Dešimtys mokslinių tyrimų rodo, kad nėra priežasčių galvoti, jog gėjai ar lesbietės – netinkami tėvai. Be to, nesą ir sistemingų įrodymų, kad vaikai, ugdomi iš tos pačios lyties porų šeimose, patiria daugiau sunkumų negu vaikai iš heteroseksualių šeimų. Deja, mokslinių tyrimų rezultatus ir mokslininkų įžvalgas Lietuvoje dažnai analizuojame pro pirštus – mus vis dar valdo giliai įsišaknijusios baimės, išankstinės nuostatos ir stereotipai.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
Anot Amerikos psichologų asociacijos (APA), vyrauja trys pagrindiniai įsitikinimai, kurie užkerta kelią suteikti galimybę tos pačios lyties poroms auginti vaikus. Pirmas – tai įsitikinimas, kad netradicinė orientacija yra psichikos sutrikimas. Antras – tai manymas, kad lesbietės yra mažiau motiniškos negu heteroseksualios moterys. Trečias – tai nuostata, kad gėjų seksualiniai santykiai nepalieka laiko vaiko ugdymui. Moksliniai tyrimai visas šias išankstines nuostatas paneigia.
Nors APA pateikia būtent šiuos tris stereotipus, kiti mokslininkai išsamiai aprašo ir kitas taip pat ne ką rečiau pasitaikančias išankstines nuostatas. Šiame straipsnyje palyginsime mokslininkų išvadas su visuomenėje sutinkamomis baimėmis ir stereotipais.
„Augimas su homoseksualiais tėvais psichologiškai žaloja“
Vienas pagrindinių argumentų, kodėl tos pačios lyties poros esą negali auginti vaikų, yra tas, kad neva tai yra žalinga psichologinei ir socialinei vaikų gerovei. Baiminamasi, kad vaikai, kurių tėvai yra gėjai arba lesbietės, bus labiau psichologiškai pažeidžiami, turės elgesio ar adaptacinių problemų. Mokslas šį požiūrį paneigia. Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai, užauginti tos pačios lyties porų šeimose, yra lygiaverčiai tiems vaikams, kurie išugdyti heteroseksualiose šeimose: tiek psichologiniu prisitaikymu, tiek kognityviniais gebėjimais, tiek socialiniu funkcionavimu.
 |
| Asociatyvi freepik.com |
Moksliniai tyrimai rodo, kad:
- Tos pačios lyties porų vaikai savo pasiekimais mokykloje (pažymiais, veiklomis), savęs sampratos, kognityviniais, fiziniais gebėjimais yra lygiaverčiai heteroseksualių porų vaikams. Šie vaikai nėra labiau linkę į psichikos sutrikimus (kaip, pavyzdžiui, depresija, nerimas ar kita) nei vaikai iš heteroseksualių šeimų.
- LGBQ+ šeimų vaikai taip pat turi pozityvius ir sveikus santykius su savo bendraamžiais;
- Tiek tos pačios, tiek priešingos lyties porų vaikai turi lygiavertį suvokimą apie tėvų santykių kokybę, rūpestį iš suaugusiųjų, artumą su tėvais, supratingumą, autonomiją;
- Lesbiečių vaikai yra lygiaverčiai savo emociniu ir elgesio prisitaikymu heteroseksualių mamų vaikams;
- Vienoje mokslinėje apklausoje lesbiečių vaikai pranešė, kad jie turi geresnius santykius su savo pamote nei heteroseksualių mamų vaikai su savo patėviais;
- Vaikai lesbiečių porose turi lygiai tiek pat bendrauja su seneliais, giminaičiais, suaugusiais kaip ir heteroseksualų vaikai;
- Piktnaudžiavimas substancijomis nėra dažnesnis tarp tos pačios lyties porų vaikų lyginant su heteroseksualių porų vaikais.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
„Homoseksualų vaikai patys taps homoseksualais“
Dažnai bijoma, kad LGBTQ+ šeimų vaikų seksualinės tapatybės vystymasis bus paveiktas jų tėvų seksualinės orientacijos. Pavyzdžiui, aiškinama, kad lesbiečių arba gėjų vaikai turės sutrikimus, susijusius su lyties tapatybės arba lyties rolių elgesiu. Taip pat manoma, kad vaikai, užauginti lesbiečių arba gėjų, patys taps gėjais arba lesbietėmis. Priešingai nei manoma, moksliniai tyrimai patvirtina, kad vaikų, užaugusių netradicinės orientacijos šeimose, seksualinė tapatybė išsivysto lygiai taip pat nepriklausomai nuo tėvų – kaip ir vaikų, užaugusių heteroseksualiose šeimose.
Pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai sudėliojo tvirtą įrodymų rinkinį šia tema. Jų išvados tokios:
- Tos pačios lyties porų vaikai parodo normalų lyties tapatybės vystymąsi ir lyčių vaidmenų elgesį;
- Jie taip pat nėra linkę turėti didesnio potraukio tos pačios lyties atstovams nei heteroseksualių porų vaikai;
- Nerasta jokių reikšmingų skirtumų tarp paauglių, užaugusių tos pačios ar skirtingų lyčių šeimose;
- Individai, užauginti lesbiečių porose, nebuvo labiau linkę į nehteroseksualią orientaciją ar dalyvauti tos pačios lyties seksualiniuose santykiuose nei heteroseksualių tėvų vaikai;
- Vyrai, užauginti gėjų tėvų ar heteroseksualių tėvų porose, nesiskiria seksualinėmis orientacijomis;
- Lesbiečių vaikai neturi problemų dėl lyties tapatybės;
- Lesbiečių vaikai išvysto tokius pat lyčių rolių modelius kaip ir kiti vaikai;
- Didžioji dalis LGBTQ+ vaikų identifikuoja save kaip heteroseksualius;
- Vertinant visus duomenis, LGBTQ+ skaičius nėra didesnis negu heteroseksualų vaikuose.
„Homoseksualų vaikai nemokės megzti socialinių santykių“
Ši baimių kategorija susijusi su vaikų socialiniu gyvenimu. Bijoma, kad netradicinės orientacijos tėvų vaikai gali būti stigmatizuojami, iš jų šaipomasi.
Iš tikrųjų, netradicinės orientacijos tėvų vaikų santykiai su bendraamžiais yra tokie pat kokybiški kaip ir heteroseksualių šeimų vaikų.
Jeigu LGBTQ+ asmenų vaikai susiduria su patyčiomis, jų nėra daugiau nei tarp vienišų heteroseksualių motinų vaikų.
Moksliniai duomenys rodo, kad labai svarbi – palaikanti aplinka, kurioje tėvų seksualinė orientacija yra priimama kitų vaikui svarbių suaugusiųjų ir bendraamžių;
LGBTQ+ vaikai geba megzti sveikus santykius tiek su bendraamžiais, tiek su suaugusiais, nepriklausomai nuo lyties.
„Homoseksualai prievartauja savo vaikus“
Statistiškai žvelgiant, suaugusieji, kurie seksualiai išnaudoja vaikus, dažniau yra vyrai. Tačiau nėra didesnės tikimybės, kad gėjai seksualiai išnaudos vaikus palyginus su heteroseksualiais vyrais. Ši baimė neturi mokslinio pagrindo.
„Homoseksualūs žmonės neturi tėviškų ir motiniškų instinktų“
Neretai galima išgirsti stereotipą, kad lesbietės moterys yra visiškai nemotiniškos arba tai, kad esą gėjai neturi tėviškų įgūdžių. Tai yra tik stereotipai – LGBTQ+ šeimų patirtis ir mokslas sako ką kitą:
- Lesbietės moterys nėra mažiau motiniškos;
- Kai kurių mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad lesbiečių ir gėjų tėvystės įgūdžiai galimai yra netgi geresni nei heteroseksualių porų. Tai ypač matoma, kai lyginama nebiologinė lesbietė mama su biologiniu heteroseksualiu tėvu;
- Vienas mokslinių tyrimų, atliktų JAV, rodo, kad netradicinės orientacijos šeimos naudoja žymiai mažiau fizinių bausmių, pavyzdžiui, pliaukštelėjimus per užpakalį. Vietoj to jie yra linkę naudoti pozityvias technikas, tokias kaip samprotavimas;
- Viename moksliniame tyrime išsiskyrę heteroseksualai paminėdavo, kad vaikų vizitai pas kitą iš tėvų sukeldavo problemų, tačiau LGBTQ+ tėvai nėra linkę tuo skųstis;
- Anot LGBTQ+ vaikų, jų išsiskyrusios lesbietės mamos atviriau komunikuoja tarpusavyje su dabartinėmis partnerėmis.
Trumpai tariant, pareiškimas, kad netradicinės orientacijos žmonės nėra tinkami santuokai ar būti tėvais, neturi jokio mokslinio pagrindo.
Ko vis dar trūksta moksle?
- Tikslių duomenų apie vaikus, kurių tėvai biseksualūs, mažai, taip pat praktiškai nėra duomenų apie kitokios rasės nei baltaodžių homoseksualų tėvų vaikus;
- Yra žymiai mažiau duomenų apie gėjus tėvus negu lesbietes motinas;
- Vis dar trūksta daugiau mokslinių tyrimų, kurie sektų vaikus nuo mažumės per paauglystę iki pat jie suauga.
Redaktorė: Izabelė Kačinskaitė
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
