Mažiausiai 2 Seimo Liberalų frakcijos nariai – ne tokių jau ir liberalių pažiūrų. Dar 1 – neapsisprendęs. Anksčiau balsavę prieš lyčiai neutralią partnerystę, dabar dalis liberalų ketina nepalaikyti ir šią savaitę pristatyto Civilinės sąjungos įstatymo, kuriuo būtų reglamentuojamas tos pačios lyties porų santykių įteisinimas. Liberalų sąjūdžiui vadovaujanti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen aiškina, kad nereikia kelti lūkesčių, jog LGBTQ+ lygiateisiškumą palaikys visi šios partijos nariai.
 |
| J. Varkalys, J. Baublys ir V. Čmilytė-Nielsen | Jarmo.net koliažas (Seimo kanceliarijos nuotr.) |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Praėjusiais metais 2 Liberalų frakcijos atstovai balsavo prieš Partnerystės įstatymo projektą, kurį teikė V. Čmilytė-Nielsen. Dar 1 šios frakcijos narys susilaikė, o tai taip pat neprisidėjo prie įstatymo pateikimo sėkmės.
Nors už pateikimą balsavo 63 parlamentarai, 58 pasisakė prieš, o susilaikė 7, tad vos 2 balsų persvara Partnerystės įstatymas jau pradinėje stadijoje buvo atmestas.
Kalba apie vaikystės vertybes
Dar 2020 metai pristatytoje rinkiminėje Liberalų sąjūdžio programoje kaip vienas iš pagrindinių siekių buvo nurodomas lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas. Tačiau panašu, kad ne visi šios partijos nariai pasiruošę tokia programa vadovautis.
Prieš partnerystę balsavęs liberalas Jonas Varkalys naujienų agentūrai ELTA tikino, kad greičiausiai ir civilinei sąjungai nepritars nepaisant to, kad įstatymo projekte, bent kaip pažymi jo rengėjai, yra dar daugiau kompromisų, turėjusių tenkinti skeptiškai į partnerystę žvelgusius Seimo narius.
 |
| Jonas Varkalys | Seimo kanceliarijos/Dž. G. Barysaitės nuotr. |
„<...> pagal vertybes, kurios man yra susiformavusios jau nuo vaikystės, nemanyčiau, kad tokie dalykai yra reikalingi, o ypač dabar, kai visuomenė yra įsiaudrinusi. Nagrinėti tokius dalykus ir apie tai diskutuoti, svarstyti apskritai nevertėtų. Pagal bendrąsias nuostatas, pagal mano susiformavusį gyvenimo požiūrį, tikrai nenorėčiau jo palaikyti ir tikriausiai nepalaikysiu“, – teigė J. Varkalys, praneša ELTA.
Liberalų sąjūdžiui priklausantis politikas dėstė, kad tai – tik jo asmeninė nuomonė.
Nemano, kad vienalytės poros yra šeima
Taip pat prieš Partnerystės įstatymą balsavęs liberalas Juozas Baublys sakė, kad Civilinės sąjungos įstatymą nagrinėja. Jis tikino, kad jeigu įstatymo projektu bus siekiama tos pačios lyties poras prilyginti šeimoms, jis įstatymo projekto kategoriškai nepalaikys.
„Ieškoma kompromiso, ir tai tikrai yra gerai. Bet ar nebus tapatinama su šeima, šiuo metu tikrai negaliu atsakyti. Tikrai niekada nebalsuosiu, kad šita sąjunga būtų prilyginama šeimai ar būtų sudarytos galimybės įsivaikinti, nes, pagal gyventojų nuomonę, 70 proc. gyventojų nepritaria šiems dalykams, tai aš tikrai turiu įsiklausyti į rinkėjus ir laikytis jų nuostatos“, – naujienų agentūrai ELTA teigė J. Baublys.
Be to, praėjusiais metais Partnerystės įstatymo balsavime nedalyvavęs liberalas Ričardas Juška tikino, kad jo nuomonė kol kas dar tik formuojasi. Pasak politiko, naujai parengtas Civilinės sąjungos įstatymas kur kas geresnis nei prieš tai siūlyta partnerystė, bet ar projektą palaikys, jis atsakyti nepanoro ir aiškino, kad dar gilinasi į šį klausimą.
