LGBTQ+ teisių aktyvistas Pijus Beizaras kritikuoja dalį LGBTQ+ asmenų, kad bendruomenei niekaip nepavyksta susivienyti dėl Civilinės partnerystės įstatymo, kurį valdantieji ketina teikti dar šios pavasario sesijos metu.
 |
| Pijus Beizaras | Asmeninio archyvo nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
P. Beizaras atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje padėtis išlieka sudėtinga – visuomenėje vyrauja neapykanta, įstatymų leidėjams sunku žengti LGBTQ+ lygiateisiškumo keliu. Strateginę bylą prieš Lietuvą dėl netinkamos teisėsaugos reakcijos į neapykantos komentarus Strasbūro teisme 2020 metais laimėjęs vaikinas teigia, kad LGBTQ+ teisių tema jau sulaukė daugiau dėmesio nei kada nors anksčiau.
„Džiaugiuosi, jog apie problemas <...> Lietuvoje mes kalbame vis daugiau. Iš vis įvairesnių perspektyvų. Kiek daug per paskutinius kelis metus atsirado įvairių naujų iniciatyvų. Kiek daug prabilo žmonių, o bendruomenės matomumas viešojoje erdvėje tiesiog šovė į neregėtas aukštumas“, – akcentavo P. Beizaras
Praėjusiais metais LGBTQ+ tema išties neretai skambėjo žiniasklaidoje, o kai kurie konservatyvūs ir abejotinos reputacijos leidiniai net skleidė prieš homoseksualius asmenis dezinformaciją. Seime ruošiantis teikti Partnerystės įstatymą, prasidėjo Šeimų maršo judėjimas, skatinantis atsisakyti lygių teisių LGBTQ+ bendruomenei. Galiausiai įstatymo teikimui nepavykus, prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad net jeigu Seimas būtų projektą priėmęs, jis tokiu atveju būtų pasinaudojęs veto teise.
„Partnerystės įstatymas pernai sulaukė didesnio palaikymo nei bet kada anksčiau, tačiau 63 Seimo nariams balsavus už, 58 prieš ir 7 susilaikius, įstatymas, deja, nepraėjo pateikimo stadijos. Pradėjus kalbėti apie tai, kaip svarbu yra priimti Partnerystės įstatymą, ir nekantriai laukiant patobulinto įstatymo projekto, iš prieštaraujančių Seimo narių pasipylė šlykšti retorika ir net grasinimai nutraukti svarbius susitarimus, jeigu toks įstatymas būtų priimtas“, – dėmesį atkreipė P. Beizaras
Šią savaitę pristačius nebe partnerystės, o civilinės sąjungos idėją, „valstiečių“ frakcija Seime pranešė, kad LVŽS, jeigu bus patvirtintas Civilinės sąjungos įstatymas, trauksis iš partijų susitarimo dėl nacionalinio saugumo ir gynybos.
Taip pat skaitykite:
„Bet žinote kas yra liūdniausia ir pikčiausia? Kai bendruomenės žmonės vietoje to, kad susitelktų, pasinaudotų visomis pažintimis ir darytų spaudimą, masiškai protestuotų, tiesiog skėsčioja rankomis, burba ir piktinasi, koks prastas yra pristatytas Civilinės sąjungos įstatymo projektas“, – akcentavo P. Beizaras.
Civilinės sąjungos įstatyme nebėra numatytų kai kurių galimybių, kurios buvo Partnerystės įstatymo projekte. Pavyzdžiui, sąjungą sudarantys asmenys turės santykius įteisinti pas notarą, kurio paslaugos – mokamos, o ne Civilinės metrikacijos skyriuose. Be to, asmenys negalės vienas kitam suteikti savo pavardės, o įstatyme visiškai atsisakyta ir bet kokių aliuzijų į šeiminius santykius. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar visiškai nesprendžiamas įsivaikinimo klausimas.
Anot P. Beizaro, dalies LGBTQ+ asmenų pareiškimai, kad jau geriau jokio įstatymo nei toks, vis tiek neskamba solidžiai.
„Aš labai gerai suprantu tą pyktį ir apmaudą, tačiau niekaip negaliu suprasti, kaip skėsčiojimas rankomis ir burbėjimas prisideda prie to, kad būtų kitaip, kad būtų geriau. <...> Taip, aš tikrai labai norėčiau, kad iš karto būtų įteisintos lyčiai neutralios santuokos, kad vienalytės poros galėtų įsivaikinti vaikus ar įstatymu apsaugoti auginamą vieno iš partnerio vaiką kartu ir dar daug kitų dalykų. Aš norėčiau, kad Lietuva priimtų tokius įstatymus, kokie yra priimti labiausiai pažengusiose Europos Sąjungos ir kitose vakarų valstybėse. Tačiau aš taip pat matau realią situaciją, gebu kritiškai mąstyti ir suprasti, kad už tokius įstatymų projektus balsuotų tik Laisvės partija, 5 konservatoriai ir 3 liberalai. Ir žmonės, kurie nori bent kažkokių garantijų, bent kažkokios formalios sąjungos, ir vėl liktų prie suskilusios geldos“, – savo įžvalgomis dalijosi jis.
P. Beizaras sako besitikintis, jog įstatymui bus pritarta. „O taip pat tikiuosi, kad vėliau dar aktyviau dalyvausime, kai bus registruojami įstatymo papildymai ir pakeitimai, nes tik tokiu keliu, susitelkę ir sunkiai dirbant, mes sugebėsime sukurti tai, kas mums visiems bus labiau priimtina“, – įsitikinęs LGBTQ+ teisių aktyvistas.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net