinimus, padėtų suprasti, kad būti homoseksualiu yra normalu“, – mergina įsitikinusi, kad naujasis įstatymas suteiktų žmonėms saugumo jausmą. Taip pat, sako pašnekovė, šis įstatymas priartintų Lietuvą prie vakarietiškų vertybių.
E. Šimonėlytė svarsto, kad balsuojant rinkimuose jai svarbu, ar politikai užtikrina visų grupių, tarp jų ir LGBT+, teises. „Mes vis dar gyvename homofobiškoje visuomenėje, – apgailestauja uteniškė. – Tačiau aš noriu gyventi tokioje valstybėje, kurioje politikai būtų šiuolaikiški ir suprastų, kuo gyvena jaunas žmogus, kurioje politikai suprastų, su kokiomis problemomis susiduria kiekvienas pilietis.“
Seimo narys balsuos prieš
Partnerystės įstatymas Seime kelią skynėsi sunkiai. Ne visiems politikams atrodė, kad šis įstatymas palengvintų LGBT+ bendruomenės gyvenimą, užtikrintų didesnę toleranciją ir lygiateisiškumą ar priartintų Lietuvą prie pažangių Europos valstybių. Anksčiau uteniškių į Seimą išrinktas Edmundas Pupinis sakė, kad už Partnerystės įstatymą nebalsuos.
„Už tokią Partnerystės įstatymo redakciją, kuri yra įregistruota, tikrai nežadu balsuoti. Mano apsisprendimą lemia mano vertybinės nuostatos ir rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą metu duoti įsipareigojimai rinkėjams“, – „Uteniui“ atsiųstame laiške anksčiau rašė Seimo narys E. Pupinis.
Tačiau ir Civilinės sąjungos įstatymas, kurį svarstymui teikia ir jo bendrapartiečiai, Seimo nario netenkina. „Pasikeitė teisės akto pavadinimas ir kelios formuluotės. Jeigu įstatymo esmė nepasikeis, už jį balsuoti negalėsiu“, – gegužės 17 d. komentavo Seimo narys E. Pupinis.
Tikslas – užtikrinti lygiateisiškumą
Visuomenininkas, žmogaus teisių gynėjas, kino režisierius Romas Zabarauskas sako apgailestaujantis, kad neužteko politinės valios priimti Partnerystės įstatymą, tačiau tikisi, kad bent jau pavyks įteisinti civilinę sąjungą. Tai, pasak žmogaus teisių aktyvisto, irgi būtų žingsnis į priekį, leidžiantis solidžiau atrodyti prieš Vakarų valstybes ir užkirsti kelią Lietuvos piliečių diskriminacijai.
 |
| Romas Zabarauskas ir jo mylimasis Kornelijus | Arcana Femina nuotr. |
– Gerbiamas Romai, kodėl Lietuvai yra reikalingas Civilinės sąjungos įstatymas?
– Priėmusi tokį įstatymą, Lietuva tikrai atrodys solidžiau Vakarų valstybėms, kurios juk – mūsų saugumo garantas. Tačiau nesu tikras, ar tai svarbiausias argumentas. Įstatymus turime priimti dėl to, kad tai svarbu mūsų šaliai, o ne todėl, kas ir ką apie mus pagalvos. Būtent dėl šios priežasties jau nuo 2011 metų pasakoju savo paties istoriją, kuriu filmus su LGBT+ veikėjais, imuosi kitų iniciatyvų. Noriu parodyti, kad Lietuva yra įvairi, ir šią įvairovę turime švęsti. 2016 metais parašiau knygą „Lietuva atsiskleidžia: 99 LGBT+ istorijos“. Šioje knygoje – ir uteniškės emigrantės Ausmos Bernotaitės istorija. Deja, gimtą kraštą ji atsimena skaudžiai: „Kai tie žmonės, kurie mane užaugino, tiesiai šviesiai pasako, kad nereikia man čia „viešintis“ ir draugės rankos Utenoj laikyti, palūžtu iš karto.“ Man tikrai neduoda ramybės – ką galime padaryti, kad tokie žmonės kaip Ausma Lietuvoje jaustųsi laukiami ir išgirsti? Civilinės sąjungos įteisinimas – vienas iš atsakymų.
– Galbūt jis yra svarbus ir skirtingų lyčių poroms?
– Žinoma, skirtingų lyčių poros taip pat galėtų sudaryti civilinę sąjungą, jei dėl kokių nors priežasčių nenorėtų susituokti. Nors pats esu konservatyvus – man sunku suprasti, kodėl netinka santuoka, jei jau norima kurti šeimą.
– Kalbant apie vienos lyties porų santykių reglamentavimą neretai pasigirsta tokios frazės: „Dar per anksti“, „Dabar yra kitų problemų“. Kaip manote, kada jau bus „tinkamas laikas“ ir ar tikrai vienu metu negalima spręsti kelių klausimų?
– Taip, anksčiau buvo tiesiog „per anksti“, tuomet pandemija, dabar karas, rytoj – ekonominė krizė… Vis dėlto turime suprasti, kad LGBT+ teisės niekada nebus prioritetas visai visuomenei, bet tai nėra priežastis tiesiog nespręsti šios problemos ir toliau bereikalingai tęsti dalies piliečių diskriminaciją. Liūdna, jog politikai meluoja šia tema, atsisako šviesti savo rinkėjus, o dalį jų tiesiog ignoruoja. Tai politikai kuria mitus ir priešina Lietuvą. Kviečiu neieškoti pasiteisinimų ir vis dėlto rasti ryžto sprendimams, kurių reikia jau trisdešimt metų.
Tekstas portale jarmo.net spausdinamas portalo utenis.lt sutikimu
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net