Trečiadienio rytą nevyriausybinė organizacija, pasivadinusi Laisvos visuomenės institutu (LVI), išplatino pranešimą, kuriame piktinosi, jog siūloma palaikyti tos pačios lyties porų santykius reglamentuojantį Partnerystės įstatymo projektą. Anot organizacijos, reikia atsižvelgti į visų šalies žmonių nuomonę. LGBTQ+ aktyvistai ir bendruomenę palaikantieji sako – svarbu gerbti visų tapatybių žmones ir užtikrinti galimybę tos pačios lyties asmenų poroms įteisinti savo santykius, o ne primesti požiūrį, kaip turi gyventi bei kokių teisių negali turėti LGBTQ+ asmenys.
 |
| Asociatyvi jarmo.net nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Siūlo atsižvelgti į visuomenės nuomonę
„Laisvosios visuomenės institutas kviečia Partnerystės įstatymo projekto autorius garbingai atskleisti jo turinį ir siūlant spręsti vienos ar kitos visuomenės grupės problemas atsižvelgti į visos visuomenės nuomonę“, – taip teigiama LVI pranešime.
LVI užsakytos ir balandį paskelbtos apklausos duomenimis, 73,8 proc. žmonių Lietuvoje nepalaiko Partnerystės įstatymo, jam pritaria vos 14,8 proc. respondentų. Tiesa, verta paminėti, kad sociologas Liutauras Labanauskas kritikavo apklausos metodologiją teigdamas, jog klausimų formuluotės apklaustiesiems tarytum iš anksto suponavo, kaip atsakyti į klausimus.
Taip pat skaitykite
Tačiau net jeigu išties dauguma šalies gyventojų mano, kad LGBTQ+ asmenys neturėtų sudaryti partnerystės, teisės ekspertų vertinimu, tai nėra svarus argumentas.
„Dauguma negali diktuoti mažumai ar atskiram individui, kas yra oru, o kas – ne“, – taip yra pasisakęs buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas komentuodamas pasiūlymą dėl partnerystės klausimo surengti referendumą.
 |
| Dainius Žalimas | A.Didžgalvio/LGL nuotr. |
Pozicija nestebina
Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko trečiadienį portalui jarmo.net teigė pastebintis, kad jau ne vienerius metus LVI atstovai uoliai priešinasi LGBTQ+ žmonių teisių užtikrinimo iniciatyvoms, tad trečiadienio rytą išplatintas pranešimas jo nė kiek nenustebino.
„Kadangi su šia organizacija mums tenka susidurti viešojoje erdvėje ir mes pastebime pakankamai aršią poziciją LGBTQ+ teisių klausimais, man asmeniškai tai nėra naujiena, kad jie tokią retoriką toliau tęsia. Bet kas gali paneigti, kad šita organizacija turi pakankamai įdomius finansavimo šaltinius, kuriuos būtų įdomu sužinoti? Matome, kokią didelę įtaką jiems turi bažnyčia, Vatikano dogmos“, – sakė jis.
Taip pat skaitykite:
- Gausiai finansuojamų anti-LGBTQ+ organizacijų tinklas apraizgęs tiek politikus, tiek Katalikų bažnyčią: užčiuopiama ir Kremliaus ranka
- Dėl kaltinimų Kremliaus homofobijos skleidimu Kauno kunigas dievagojasi: esą tik skelbia krikščioniškąją tiesą
- LGL skelbia: 2021–ieji tapo sudėtingų iššūkių ir įkvepiančių laimėjimų metai
 |
| V. Simonko ir E. Platovas | A.Didžgalvio/LGL nuotr. |
V. Simonko įsitikinęs, kad kiekviena organizacija turi teisę skleisti savo poziciją, bet privalo paisyti įstatymų ir nekurstyti neapykantos.
Tikslas kitas
Visuomenininkas, buvęs Vilniaus miesto tarybos narys Mark Adam Harold portalui jarmo.net teigė, kad tikrasis siekio, jog nebūtų įtvirtinta partnerystė, tikslas – ne rasti kompromisus, o politiniams veikėjams pasirodyti prieš rinkimus.