Į liberalų gretas iš „valstiečių“ perbėgęs Viktoras Pranckietis praėjusiais metais dėl Partnerystės įstatymo susilaikė. To, kaip balsuos dėl Civilinės sąjungos įstatymo, jis neatskleižia.
Reiškia palaikymą
Tuo metu Liberalų sąjūdis ir toliau save pateikia kaip LGBTQ+ bendruomenei draugišką partiją.
„Homofobija negali būti vertinama niekaip kitaip, tik kaip absoliutaus cinizmo išraiška - kai savo teisumo rėmuose bandoma pagrįsti kito asmens laisvės būti savimi suvaržymą ar net persekiojimą“, – taip pranešime, paskelbtame Tarptautinę dieną prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją, teigė Liberalų sąjūdžio Žmogaus teisių komiteto narė Kristina Čimkutė.
Ragina imtis lyderystės
Žmogaus teisių apžvalgininkas Simonas Bartulis klausia, kodėl Liberalų sąjūdžio vadovybei yra priimtinos tokios Seimo narių kaip J. Varkalio ar J. Baublio nuostatos. „Kodėl būtent liberalioje politinėje partijoje yra ok, kad Seimo narys vadovaujasi homofobinėmis nuostatomis ir tai pateisina savo vaikystės socializacija? Kodėl jiems nėra keliami didesni reikalavimai iš tiesų būti liberalais?“ – savo „Facebook“ paskyroje rašė S. Bartulis.
Pasak jo, Liberalų sąjūdis šiuo metu leidžia savo nariams nepaisyti partijos programos.
„Akivaizdu, kad šie Seimo nariai nenori nei progresyvaus, nei kompromisinio įstatymo, kuris saugotų tos pačios lyties poras. Baisiausia, kad jie nenori nei gilintis, nei pakeisti savo nuostatų, kurios susiformavo bene prieš 50-metų, kuomet homofobija buvo tiesiog norma“, – įsitikinęs S. Bartulis.
Jis tikino laukiantis lyderystės iš Viktorijos Čmilytės-Nielsen, Eugenijaus Gentvilo ir kitų Liberalų sąjūdžio narių, kurie viešai deklaruoja paramą mūsų bendruomenei. „Parodykite mums, kad jūsų vertybės yra svarbios ir kad pseudoliberalumui bei homofobijai šioje partijoje 2022 metais nebėra vietos“, – ragino jis.
Lūkesčių nekelia
O štai pati V. Čmilytė-Nielsen tikino, kad apie Civilinės sąjungos įstatymą, kurį ji vadina konservatyviu kompromisu, su partiečiais diskutuos. „Manau, kad pakalbėjus kolegos, kurie iki šiol turėjo labai skeptišką nuomonę, apsispręs. Bet aš tikrai nesukelčiau lūkesčių. Yra pora mūsų frakcijos kolegų, kurie turi labai skeptišką poziciją, jie ją labai aiškiai deklaravo per rinkimų kampaniją. Tikėtina, kad jos ir laikysis“, – sakė ji.
Taip pat Seimo pirmininkė akcentavo, kad esą didžioji dauguma, apie 70 proc. Liberalų frakcijos narių projektą palaikys.
„Manyčiau, kad turėtume turėti daugiau palaikymo balsų, nes tikrai nuo kai kurių nuostatų buvo atsitraukta siekiant rasti kompromisą ir žengti žingsnį, kurį Seimas yra skolingas šimtams tūkstančių Lietuvos porų“, – LRT radijui kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Taip pat Seimo pirmininkė akcentavo, kad esą didžioji dauguma, apie 70 proc. Liberalų frakcijos narių projektą palaikys.
„Manyčiau, kad turėtume turėti daugiau palaikymo balsų, nes tikrai nuo kai kurių nuostatų buvo atsitraukta siekiant rasti kompromisą ir žengti žingsnį, kurį Seimas yra skolingas šimtams tūkstančių Lietuvos porų“, – LRT radijui kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net