Anot Amerikos psichologų asociacijos, valstybės draudimas susituokti tos pačios lyties atstovams – nesąžininga diskriminacija. Mokslininkai sutinka, kad draudimas tuoktis tos pačios lyties poroms gali sukelti stiprią socialinę, psichologinę ir fizinę žalą netradicinės orientacijos žmonėms ir jų artimiesiems. Panašu, kad Partnerystės įstatymas, nors ir lėtai, vis dėlto po truputį atranda sau vietą Lietuvoje. Artėjantys pokyčiai priimami tiek su džiaugsmu, tiek su baime – išankstinės nuostatos ir stereotipai vis dar gajūs Lietuvos visuomenėje.
 |
| Partnerystės įstatymo palaikymo akcija | A.Didžgalvio/LGL nuotr. |
Šiame straipsnyje pakalbėsime ne tik apie partnerystės, bet ir apie santuokos įstatymą – pažiūrėsime, ką apie juos sako stereotipai ir ką – mokslas.
Nors Lietuvoje kol kas kalbama tik apie Partnerystės įstatymą, didelė dalis mokslinių tyrimų yra būtent apie santuokos įstatymą ir šių dviejų įstatymų skirtumus. Tad nusprendėme apžvelgti juos abu. Būtent dėl to šiame straipsnyje vienur minima santuoka, kitur – partnerystė.
Mokslas ir vertybių konfliktas
Galima teigti, kad moksliniai tyrimai ir jų rezultatai daug pokyčių debatams apie LGBT+ partnerystės teises neatneša. Mat fundamentaliai debatų esmė yra vertybinis konfliktas. Tai tampa ypač akivaizdu pastebėjus, kad žmonės, kurie palaiko teisišką homoseksualų pripažinimą, tipiškai savo argumentus stato į žmogaus teisių ir teisingumo rėmus, o jų oponentai remiasi religiniais mokymais ir tradicijomis. Abiejų pusių atstovai priešinasi su jų nuomone nesutampančių mokslinių radinių svarstymui dėl gilių politinių ir religinių įsitikinimų.
Empiriniai tyrimai neišspręs vertybinio konflikto, tačiau gali adresuoti faktinius klausimus. Tai ypač svarbu kalbant apie didelę dalį žmonių, kurių vertybės prieštarauja viena kitai. Jie nori laikytis tradicinių, neretai religinių, įsitikinimų apie santuoką, tačiau tuo pat metu nesutinka su LGBT+ asmenų diskriminacija, nes vertina teisingumą ir lygybę LGBT+ atžvilgiu. Būtent tokiems žmonėms tiksli informacija apie faktinius klausimus, kylančius iš partnerystės įstatymo debatų, gali padėti susidaryti aiškesnę nuomonę. Pavyzdžiui, pasidomėjęs mokslinių tyrimų rezultatais, asmuo gali galutinai apsispręsti palaikyti pilietinės santuokos lygybę visiems, o religinės santuokos problemą palikti individualioms su tuo susijusioms bendruomenėms.
Partnerystės įstatymo nauda
Įstatymai, neigiantys teisinį tos pačios lyties porų statusą, dar labiau atskiria jas nuo likusios visuomenės dalies ir taip stiprina jau ir taip egzistuojančią socialinę stigmą, siejamą su netradicinės orientacijos žmonėmis. Vieno JAV atlikto tyrimo (virš 750 tūkst. žmonių imties) duomenimis, Partnerystės įstatymo priėmimas galimai yra susijęs su 7 proc. mažesniu bandymų nusižudyti tarp netradicinės orientacijos jaunuolių skaičiumi.
Santuokos įstatymo nauda
Santuoka LGBT+ žmonėms suteikia esminę psichosocialinę ir sveikatos naudą. Ši nauda ateina iš ekonominio, moralinio ir socialinio palaikymo, kuris yra skiriamas susituokusioms poroms. Santuokos teisių neigimas tos pačios lyties atstovams neigiamai veikia tų žmonių, jų šeimų ir draugų sveikatą ir gerovę.
Mokslininkai nuosekliai ir pakartotinai įrodo, kad su stigma susiduriantys netradicinės orientacijos žmonės patiria ne tik stresą, bet ir kitas neigiamas psichologines pasekmes.
- JAV atlikto tyrimo duomenimis, gyvenimas valstijose, kuriose tos pačios lyties atstovų santuokos įstatymas nebuvo priimtas, yra tiesiogiai susijęs su chronišku socialiniu stresu ir psichologinėmis problemomis. Šis stresas yra nesusijęs su kitais faktoriais (pavyzdžiui, ankstesniais psichiniais sutrikimais).
- Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad LGBT+ žmonių šeimos ir jų sąjungininkai gali patirti rimtus neigiamus fizinės ir psichikos sveikatos padarinius, su kuriais susiduria LGBT+ asmenys.
- Legalizuotas santykių įteisinimas teigiamai paveikia santykio ilgaamžiškumą ir kokybę.
