Šiuolaikinės Lietuvos valstybės idėja užgimė per Didįjį karą. Būtent taip dar kartais vadinamas Pirmasis pasaulinis karas, sukėlęs trijų iki tol Vidurio Rytų Europoje viešpatavusių imperijų griūtį.
 |
| Vaivorykštės spalvų perėja Vilniuje | LGL/A.Didžgalvio nuotr. |
Liutauras Gudžinskas
Politologas
Mažiau gal žinoma tai, kad ši idėja subrendo ne pačioje Lietuvoje, o Rusijos platybėse. Būtent ten pirmą kartą apie nepriklausomą Lietuvą svajoję intelektualai gavo progą organizuoti masinį tautinį sąjūdį.
Gimtinėje tai iki tol trukdė pasiekti caras ir okupacinis vokiečių režimas. Tačiau nuo karo bėgantys milijonai žmonių sukūrė naują situaciją.
Nesugebantis susidoroti su tokiu pabėgėlių antplūdžiu, carinis režimas jų globą ir šalpą patikėjo įvairioms tautinėms draugijoms – ne tik lietuvių, bet ir lenkų, žydų, gudų, ukrainiečių bei kitoms.
Pastarųjų lyderiai gavo retą progą ne tik pasirūpinti savo tautiečius organizuojant plačius labdaros tinklus, bet ir formuoti jų politinį sąmoningumą.
Visgi „lietuviška“ pabėgėlių globos draugija ne tik varžėsi su analogiškomis kitų tautų organizacijomis, bet ir pasižymėjo vidine konkurencija – tarp „pirmeivių“ ir „atžagareivių“.
Konkurencija tarp šių srovių žymėjo ašinį ideologinį konfliktą, kokiais pagrindais turėtų būti formuojama tuo metu tik dar įsivaizduota nepriklausoma Lietuvos valstybė.
Rimtas galvosūkis, kaip vienu žodžiu perteikti šio konflikto esmę. Pagal to meto madas „pirmeiviai“ prisiskyrė prie liberalų ir socialistų, „atžagareiviai“ – prie krikdemų ir tautininkų. Bet dėl ko jie nesutarė?
Čia norėčiau priminti vieną Antikos laikais išvystytą, tačiau vėliau užmirštą terminą. XX a. jį yra prikėlęs žymus olandų istorikas Johan Huizinga, o pastaruoju metu – austrų istorikas Gerald Stourzh.
Tai yra „izonomija“. Pasak Herodoto, tai yra tiksliausias būdas įvardyti politinę tvarką, kai valdo ne kas kita, o paprasti žmonės. Iš graikų kalbos pažodžiui išvertus tai reikštų „lygybę prieš įstatymą“.
Laikui bėgant, izonomiją išstūmė demokratijos sąvoka. Tačiau tai netapatūs terminai. Demokratija pirmiausia implikuoja sprendimų priėmimo būdą, kas paprastai reiškia daugumos valią.
Izonomija tuo tarpu nurodo principą, kuriuo grindžiama žmonių valdžia, t.y. visų lygybe prieš įstatymą, kas reiškia, jog niekas negali būti diskriminuojamas dėl savo tautybės, religijos, klasės ir kitų skirčių.
„Pirmeiviai“ ir „atžagareiviai“ sutarė dėl tikslo kurti nepriklausomą ir demokratinę Lietuvą. Tačiau jie skirtingai žvelgė, ar tikrai visiems būsimosios valstybės gyventojams turėtų būti suteiktos lygios teisės.
Šios dvi pirmapradės Lietuvos politinės srovės, užgimusios kaip karo pabėgėlių globos bendrijos, vėliau įgavo kitas formas, tačiau įtampa išliko – it koks rusenantis ugnikalnis.
Prabėgo daugiau nei šimtas metų. Turime lygiai prieš trisdešimt metų visuotiniu referendumu priimtą Konstituciją, kuri įtvirtino izonomijos, arba lygiateisiškumo, principą ir siekį.
Tačiau senasis konfliktas niekur nedingo ir su tuo susijusių nesutarimų dar daug. Nuo lyčių lygybės ir kartų solidarumo iššūkių iki korupcijos ir netolygios regionų plėtros.
Visgi bene stipriausia šio meto kaktomuša – dėl LGBT+ asmenų teisių, ir konkrečiai – dėl partnerystės instituto įteisinimo. Idėjine prasme „pirmeivių“ ir „atžagareivių“ pasidalijimas visuomenėje akivaizdus.
Vienoje pusėje – gimstanti ir auganti LGBT+ asmenų, jų tėvų ir draugų bendruomenė, taip pat keli šimtai mokslininkų, neseniai paraginę Seimą pagaliau pripažinti homoseksualių asmenų teises. Kitoje – „Šeimų maršo“ organizatoriai ir jiems pataikaujantys populistai: išties atžagariai vertinantys kelis šimtus tūkstančių Lietuvos gyventojų – veik kaip „gaidžių“ kastą, kuriai nėra vietos šioje šalyje.
Seimo ir Prezidento atsakomybė spręsti šį konfliktą. Vakar valdančioji koalicija pagaliau pristatė ilgai žadėtąjį „civilinių sąjungų“ įstatymą.
Sveikinu šį žingsnį į priekį, tačiau patį projektą vertinu kaip „liesą“ – deja, ir toliau palaikysiantį nelygiavertę homoseksualių asmenų padėtį šalyje.
Labiausiai nerimauju, kad jau dabar didžiulius kompromisus padarę politikai vėliau nesileistų į dar didesnes nuolaidas saviems ir svetimiems „atžagareiviams“.
O tuo tarpu – su Tarptautine diena prieš homofobiją, transfobiją ir bifobiją! Drauge įveikime šį lygiateisiškumo iššūkį!
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net