Ketvirtadienį Latvijos Saeimas po karštų diskusijų antrajame Partnerystės įstatymo svarstyme pritarė projektui, kuris, jeigu praeis trečiąją svarstymo stadiją, bus galutinai patvirtintas ir suteiks galimybę vienalytėms poroms įteisinti savo santykius.
 |
| Latvijos Saeimas | Nuotraukos šaltinis: lsm.lv |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Projektui pritarė 43 parlamentarai, 32 pasisakė prieš, 1 – susilaikė.
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė atkreipia dėmesį, kad Lietuva atsilieka nuo likusių Baltijos valstybių įteisinant tos pačios lyties asmenų santykius.
 |
| Birutė Sabatauskaitė | Seimo kanceliarijos nuotr. |
„Broliukų latvių Saeima šiandien jau antrą kartą balsavo UŽ civilinės sąjungos įstatymą – liko 3-čias balsavimas. Tai yra civilinės sąjungos įstatymas tiek skirtingos lyties, tiek tos pačios lyties asmenims.
Lietuva lieka vienintelė iš Baltijos šalių, kuri net nepajudėjo iki panašaus įstatymo svarstymo. Nes vis ne laikas“, – teigė B. Sabatauskaitė.
Teisės mokslų daktarė Laimė Vaigė tikino, kad Latvijoje partnerystės įstatymas turi būti priimtas atsižvelgiant į Latvijos Konstitucinis Teismo (KT) nurodytą konkretų terminą. KT sprendimą priėmė išnagrinėjusi vienalytės poros kreipimąsi dėl neužtikrintos teisės į vaiko priežiūros atostogas. Pasak L. Vaigės, jei įstatymų leidėjams nepavyks laiku priimti įstatymo, heteroseksualūs tėvai taip pat negalės pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis.
 |
| Laima Vaigė | Asmeninio albumo nuotr. |
Įstatymui perėjus antrąjį svarstymą, nauji pasiūlymai ir pataisymai turi būti pateikti iki gegužės 17-osios ir jei projektas bus priimtas, jis įsigalios 2023 metų vasario mėnesį. Be to, L. Vaigė pranešė, kad iki gegužės pabaigos Vyriausioji rinkimų komisija renka parašus dėl Konstitucijos pakeitimo, kuri numato, kad šeima sudaroma santuokos pagrindu.
Kaip praneša portalas lsm.lv, parlamentarė Julija Stephanenko ragino Partnerystės įstatymo atsisakyti ir jį pakeisti Šeimos apsaugos ir stiprinimo įstatymu. O štai Aleksandras Kiršteinas ragino įstatymą pervadinti į „Asmenų, gyvenančių bendrame namų ūkyje, teisių apsaugos įstatymas“. Keli europarlamentarai net ragino uždrausti tos pačios lyties asmenų partnerystę.
Tuo tarpu opozicinės partijos „S Harmona“ narys Valerijs Agešins atkreipė dėmesį, kad priežastys, kodėl poros negyvena santuokoje, gali būti įvairios.
„Galbūt jaunimas pirmiausia nori sužinoti, ar jie gali gyventi kartu. Kiti jaunuoliai gali gyventi kartu vien dėl ekonominių priežasčių. Panašūs gali būti ir du vieniši senjorai, pavyzdžiui, nusprendę gyventi kartu su dviem kaimynais, turinčiais mažas pensijas, išsinuomojus vieną būstą. Tuomet toks reglamentavimas padėtų sutvarkyti ir „seną“ klausimą – vienam susirgus, kitas gali apsispręsti dėl gydymo. Akivaizdu, kad šis (Partnerystės įstatymas, – jarmo.net) aktualus ir tos pačios lyties poroms“, – sakė jis.
Parlamentarė Krista Baumanė atkreipė dėmesį, kad šis įstatymas garantuotų žmogaus teises ir suteiktų kur kas platesnę paramą šeimoms Latvijoje. Kartu Saeimo narė padėkojo konservatoriams už paramą įstatymo projektui.
„Šiuolaikinis konservatizmas nėra tapatinamas su homofobija“, – tikino ji.
Įstatymo projekte partnerystė apibrėžiama kaip notaro patvirtinta dviejų fizinių asmenų sutartis, kuria nustatomos arba nutraukiamos asmenų tarpusavio neturtinės ir turtinės teisės bei pareigos. Draudžiama sudaryti sąjungą žmonėms, kurie yra susituokę arba sudarę civilinę sąjungą su kitu asmeniu. Partnerystės taip pat negali sudaryti šeimos nariai.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net