Mokslininkų išvados:
- Partnerystė nesuteikia tokios pat socialinės ir simbolinės reikšmės kaip santuoka
- Leidimas tuoktis pačios lyties poroms nepaveikia heteroseksualių šeimų stabilumo ir nepaveikia heteroseksualių šeimų fundamentalios teisės į santuoką.
- Draudimas tos pačios lyties poroms tuoktis nuvertina seksualines mažumas, dėl to LGBT+ žmonės slepia savo seksualinę orientaciją.
- Moksliniai tyrimai rodo, kad homoseksualai, kurie slepia savo orientaciją, dažniau serga vėžiu ir infekcinėmis ligomis nei tie, kurie to neslepia.
- Nesusituokusios netradicinės orientacijos poros dažniau patiria depresijos simptomus ir nestabilumą poroje nei susituokusios poros.
- Tos pačios lyties porų vaikams tėvų santuoka – naudinga.
- Santuoka pagerina individualią ir socialinę gerovę.
Kuo skiriasi homoseksualios ir heteroseksualios poros?
Šis emociškai įtemptas Partnerystės įstatymo (ne)priėmimo naratyvas vis dėlto iškėlė nemažai faktinių klausimų, susijusių su netradicinės orientacijos poromis, jų šeimomis ir apskritai santuokos reikšme ir prasme.
Mokslininkai pradėjo analizuoti įvairius įsitikinimus apie netradicinės orientacijos žmonių santykius. Pavyzdžiui, kad jie yra disfunkciniai ar ne tokie visavertiški kaip heteroseksualių porų. Taip pat stereotipus, kad netradicinės orientacijos porų santykiai mimikuoja heteroseksualias santuokas sukurdami „žmonos“ ir „vyro“ vaidmenis. Nors tos pačios lyties poros yra psichologiškai panašios į heteroseksualias poras, tarp jų yra ir keli skirtumai:
- Kartu gyvenančios tos pačios lyties poros yra mažiau linkusios dalintis namų ruošos darbus pagal socialines, kultūrines ar tradicines normas. Vietoj to, kiekvienas partneris daro tiek tradicinius „moteriškus“, tiek tradicinius „vyriškus“ darbus.
- Tos pačios lyties poros linkusios labiau įsipareigoti lygybei poroje nei heteroseksualios poros. Šis įsipareigojimas kartais gali keistis ar būti paveiktas tokių faktorių kaip darbinė situacija ar socialinė klasė.
- Heteroseksualios šeimos pagrindinį socialinį palaikymą gauna iš tėvų ar giminių, tuo tarpu LGBT+ poros palaikymo dažniausiai sulaukia ne iš artimųjų, o draugų. To priežastis – stigma ir diskriminacija, todėl LGBT+ asmenys neretai jaučiasi priversti slėpti savo seksualinę orientaciją nuo šeimos ir ypač giminių.
Diskusijų apie partnerystės ir santuokos įstatymą įtaka
Nors apie tai nėra plačiai kalbama, o galbūt iš esmės net nepastebima, iš tiesų pati diskusija apie partnerystės ir santuokos įstatymų priėmimą kelia stresą. Pastebime tai savyje ar ne, didelė dalis žmonių (galbūt – ir jūs?) patiria neigiamą viešų diskusijų apie tos pačios lyties santuokos legalizaciją, įtaką. Neigiamai paveikiama žmonių kasdienybė: miego kokybė, nuotaika. Patiriamas nusivylimas, dažnai – šokas, kai pamatome į paviršių iškeltas stigmas.
Patys jautriausi šiai diskusijai yra ir labiausiai neigiamą poveikį patiria:
- netradicinės orientacijos žmonės
- juos palaikantys heteroseksualai ir kiti sąjungininkai
- jaunimas
Ateitis
Kaip rodo moksliniai tyrimai ir mokslininkų įžvalgos, tiek partnerystės, tiek santuokos įteisinimas turi nemažai pliusų. Tuo tarpu diskriminacija ir šių įstatymų nepriėmimas yra žalingas nemažai visuomenės daliai. Nors daugelį metų Lietuvoje šis klausimas buvo numestas į tolimiausią kampą, viskas po truputį keičiasi. Prieš porą dešimtmečių partnerystės įstatymas JAV taip pat buvo labai kontraversiška tema, tačiau dabar Partnerystės įstatymą palaiko didelė šalies visuomenės dalis.
LGBT+ aktyvistų darbo finišo tiesioji nėra tik santuokos lygybė – organizacijos, dirbančios su LGBT+ problemomis žino, kad tai tik maža visko dalis. Priėmus įstatymus homofobija ir heteroseksizmas niekur nedings – prie to dar bus dirbdama dešimtmečius. Šio proceso metu niekas negali būti paliktas nuošalėje – ypatingas dėmesys turi būti skiriamas labiausiai pažeidžiamiems: jaunimui, seniesiems, translyčiams, sergantiems ŽIV, kitos rasės asmenims, imigrantams, kaliniams.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net