Pasak jo, išsprendus šį LGBTQ+ bendruomenei svarbų klausimą Lietuvos visuomenė jį galiausiai pamirš, bet apie tai, kad neva jau griūva tradicinės lietuvių šeimos, toliau kalbės tik smulki saujelė aršiausių homofobų.
 |
| Mark Adam Harold | Asmeninio archyvo nuotr. |
„Didelei daugumai žmonių nerūpi, ar bus partnerystė, ar jos nebus. Po trijų mėnesių priėmus partnerystę tik itin smulki mažuma vis dar verks dėl ištiksiančio gėjpokalipso, kuris taip ir neįvyks. Lygiai taip pat dabar niekas nebekalba apie Vyčio paminklą ir paplūdimį Lukiškių aikštėje, nors kažkada tai buvo svarbiausias Lietuvos egzistencinis klausimas, kilo debatai ir ciniški politikai surengė didelę fiestą. Šiems politikams Konstitucija yra dzin, o homofobiškas triukšmas yra galinga priemonė kelyje ateinančių rinkimų link. Tad esu liūdnas, kad dėl mažos mažumos labai aktyvių hipokritiškų politikų dalis visuomenės turi gyventi nelygybėje, o tie, kurie reikalauja kompromisų, dar ir patys balsuos prieš kompromisus. Nes jiems homofobija yra politiškai gyvybiškai svarbi“, – komentavo M. A. Harold.
Bando kontroliuoti ir tai primesti kitiems
Seimo narys, konservatorius Andrius Navickas taip pat kritiškai vertina LVI išplatintą poziciją.
„Laisvos visuomenės institutas puikiai įsiterptų Orwello aprašytame pasaulyje, kuriame karas vadinamas taika, o vergovė – laisve. Paradoksalu, bet jie save glaudžiai sieja su Katalikų Bažnyčia, nors jų pozicijoje nejaučiu nė kvapo artimo meilės“, – jarmo.net tikino parlamentaras.
 |
| Andrius Navickas | Seimo kanceliarijos/O. Posaškovos nuotr. |
Jis teigė, kad LVI siekia kontroliuoti ir savo įsivaizdavimus primesti kitiems. „Beje, per pandemiją tie patys „ekspertai“ piktinosi, kodėl negali savęs saugoti taip, kaip pageidauja, kodėl turi paisyti kitų žmonių saugumo. Dabar gi piktinasi, kodėl homoseksualūs žmonės drįsta tikėtis gyventi oriai ir saugiai. LVI ir kiti „prekiautojai baimėmis“ kalba labai panašiai kaip Maskvos patriarchas Kirilas ar kiti Kremliaus ruporai, kurie daug metų gąsdina „homoseksualizacija“. LVI apeliuoja į sovietmetį ir, beje, iš tiesų atrodo, kad labai norėtų atlikti „ideologinę priežiūrą“, kurią anuomet atliko įvairūs komunistų politrukai. Ko išsigando LVI? Panašu, jog to, kad visuomenė iš tiesų laisvėja, stiprėja supratimas, kad kitas žmogus nėra pavojus, problema, bet dovana“, – įsitikinęs A. Navickas.
LGL vadovas S. Simonko teigė, kad LVI viešais pareiškimais siekia paveikti neapsisprendusių politikų bei visuomenės dalies nuomonę. „Visuomenė susiskaldžiusi LGBTQ+ klausimais, mes matome tam tikras anti-LGBTQ+ propagandos aukas, kurias jau sunku atvesti, tad mano nuomone, mes, kaip pilietinė visuomenė, turime susikoncentruoti į tą vidurį, kuris dar nėra apsisprendęs“, – įsitikinęs pašnekovas.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė jam antrina teigdama, kad LVI nusitaikė būtent į visuomenės nuomonę.
 |
| Jūratė Juškaitė | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Pasak jos, panašus pasipriešinimas viešojoje erdvėje buvo jaučiamas prieš daugiau nei dešimtmetį svarstant kitą įstatymą, kuriam reikėjo politinės valios. Nors įstatymas pradžioje nebuvo laukiamas nemažos visuomenės dalies, tačiau jis pateisino lūkesčius. Anot J. Juškaitės, dabar taip vyksta ir su Partnerystės įstatymu.
