LGBTQ+ teisių organizacija smarkiai kritikuoja Civilinės sąjungos įstatymą: jeigu jis nesuteiks jokių šeimos teisių, tai neaišku, kam tokios sąjungos reikia

Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA) antradienį pranešė, kad kreipėsi į Seimo narius ragindama taisyti įregistruotą įstatymą, kuris reglamentuotų tos pačios lyties porų santykius. Pasak LGBTQ+ teisių organizacijos, Seime registruotas Civilinės sąjungos įstatymo projektas „greičiausiai yra prasčiausias per visą Lietuvos istoriją, o tokių projektų buvo registruoti jau 4“. TJA skelbia siūlanti ieškoti būdų taisyti susidariusią padėtį.

Kauno Pride eitynės 2021-ųjų rugsėjį | TJA nuotr.


jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Nors TJA vardija visą eilę trūkumų, visgi Seimo narius kviečia pritarti įstatymo projekto pateikimui siūlydama pataisyti Civilinės sąjungos įstatymo projektą svarstymo eigoje, o jeigu nebus aiškiai atliepti įstatymo laukiančių asmenų lūkesčiai, prastai įstatymo projekto tuomet ragina.

Antradienį išplatintame pranešime spaudai akcentuojama, kad rašte Seimo nariams TJA atstovai pabrėžė, jog rengiant įstatymo projektą nebuvo įtrauktos bendruomenės, įskaitant LGBT+ bendruomenę, kurioms šis įstatymo projektas yra ypač svarbus ir kurių santykius vėliau galimai reglamentuos. 

„Susidaro įspūdis, kad įstatymas kuriamas ne bendruomenėms ir jų poreikiams užtikrinti, o patiems politikams, kurie nesugeba vykdyti rinkiminių pažadų ir yra pasimetę, nežino, kaip populistiškai įtikti oponuojančioms elektorato grupėms. Tariamas rūpinimasis žmogaus teisėmis ir lygiateisiškumu kol kas tėra tik dūmų uždanga, o ne darbai ir faktai“, – teigiama rašte Seimui.

Artūras Rudomanskis | Asmeninio archyvo nuotr.


Viešame renginyje dalyvavę teisininkai ekspertai kritikavo net pačią Civilinės sąjungos sampratą. Jų teigimu, ji yra taisytina pripažįstant, kad partnerių santykiai yra šeimos santykiai. Tai svarbu ne tik užtikrinant visų šeimų fundamentines žmogaus teises bei prigimtinį orumą, bet ir dėl to, kad įstatymai ir kiti teisės aktai nustato šimtus įvairių teisių, galimybių ir garantijų, kurios taikomos tik šeimoms (šeimos nariams), tad jomis partneriai negalėtų naudotis pagal siūlomą reglamentavimą. 

Rašte minima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar 2011 metais  konstatavo, jog konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.

TJA praneša, kad diskusijoje dalyvavę asmenys išreiškė nusivylimą, kad įstatymo projektu dalis šeimų yra tiesiog pažeminamos siūlant įstatymiškai įtvirtinti dar vieną ekonominės veiklos formą. Šiuo metu siūloma, kad partnerių santykių registracija būtų vykdoma notarų biuruose be jokio iškilmingumo, nesuteikiama partnerio pavardės keitimo galimybė, partnerių turtiniai santykiai reglamentuojami taip, kad jie sukuria daugiau ribojimų ir nepatogumų patiems partneriams, o santykiuose su trečiaisiais asmenimis vis tiek bus reikalinga atskirai forminti ir tvirtinti begalę įvairių įgaliojimų, nes partneriai neturės teisės vienas kitam atstovauti įstatymo pagrindu, teigiama pranešime.

TJA atstovai pabrėžė, kad naujojo partnerystės projekto rengėjai, nors ir žinojo, tačiau neatsižvelgė į Seimui dar praėjusių metų rugsėjį Žmogaus teisių organizacijų koalicijos išsiųstą kreipimąsi, kuriame išdėstyti konkretūs siūlymai tuomečiam Partnerystės įstatymui patobulinti. 

Partnerystės reglamentavimo laukiančių asmenų teigimu, kyla abejonių ir dėl to, ar toks įstatymas, kokį siūloma priimti, iš viso būtų aktualus ir reikalingas partnerių šeimoms, kurių Lietuvoje yra dešimtys tūkstančių (tiek skirtingų lyčių, tiek vienos lyties). Nežinia ir tai, kokie bus notarų įkainiai už partnerystės įregistravimą.

„<...> tokia partnerystė nesuteiks jokių šeimos teisių, tad neaišku, kam jos reikia iš viso“, – teigiama pranešime

„Tokia partnerystė bus susijusi su daugybe biurokratinių nepatogumų ir procedūrų, sudėtingu nutraukimu, o jos suteikiama nauda – artima nuliui. Įstatymu neapsaugomi ir labiau pažeidžiami asmenys sąjungos nutraukimo atveju. Galiausiai gali nutikti kaip Estijoje, kur dešimtims tūkstančių reikalingu institutu dėl prastai parengto įstatymo projekto beveik niekas nesinaudoja. Estijoje po įstatymo priėmimo 2016 m. buvo sudaryta mažiau nei 50 notarinių sutarčių“, – teigia Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis.

TJA teigimu, įstatymo projekte nepakankamai atsižvelgiama ir į vaikų interesus, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, pavyzdžiui, ne vienodai traktuojami bendri partnerių vaikai ir vieno iš partnerių vaikai. Nors partneriai vienas kito vaikų atžvilgiu, pagal siūlomą projektą, neturėtų jokių teisių ir pareigų bei būtų laikomi svetimais žmonėmis (partneriai net negalėtų pasiimti vienas kito vaikų iš ugdymo įstaigos), tačiau kažkodėl nutraukiant tokią partnerystę jau būtų atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus. Taigi apie vaikus mąstoma tik partnerystę nutraukiant, o pačioje partnerystėje apie vaikus nepagalvota. Manytina, kad tokiose partnerystėse atsidūrę vaikai bus diskriminuojami, bus pažeista ir jų teisė į šeimos ryšius.

Kreipimesi  į Seimo narius akcentuojama ir tai, kad kyla pagrįstų abejonių ir dėl to, ar kitose Europos Sąjungos šalyse teisėtai sudarytos santuokos ir partnerystės (įskaitant ir tos pačios lyties) nebus sumenkinamos prilyginant jas notarinėms sutartims.

Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
Naujesnė Senesni