Artėjant Tarptautinei dienai prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją (IDAHOBIT), lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė skatina Seimą parengti ir priimti įstatymą, užtikrinantį tos pačios lyties porų teisinę apsaugą, praneša Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
 |
| Birutė Sabatauskaitė | Augusto Didžgalvio/LGL nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
LGBTI+ asmenys Lietuvoje nėra apsaugoti
Praėjusiais metais Lietuvos LGBTI+ bendruomenė turėjo, kuo pasidžiaugti: nors po kovų teismuose, bet galiausiai įvyko pirmosios „Kaunas Pride“ eitynės; matėme LGBTI+ vaikus auginančių mamų akciją prie Prezidentūros. Vis dėlto B. Sabatauskaitė neįžvelgia didelio proveržio apsaugant asmenų teises įstatymais ar formuojant valstybės politikos priemones: „Svarbi kiekviena pergalė. Vis daugiau asmenų prabyla apie save artimiesiems ar viešai, didėja palaikančių, girdisi į aktyvizmą įsitraukusių mamų ir tėvų balsai, tačiau praėjus daugiau nei 30 metų nuo pirmosios pasaulyje įteisintos partnerystės, Lietuvoje ne tik nėra priimti tos pačios lyties asmenų šeimos santykius reglamentuojantys teisės aktai, bet jie niekada nėra svarstyti Seime.“
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2019 m. atliktos apklausos duomenimis, Lietuvoje net 60 proc. LGBTI asmenų savo kasdieniame gyvenime beveik niekada nebūna atviri apie priklausymą bendruomenei, o dar 24 proc. prisipažino tai darantys retai. Šie skaičiai tarp visų Europos Sąjungos šalių yra didžiausi. Priežastys – baimė patirti grasinimus, panieką, sulaukti nepritariančių žvilgsnių, patekti į sveikatai pavojingą situaciją.
„Žmonės neatsiskleidžia, nes bijo būti atstumti artimųjų, jaudinasi dėl savo saugumo ar baiminasi patirti diskriminaciją darbe, jo netekti. Net patyrę diskriminaciją ar užpuolimus gatvėje, asmenys nesijaučia saugiai kreiptis pagalbos.Tos pačios lyties poros kuria šeimas, perka turtą, tariasi svarbiais sveikatos priežiūros klausimais ir priima daug kitų sprendimų. Nors bendras gyvenimas kasdienybėje atrodo visiškai taip pat kaip ir heteroseksualių porų, žvelgiant iš teisinės perspektyvos, jis nepripažįstamas“, – sako B. Sabatauskaitė.
 |
| Birutė Sabatauskaitė | Seimo kanceliarijos/Olgos Posaškovos nuotr. |
Kontrolierė paaiškina, kad, pavyzdžiui, žuvus vienam (-ai) iš partnerių, kitas (-a) teisę į bendrą turtą, jei turtas buvo registruotas žuvusiojo (-os) vardu, turėtų įrodinėti teisme. Išsiskyrimo atveju turto dalybos taip pat tampa daug sudėtingesnės. Iššūkių kyla net tokiose situacijose kaip lankymas ligoninėje, jei asmuo atvežtas į ligoninę be sąmonės ir negali nurodyti galinčių lankyti asmenų. Net ir be galo skausmingais atvejais, kai miršta vienas iš asmenų, kitas net negali teisiškai priimti sprendimų, kaip norėtų palaidoti sau artimiausią žmogų. „Mes tiesiog negalime reikalauti iš asmenų visų gyvenimo įvykių sudėti į testamentus ar forminti notariškai. Ypač, kai turime daug metų vystytus mechanizmus, skirtus šeimos teisinei apsaugai“, – komentuoja kontrolierė.
Vaivorykštės žemėlapyje, kuris matuoja LGBTI asmenų teises Europos šalyse, Lietuva surinko vos 23,9 proc. ir sąraše užėmė 35 vietą. Silpniausios sritys yra translyčių asmenų teisių stoka ir tos pačios lyties porų apsaugos nebuvimas.
„Tos pačios lyties poros siekia oficialaus jų meilės pripažinimo ir kartu su tuo suteikiamų garantijų. Žinoma, lyčiai neutrali partnerystė nepanaikintų nelygybės apraiškų, tačiau tikrai padėtų kurti visiems saugesnę valstybę. Priėmus įstatymą tikrai daugiau žmonių, kurių šis įstatymas tiesiogiai neliečia, suprastų, kad jų gyvenimo tai iš tiesų niekaip nepalietė ir nepakeitė“, – sako B. Sabatauskaitė.
Nauji įstatymai gali padėti keisti neigiamas nuostatas
LGBTI+ bendruomenė Lietuvoje susiduria ne tik su teisinės sistemos spragomis, bet ir su neigiamu visuomenės požiūriu. Išaugusį priešiškumą homoseksualiems asmenims atskleidė 2021 m. lapkričio mėnesį atliktas Lietuvos gyventojų nuostatų etninių ir religinių grupių atžvilgiu tyrimas.
 |
| Asociatyvi Augusto Didžgalvio/LGL nuotr. |
Tyrimo rezultatai parodė, kad 27 proc. apklaustųjų nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje su homoseksualiais asmenimis, net 42 proc. respondentų nenorėtų kaimynystėje gyventi su homoseksualiais asmenimis, 46 proc. – išnuomoti jiems būsto.
Kontrolierės teigimu, tokios išankstinės nuostatos išauga į realius homoseksualių asmenų lygių galimybių pažeidimus: „Nuostatos tam tikrų visuomenės grupių atžvilgiu, įskaitant ir LGBTI+ bendruomenę, dažnai pasireiškia veiksmais. Tai reiškia, kad neheteroseksualiems asmenims gali tapti sunkiau išsinuomoti būstą ar susirasti darbą. Susiduriama ir su persekiojimu, smurtu – prisiminkime vos prieš keletą metų daugiabučio laiptinėje užpultą vaikinų porą. Šiandien tos pačios lyties poros ne visada gali jaustis saugios net savo namuose ir tai signalizuoja, kad esame pasiekę pavojingą neapykantos lygį.“
63 proc. tyrime dalyvavusių asmenų atsakė, kad per paskutinius penkerius metus jų požiūris į homoseksualius asmenis greičiau pablogėjo nei pagerėjo arba labai pablogėjo. B. Sabatauskaitė sako, kad vien švietėjiškos veiklos nepakanka ir valstybė turėtų rodyti pavyzdį.
„Nuolat kalbame apie žmogaus teisių nedalomumą. Tai, kad sprendžiame vienus žmogaus teisių klausimus, nereiškia, jog kitus reikėtų nustumti į šalį. LGBTI+ asmenų teisių užtikrinimas laukti negali. Palankių įstatymų priėmimas pagerintų bendruomenės padėtį ir visuomenei nusiųstų žinutę, kad LGBTI+ asmenys nėra verti mažiau apsaugos vien dėl savo tapatybės“, – įsitikinusi kontrolierė.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net