„2010 metais buvo svarstomas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Tada žmonės nesuprato, kam tas įstatymas reikalingas, visuomenė tikrai buvo neigiamai nusistačiusi ir mane, kad jeigu vyksta smurtas artimoje aplinkoje, moteris pati gali parašyti skundą, o valstybė esą tik nori kištis į kiekvienos šeimos privačius reikalus. Tada politikai atrado valios, tą įstatymą, beje, palaikė ir policija. Nepaisant to, kad tas įstatymas nebuvo labai laukiamas visuomenės ir jos suprantamas, palaikomas, bet jis buvo priimtas. Šis įstatymas padarė revoliuciją: smurtą artimoje aplinkoje ėmėme suprasti kaip nusikaltimą ir nesvarbu, kur moterys ir vyrai mušami – ar gatvėje, ar namuose – tai yra lygiai toks pat nusikaltimas. Tai vedant paralelę su Partnerystės įstatymu ar kitais klausimais, apie kuriuos visuomenė diskutuoja, tai taip, yra svarbu kalbėtis su visuomene, paaiškinti vieno ar kito sprendimo svarbą, tačiau kai kuriems įstatymams reikia politinės valios ir suvokimo, kad jų priėmimas padarys daugiau gero, padės daliai žmonių pasijusti saugiau, turinčiai lygias teises“, – tikino J. Juškaitė.
Taip pat skaitykite:
Kaip teigė Žmogaus teisių centro direktorė, visuomenė taip pat pradeda suvokti, jog egzistuojant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, uždraudus mirties bausmę, pasiekus kitų žmogaus teisių pasiekimų valstybė nesubyrėjo, šeimos neiširo.
Ragina neskleisti Kremliaus propagandos
„Socdemė“ Dovilė Šakalienė portalui jarmo.net tikino, kad LVI mėgina ugdyti ne laisvą visuomenę, o diskriminuojančią, rūšiuojančią ir skirstančią.
 |
| D. Šakalienė | Seimo kanceliarijos/G. Barysaitės nuotr. |
„Žmogaus teisės turi apsaugoti žmoniją nuo karų. Bet atrodo, kad karo metu kaip tik žmogaus teises turime apsaugoti, apginti, kad neprarastume savo žmogiškumo, todėl taip, šiuo sunkiu metu ypatingai svarbu apsaugoti kiekvieną mūsų pilietį, o kiekvieną žmogų, kuris yra pažeidžiamas, mes turime saugoti dar labiau, nes ne visuomet jis gali apsiginti. Todėl kelti klausimą, ar tinkamas šiuo metu metas ginti žmogaus teises, yra tiek pat nesąžininga, kiek klausti, ar karo metu mes turime apsaugoti vienus žmones labiau nei kitus“, – tikino Seimo narė.
Anot D. Šakalienės, demokratinėje valstybėje žmonės turi skirtingas nuomones, tačiau jos nuolat kinta. Be to, pasak jos, LVI negali kalbėti visos visuomenės vardu.
Taip pat skaitykite:
- Akvilė Giniotaitė. Kas bendro tarp „susirūpinusių tėvų“ ir Rusijos propagandos?
- Rasa Navickaitė. Šeimos gynimas Kremliaus stiliumi, arba kodėl nereikėtų atidėti Partnerystės įstatymo svarstymo
- Homofobija kviečia Kremlių į Baltijos valstybes: profesorius įsitikinęs – prieš LGBTQ+ teises nusiteikę maršo šalininkai patys nesuvokia, kaip stipriai padeda Putinui
„Jeigu mes apklaustume kiekvieną Lietuvos žmogų, ar, tarkime, Lietuvoje turėtume užmėtyti akmenimis už neištikimybę, turbūt nenustebtume, jog dalis žmonių ir tokiam žiauriam dalykui pritartų. Dauguma nepritartų. Kitais klausimas daugumos nuomonė gali būti tokia, pavyzdžiui, kad Lietuvoje nereikėtų įsileisti jokių migrantų. Bet kai mes turime situaciją su Ukraina, daugumos visuomenės nuomone yra ta, kad ukrainiečiai – broliai ir seserys, išgyvenantys karą, bėgantys nuo baisių žudynių – turi sulaukti mūsų paramos ir dėmesio, atjautos ir priėmimo. Taigi, visuomenės nuomonė kinta, daugumos nuomonė taip pat kinta. Šioje situacijoje nebūtinai turime apklausti kiekvieną Lietuvos žmogų, kad žinotume, jog žmogaus teisių užtikrinimas yra visos visuomenės interesas, tai yra viešasis interesas. Net jeigu yra dalis žmonių, kurie, paradoksaliai pasivadinę Laisvos visuomenės institutu, propaguoja ne laisvą visuomenę, diskriminuojančią, rūšiuojančią žmones, tai tas pats vadinamasis Laisvos visuomenės institutas neturi teisės kalbėti visos visuomenės vardu“, – įsitikinusi ji.
