Tvirtai savo nuomonės nepasakantis prezidentas Gitanas Nausėda bei opozicija gali sutrukdyti Civilinės sąjungos įstatymo priėmimui, teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė Rima Urbonaitė. Ji atkreipia dėmesį, kad dėl padarytų valdančiųjų kompromisų dabartinis projektas kol kas netenkina ir tų žmonių, į kuriuos įstatymu turėtų būti orientuojamasi.
Asociatyvi freepik.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Seimui praėjusią savaitę nusprendus patvirtinti įstatymo teikimą, projekto dar laukia svarstymo bei priėmimo stadijos. Numatyta svarstymo data – birželio 21-ąją. Prieš tai jis bus aptariamas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete bei Žmogaus teisių komitete.
Už tai, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas būtų pateiktas, balsavo 70 parlamentarų, 6 susilaikė, dar 49 pasisakė prieš. Gegužės 26-ąją įvykusiame posėdyje „valstiečiai“ pasišovė išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės, tačiau toks bandymas patyrė fiasko.
Balsavimo rezultatai | Šaltinis: lrs.lt |
Kaip rašo portalas lrt.lt, politologė R. Urbonaitė pabrėžė , kad įstatymo pateikimo sėkmei įtakos turėjo keli aspektai, vienas jų – buvusio premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos palaikymas. Tačiau, kaip tikino R. Urbonaitė, tai toli gražu nereiškia, kad palaikymas išliks ir ateityje.
S. Skvernelis „Žinių radijui“ tikino, kad dabar pasiūlytas įstatymo variantas – kur kas priimtinesnis nei praėjusiais metais nesėkmingai teiktas Partnerystės įstatymas, kadangi neliko daugiausiai emocijų kėlusių nuostatų.
Saulius Skvernelis | lrs.lt nuotr. |
„Lyginant su Partnerystės įstatymu, Civilinės sąjungos įstatyme buvo, matyt, tiesiog išbrauktos tos nuostatos, kurios galbūt daugiausiai tų emocijų kėlė. Tai yra nebeliko apibrėžimo partnerystės, taip, kaip buvo suformuluota“, – aiškino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos vadovas.
R. Urbonaitės teigimu, kaip rodo praktika, nors pateikimo stadijoje Seimo nariai gali balsuoti už, išlieka tikimybė, jog sprendžiant įstatymo priėmimą parlamentarai pasisakys prieš.
„Praktika rodo, pavyzdžiui, socialdemokratai, nepaisant to, kokie dalykai yra įtraukti į jų programą, jie gali pateikimo, svarstymo stadijoje balsuoti už, o priėmimo stadijoje balsuoti prieš. Ar taip nenutiks dabar, aš nežinau, galimybė tokia yra“, – LRT televizijai sakė R. Urbonaitė.
Civilinės sąjungos įstatymo pateikimo išvakarėse jarmo.net gauti duomenys rodo, kad socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė už uždarų durų susitikusi su nevyriausybininkais Civilinės sąjungos įstatymui pažadėjo paramą. Ketvirtadienį prieš balsavimą ji tą įvardijo ir viešai portalui delfi.lt, nors dar prieš metus buvo pareiškusi, kad Partnerystės įstatymas stumiamas „buldozeriu“
Rima Urbonaitė | Stop kadras |
Politologės R. Urbonaitės manymu, gali būti, jog opozicija, kurioje yra nemažai LGBTQ+ teisių priešininkų, gali mobilizuotis ir įstatymas sulauks stipresnio pasipriešinimo svarstymo ar priėmimo stadijose nei jį teikiant.
Ji atkreipė dėmesį, kad ir dalis valdančiajai daugumai priklausančių politikų nedalyvavo balsavime teikiant Civilinės sąjungos įstatymą. „Galbūt Viktoras Pranckietis persigalvos, nes prieš tai jis, kai buvo Partnerystės įstatymas, susilaikė, dabar apskritai balsavime nedalyvavo, matyt nenorėjo eilinį kartą sulaukti klausimų, kodėl liberalas visiškai išsižada liberalių dalykų“, – aiškino politologė, rašo lrt.lt
Be to, kol kas nėra žinoma ir tai, kaip pasielgs G. Nausėda – ar nevetuos Civilinės sąjungos įstatymo, jeigu Seime jis bus priimtas.
Prezidentas pasveikino parlamente prasidėjusias diskusijas siekiant įstatymais reglamentuoti bendrai gyvenančių žmonių teises ir pareigas, tačiau daugiau Civilinės sąjungos įstatymo nekomentavo, pranešė naujienų agentūra ELTA. „Įstatymo detales komentuoti šiandien anksti, nes neaišku, koks bus jo galutinis variantas“, – štai tokio atsakymo ELTA sulaukė iš prezidento patarėjo Rido Jasiulionio.
Be kita ko, praėjusį ketvirtadienį Seime buvo pateiktas ne tik Civilinės sąjungos įstatymas, bet ir Civilinio kodekso pataisos, kuriomis civilinės sąjungos priešininkai siūlo įvesti „artimo ryšio“ sąvoką.
„<...> jis (prezidentas, – jarmo.net) nesiteikė atsakyti, ką mano, tik ėmė argumentuoti, kad paraleliai yra dar vienas projektas, tai dar viena variacija, jei taip galime pavadinti, su ja jis nėra susipažinęs, todėl nesiima vertinti. Kol kas prezidentas vengia visais įmanomais būdais pasakyti kažką konkrečiau, kaip jis tai mato“, – tikino R. Urbonaitė.
Politologė atkreipė dėmesį, kad įstatymo projektu nėra patenkinti ir žmonės, kuriems civilinė sąjunga būtų reikalinga. „Mes tarsi einame į kompromisą dėl tų, kuriems tas įstatymas yra mažiausiai aktualus ir aukojame interesą tų, kuriems jis labai aktualus“, – pabrėžė R. Urbonaitė.
Pašnekovė negailėjo kritikos ir „valstiečiams“, kurių lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad jeigu Civilinės sąjungos įstatymas bus toliau svarstomas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga trauksis iš rengiamo susitarimo dėl užsienio politikos ir gynybos.
„Šita partija, atrodo, gali paaukoti ne vieną valstybei svarbų susitarimą tik dėl savo asmeninių tam tikrų pažiūrų ir įsitikinimų“, – sakė R. Urbonaitė, rašo lrt.lt
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net