Į Seimą grįžta ir visuomenei pristatyta smarkiai pasikeitusi partnerystė – Civilinės sąjungos įstatymas, registruojamas pirmadienį. Kodėl buvo atsisakyta pačios partnerystės sąvokos? „Ne termine yra esmė, o tai, ką apibrėžia įstatymas“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo konservatorė Jurgita Sejonienė.
 |
| Akcija „Visos šeimos – svarbios“ | Vyriausybės nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Įstatymą teiks konservatorė J. Sejonienė
Civilinės sąjungos įstatymą ketina registruoti ir teikti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė J. Sejonienė. „Norėčiau pabrėžti, kad tikrai nėra jokių aliuzijų į civilinės sąjungos gretinimą su santuoka“, – akcentavo parlamentarė.
Ji teigė, kad civilinės sąjungos reglamentavimas būtų grindžiamas monogamijos, civilinės sąjungos geranoriškumo, partnerių tarpusavio lygiateisiškumo ir kitais principais.
Pasak J. Sejonienės, Civilinės Sąjungos įstatymu galėtų pasinaudoti arti pusė milijono šalies gyventojų.
„Ne tik LGBT bendruomenės nariai. Tai yra ir heteroseksualūs mūsų bendruomenės nariai. Man atrodo, kad svarbus ne pats terminas, kuris, beje, nėra originalus, jis yra pasiūlytas ir vartojamas keliose kitose šalyse, pasiūlytas ir mūsų popiežiaus 2018 metais, tai, sakau, nereikėtų orientuotis į patį apibrėžimą, o į turinį“, – akcentavo ji.
 |
| Jurgita Sejonienė | Seimo kanceliarijos nuotr. |
„Teikiamame projekte, kurį palaiko ir pasirašo grupė Seimo narių, civilinė sąjunga apibrėžiama kaip dviejų asmenų – partnerių – savanoriškas susitarimas, registruotas teisės aktų numatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir/arba plėtoti, apsaugoti tarpusavio santykius. Turiu pastebėti, kad tokio reglamentavimo būtinybė yra nustatyta Lietuvos Respublikos Civiliniame Kodekse ir patvirtinta Konstitucinio Teismo dviem sprendimais – 2011 ir 2019 metų. Todėl manau, kad šis įstatymo projektas numato būtinas bazines nuostatas kokybiškam, moraliam ir socialiai teisingam asmenų gyvenimui kartu nesusituokus“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Prakalbo apie orumą
TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pristatydama Civilinės sąjungos įstatymą tikino, kad jis leis žmonėms jaustis oriai.
 |
| Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė | Seimo kanceliarijos nuotr. |
„Ilgai mes diskutuojame apie tai, ar mūsų valstybė, mūsų visuomenė yra pajėgi priimti įvairius pasirinkimus turinčius žmones, nesvarbu, kokio pobūdžio būtų tie pasirinkimai. Man atrodo, kad labai svarbu pastebėti kiekvieną žmogų Lietuvoje, įsiklausyti į jį, jo lūkesčius, atliepti realybę, todėl šis įstatymas po mūsų diskusijų tarpusavyje su koalicijos partneriais ir įsiklausant į nuotaikas visuomenėje, stengiantis atliepti jas ir gimė. Labai viliuosi, kad turėsime jėgų šį įstatymą išdiskutavus pateikti“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė
 |
| Vytautas Mitalas | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Skaičiuoja balsus
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas spaudos konferencijoje sakė, kad kompromisinis Civilinės sąjungos įstatymo projektas teikiamas siekiant sulaukti kuo daugiau Seimo narių palaikymo.
„Kas yra pristatoma šiandien, yra ilgai daryto kompromiso rezultatas“, – teigė jis ir pabrėžė, kad apie įstatymą buvo kalbama tiek su Seimo pozicija, tiek ir su opozicija.
„Tokį ne iki galo Laisvės partijos įsivaizdavimą tenkinantį įstatymo variantą teikiame iš vienos pusės prisimindami Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kuris aiškiai pasakė, kad valstybė turi prievolę teisiškai reglamentuoti ir apsaugoti dviejų santuokos nesudariusių žmonių bendrą gyvenimą, iš kitos pusės įvertindami visą matematiką, kuri yra Seime, ir siekdami reikiamo Seimo narių palaikymo tam, kad projekto svarstymas prasidėtų. Ir dėl to mes sutikome su šiuo Civilinės sąjungos įstatymu įvertinę, kad bendrai galime surinkti iki 60-ties koalicijos partnerių balsų kartu su kitomis jėgomis, kurios jau yra pasisakiusios, balsavusios Seime, turėti reikalingą Seimo daugumą šio įstatymo priėmimui“, – dėstė V. Mitalas.
„Kompromisų kompromisas“
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sutiko, kad Civilinės sąjungos įstatymas yra itin kompromisinis.
 |
| Eugenijus Gentvilas | Seimo kanceliarijos nuotr. |
„Kas nors gali sakyti ar vadinti, kad šis projektas yra kompromisų kompromisas. Taip, galima būtų su tuo sutikti, su įsivaizdavimu, pavyzdžiui, mano paties įsivaizdavimu, kuris yra artimas Laisvės partijai, tačiau reikia pripažinti, kad tai, kas pasiūlyta šiame projekte, yra vis tik didžiulis ir labai svarbus žingsnis į priekį reglamentuojant kelių šimtų tūkstančių Lietuvos žmonių, kurie gyvena nesusituokę, tarpusavio teisinius santykius“, – pabrėžė E. Gentvilas.
Civilinės sąjungos įstatymo projekte atsisakoma kai kurių nuostatų, anksčiau numatytų atmestame Partnerystės įstatymo projekte, pavyzdžiui, poroje gyvenantys asmenys negalės suteikti vienas kitam savo pavardės, o santykius registruos pas notarą, ne Civilinės metrikacijos skyriuose.
Taip pat skaitykite:
- Vietoje partnerystės – civilinė sąjunga: aiškėja, kokių nuostatų atsisakyta iš Partnerystės įstatymo projekto
- Armonaitė: partnerystės kritikams nepatogus faktas, kad vaikinai, kažkada su aukštakulniais vaikščioję po Kyjivo klubus, šiandien stovi savo šalies gynyboje
- Organizacija „Stebėk teises“ ragina Nausėdą pritarti tos pačios lyties porų partnerystei
„Įstatymo projektus kiekvienas Seimo narys yra laisvas tobulinti ir teikti savo pasiūlymus, – paklausta, ar prie šių nuostatų bus grįžtama, kalbėjo S. Sejonienė. – Jeigu tokių (pasiūlymų) bus, jie bus svarstomi Seime“.
Pasak jos, rengiant įstatymo projektą buvo atsižvelgta ir į visuomenėje vyraujančias nuotaikas. „Suprantame dalies visuomenės nuogąstavimus ir lūkesčius, ir, neabejotinai, vertindami šeimos, santuokos reikšmę visuomenėje, mūsų katalikiškame krašte manome, kad toks kompromisinis nuosaikus įstatymo projektas būtų tikrai tinkamas, nes, bet kuriuo atveju, žingsnius, kad užtikrintume visų visuomenės narių teises ir poreikius, turime daryti“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net