 |
| Seimo narė Dovilė Šakalienė | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Pasak parlamentarės, kai žmonės eina ginti savo šalies, šeimos ir yra pasiryžę už tai paaukoti gyvybę, tuomet niekas neskirto jų į heteroseksualius ar homoseksualius.
„Kodėl mes norime neleisti jiems naudotis tomis pačiomis teisėmis, kokiomis naudojamės mes? Niekas nekalba apie jokias privilegijas ir kartu niekas nekalba apie jokią grėsmę mums, kurių yra dauguma. Aš, pavyzdžiui, esu susituokusi Bažnyčioje prieš daugiau nei 2 dešimtmečius. Man nėra jokios grėsmės, jeigu mūsų bičiuliai, vienas kitą mylintys tiek pat laiko, kiek mes su vyru esame susituokę, galės įregistruoti savo santykius. Nei mūsų šeimai kažkas atsitiks, nei mes išsiskirsime, nei mūsų meilė pasibaigs“, – kalbėjo ji.
Prasidėjus Rusijos sukeltam karui Ukrainoje, Maskvos patriarchas Kirilas pareiškė, kad karas vyksta dėl gėjų paradų.
Taip pat skaitykite:
Tad D. Šakalienė paragino šiuo sunkiu laiku nustoti transliuoti prokremliškų propaganda, kad neva LGBTQ+ bendruomenė kelia grėsmę tradicijoms, šeimai. „Mums reikėtų nekartoti tokios žeminančios, žiaurios diskriminacinės propagandos. Reikia priimti paprastą taisyklę – žmogaus teisės nėra proginis kostiumas, kurį apsivelkam tada, kai patogu, žmogaus teisės nėra skirtos tiems, kurie mums patinka, ir turėtų būti draudžiamos tiems, kurie nepatinka. Žmogaus teisės yra apie lygybę, solidarumą, demokratiją, kiekvieno žmogaus orumą, taip pat apie atjautą ir empatiją. Ir šiuo sunkiu laiku to reikia dar daugiau“, – tikino D. Šakalienė.
Jarmo.net telefonu susisiekė su LVI atstovais. Klausimus buvo paprašyta pateikti raštu.
Papildyta 2022-05-12 d. 08:40 val. Jarmo.net sulaukė Laisvos visuomenės instituto atsakymų.
– Kaip manote, ar demokratijoje turi būti užtikrintos visų žmonių teisės, ar tik vienos seksualinės orientacijos – heteroseksualių – žmonių teisės įregistruoti savo santykius?
– Manome, kad demokratinėje valstybėje turi būti užtikrintos visų žmonių universalios ir prigimtinės žmogaus teises.
Tarptautinių teisės normų, kodifikuojančių žmogaus prigimtines teises, apibendrinimas leidžia įžvelgti esminius prigimtinės šeimos sampratos bruožus – giminystę, tėvystę ir motinystę, vaiko ryšius su tėvu ir motina, vyro ir moters santuoką. Būtent šių bruožų egzistavimas sukuria valstybei pareigą, o tuo pačiu ir asmenų teisę į šeimos teisinį statusą.
Tarptautinio pilietinio ir politinių teisių pakto 23 str. 1 d. nurodoma, kad „Šeima yra natūrali ir pagrindinė visuomenės ląstelė ir ji turi teisę į visuomenės ir valstybės apsaugą“. Valstybė, ignoruodama asmenų ryšius, kuriems būdingi minėti prigimtiniai bruožai pažeistų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 23 str. 1 d. įtvirtintą pareigą.
