Vilniuje gyvenantis Tomas Kirša pastebi, kaip veidmainiškai elgiasi dalis Lietuvos politikų: nors kai kurie Seimo nariai, prieštaraudami LGBTQ+ asmenų partnerystei, kalba apie tai, kaip svarbu išsaugoti tradicinę šeimą, tačiau tuo pat metu jie patys skiriasi, būna ir neištikimi, be to, užsienyje bendrauja su tos pačios lyties poromis, bet grįžę į mūsų šalį mėgina save vaizduoti kaip vadinamųjų tradicinių vertybių gynėjus.
 |
| Tomas Kirša | Laidos „Delfi Rytas“ stop kadras |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Tie patys politikai, tam tikra dalis žmonių, kurie kalba apie tradicinę šeimą, vertybes, jie meluoja, nes jie lygiai taip pat vyksta į Prancūziją, Ispaniją, Skandinaviją, kitas šalis, jie mato tuos pačius vienalyčių porų vienetus, ir jie būna su jais, ir bendrauja, o grįžę čia vaidina kažkokius didžiausius tos tikrosios vertybės sergėtojus. Tai yra apgaulė“, – tikino jis.
Pasak vaikino, Lietuvoje LGBTQ+ asmenys susiduria tiek su su teisinėmis, tiek su pripažinimo problemomis. Jo įsitikinimu, tarp heteroseksualių ir LGBTQ+ žmonių vyrauja atskirtis.
„Netgi nekreipimas (dėmesio) ir išskyrimas tų pačių kolegų, draugų, artimųjų ar išvis nepažįstamų žmonių. Aš kalbu plačiąja prasme. (Klausiama) – jūs esate LGBT žmonės, kaip jūs gyvenate, bet jeigu tu užduodi klausimą „jūs hetero žmonės, kaip jūs gyvenate?“, tai tada labai pasimetama“, – delfi.lt laidoje „Delfi Rytas“ kalbėjo T. Kirša.
Prieš kelerius metus su savo mylimuoju Portugalijoje susituokęs vilnietis gyvena Lietuvoje, bet svarsto apie emigraciją. Net ir sostinėje, T. Kiršos tikinimu, LGBTQ+ žmonės patiria išpuolių.
„Tikrai tenka save cenzūruoti ir tai nutiko prieš porą metų, kai mus užpuolė tuometiniame mūsų gyvenamajame būste tiesiog laiptinėje. Byla vis dar nagrinėjama, dabar perduota į kitą instanciją, nors pirmojoje instancijoje mes laimėjome, bet dabar judama toliau ir vis tiek atsakovas nesutinka su jam pareikštais kaltinimais bei paskirta bausme. Nuo to laiko daugiau mes nesame tokie atviri, bet vis tiek jaučiamės saugiai ir susikūrėme tą saugumą. Pastebėjimas dėl Vilniaus – jis yra bene tolerantiškiausias Lietuvoje, bet reikia įvertinti, kurioje dalyje tu gyveni, ką tu darai.
Aš labai džiaugiuosi, kad per tiek metų pavyko sukurti savo socialinį burbulą, bet aš pagalvoju apie kitus žmones, kurie gyvena mažesniuose miesteliuose arba neturi to palaikymo. Jiems tikrai sunku“, – tikino vilnietis.
Jo teigimu, LGBTQ+ žmonių psichologinę gerovę padeda užtikrinti palaikymas bei prisipažinimas patiems sau, kokia yra jų tapatybė.
„Kai nemeluojate sau, kas jūs esate, (kad) jus traukia tos pačios lyties asmenys, o gal jūs esate biseksualūs ir jus traukia abi lytys, tai mėginkite, eksperimentuokite ir suraskite, kas išties esate. Kitas dalykas – susirasti, kam tu gali pasipasakoti, koks tu esi. Labai daug kartų esame sulaukę žinučių, klausimų: „Aš turiu artimų draugų, niekam nesu pasakęs. Kaip aš džiaugiuosi už jus ir jums pavyzdžiu“ Mano iškart yra toks pastebėjimas – jeigu negalite savo artimiausiems draugams pasakyti ir jūs save slepiate, ir ribojate, reiškia, jie nėra jūsų draugai“, – įžvalgomis dalijosi vaikinas.
Paklaustas, kaip vertina šią savaitę Seime pristatytą Civilinės sąjungos įstatymą, pagal kurį bendrai gyvenantys asmenys negalėtų turėti vienas kito pavardės, santykius registruotų tik pas notarą, T. Kirša tikino, kad tokie parlamente pasiekti kompromisai yra tik pradiniai. „Aš labai tikiuosi, kad jeigu priims šitą įstatymą, ties tuo neapsistos mūsų Seimo nariai. Prilyginama visa santykių esmė kažkokiai sąjungai. Iš vienos pusės tai yra gerai teisiniu aspektu, iš kitos pusės tai yra manipuliacija. Tie patys politikai kartais kalba apie šeimos šventumą, nors ne kartą patys yra išsiskyrę arba turi meilužes arba nekalba apie santykius taip, kaip turėtų“, – akmenį į homofobiškai nusiteikusių Seimo narių daržą metė jis.
Pašnekovas akcentavo, kad Civilinė sąjunga neprilygsta santuokai. Čia pat vaikinas užsiminė, kad Portugalijoje užregistruota santuoka tarp jo ir mylimojo galioja visos Europos Sąjungos erdvėje, kurioje yra pripažįstamos vienalytės santuokos. „Ir aš Lietuvoje su savo vyru esame tik kambariokai, kai tuo pat metu Portugalijoje esame sutuoktiniai“, – pažymėjo T. Kirša.
Pasak vilniečio, tam, kad Lietuvoje tolerancijos lygis LGBTQ+ bendruomenėje augtų, reikėtų suprasti, kad negalima kitiems žmonėms aiškinti, kaip jie turi gyventi.
„Aš manau, kad tiesiog reikėtų atsipalaiduoti ir leisti žmonėms mėgautis gyvenimu, ir neaprašyti taisyklėmis, tai būtų pats paprasčiausias dalykas. Ir priimti tą (Civilinės sąjungos) įstatymą, nes kiek mes matėme kitose šalyse pavyzdžių, iš pradžių būna neigiama (reakcija), nes visi galvoja, kad pasikėsins kažkas į juos, bet praeina metai kiti, ir pamato, kad tai susiję tik su dviejų žmonių ryšiu ir jų (santykių) įteisinimu“, – kalbėjo jis.
Taip pat skaitykite:
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net