Gegužės 24 arba 26 dienomis, tikėtina, Seimo salėje atsidurs Partnerystės įstatymas. Deja vu visiems, kas stebi dramą, nes rezultatas šviečiasi toks pats, jei ne prastesnis nei pirmą kartą.
 |
| Laurynas Šedvydis | Asmeninio archyvo nuotr. |
Laurynas Šedvydis
Seimo nario Gintauto Palucko patarėjas
Pirmiausiai, net nepradedam su asmenybės kultų aptarimais: jei būtų norima sėkmės priimant įstatymą, būtų keičiamas kalbėtojas, bet čia antrinis klausimas.
Pirmą kartą teikiant įstatymą buvo naudojamasi tuo, kad 3 valstiečių atstovės nedalyvavo balsavimuose nes sirgo ir pagal kažkokias kreivas kalkuliacijas tai turėjo prastumti įstatymą link svarstymo (ir nežinia kiek ten laikyti).
Visi puikiai supranta, kad darys pateikimą tuo metu dėl viešųjų ryšių priežasčių – nes savaitgalį po tos savaitės vyks „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje. Iš tų signalų, kurie ateina iš vidaus, Partnerystės įstatymas bus visiškai iškastruotas ir iš jo liks tik pavadinimas (partnerystės sudarymas pas notarą turi Širinskienės siūlyto partnerystės varianto kvapą).
Iš esmės kyla klausimas, kam taip daroma. Ar nors vienas iš konservatorių ir liberalų, kurie balsavo prieš ar susilaikė, pereis į už pusę? Kokią jie turi paskatą tai daryti? Ką Laisvės partija darys, jei nebus balsų iš koalicijos partnerių? Pasitrauks iš koalicijos? Sudėjus viską matome, kad visas konservatorių, balsavusių prieš įstatymą, blokas ne tik turi teigiamas paskatas balsuoti prieš (nes konservatorių bazė tikrai nesupranta partnerystės palaikymo ir dabar jau žaidžiama dėl to, kas bus partijos lyderiu po 2024 metų rinkimų), bet ir neturi grėsmės, kad Laisvės partija pasitrauks be valdžios svertų jie nebeturės nieko.
Nedidelė paslaptis, kad visas Partnerystės įstatymo gaminimas yra vienas nesibaigiantis feilas. Tai, kad žmonės pirmas kadencijas Seime gali nesuprasti, kaip gaminamos įstatymų dešros, yra suprantama, bet kartą nudegus nematyti, kad lenda ten pat, kur bus tas pats rezultatas, rodo, kad rezultatas nelabai rūpi.
Seime, mano supratimu, yra apie 5–7 balsai, kurie gali būti „už“ papildomai, bet kuriuos reikia kažkaip laimėti užsiimant mainais, tranzakcine politika (mano supratimu, net ne šio įstatymo rėmuose) ir panašiai. Šitą „laisviečiai“ žino, bet nedaro. Ir kadangi nedaro, jų vienintelis kelias yra eiti ieškoti tokio projekto, kuris patiktų konservatorių talibanui (kurio tolesnė politinė ateitis priklauso nuo skirties nuo Laisvės partijos), nors politiškai paprasčiau jau turbūt būtų gauti iš Širinskienės bloko, nes jos ateitis nepriklauso nuo šitos skirties.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net