Bet kuri valstybė, atsisakydama pripažinti vyro ir moters teisę į santuoką ar atsisakydama santuoką sudariusius vyrą ir moterį pripažinti šeima, pažeistų ir pamatines tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose įtvirtintas teises. Tačiau valstybė nepadaro žmogaus teisių pažeidimo atsisakydama suteikti šeimos teisinį statusą tos pačios lyties asmenis, sugyventiniams ar šiaip artimų ryšių siejamiems asmenims.
Tai, kad tarptautinė žmogaus teisė nenustato pareigos suteikti šeimos teisinį statusą kitokioms bendro gyvenimo formoms, pripažino ir LR Konstitucinis teismas 2019 m. sausio 11 d. nutarime teigdamas: „Konvencijoje nenustatyta bendra pareiga valstybėms dalyvėms vidaus teisėje užtikrinti tos pačios lyties asmenims galimybę sudaryti santuoką ar leisti partnerystę; šioje srityje valstybės naudojasi savo vertinimo laisve“.
Todėl Lietuvos valstybė, atsisakydama pripažinti teisę į partnerystę, nepažeidžia jokių žmogaus teisių, nes nėra tokios universalios žmogaus teisės. Jei kai kurios valstybės nusprendžia savo įstatymuose tokią teisę įtvirtinti, tai yra tos valstybės įstatymų leidėjų sprendimas, sukuriantis nacionalinį teisinį reguliavimą, bet ne universalią žmogaus teisę.
Valstybė be reikalo nesikiša ir nereguliuoja asmenų privataus gyvenimo. Valstybė gerbia asmens privatumą ir be pagrindo nereguliuoja privačių asmenų santykių (draugystės santykių, emocinių ar lytinių santykių ir pan.).
Žmogaus teisės yra ne bet kokie, o teisingumo reikalavimai. Pagrindinis teisinio reguliavimo kriterijus turėtų būti teisingumas, įpareigojantis skirtingas situacijas traktuoti skirtingai ir suteikti tai, kas yra teisinga. Teisinga homoseksualioms poroms suteikti tinkamą, jų gyvenimo būdą atitinkantį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų bendrai sukurto turto apsaugą, informacijos gavimą ligos atveju ir pan., kas yra numatyta Bendro gyvenimo susitarimo įstatymo projekte.
Demokratija ir žmogaus teisės nėra tapatūs dalykai. Demokratija – valstybės valdymo forma, kai piliečių dauguma reguliariai rinkimų keliu išsirenka jai atstovaujančią ir politinę jų valią vykdančią valdžią. Seksualinės orientacijos ir demokratijos konfliktas iškiltų tuomet, jei, pavyzdžiui, Lietuvoje būtų priimtas įstatymas draudžiantis žmonėms dėl savo lytinės orientacijos dalyvauti rinkimuose. Kita vertus, viena ar kita įvairių žmonių grupių santykių teisinio reguliavimo ir registravimo forma yra visos bendruomenės valstybėje susitarimo reikalas.
– Kaip manote, ar situacija, kai dauguma diktuoja mažumai, kokias teises ji gali turėti, yra demokratijos bruožas?
– Vienas iš demokratijos bruožų ir yra tai, kad visuomenei ir valstybei svarbiais klausimais (kaip, pavyzdžiui, šeima, kuri, kaip sako mūsų Konstitucijos 38 str., yra mūsų visuomenės ir valstybės pagrindas), sprendimus priima demokratiniu referendumo keliu. Ne manipuliuojant sąvokomis, bet aiškiai jas apibrėžiant visuomenės sutartyje – Konstitucijoje. Sunkiai įsivaizduojame, kad demokratinėje visuomenėje dauguma galėtų nepritarti universalioms žmogaus teisėms, nes to reikalauja ne tik protas ir sąžinė, bet ir tarptautinės konvencijos bei valstybės įsipareigojimai. Problema ir konfliktas kyla tada, kai kuri nors visuomenės grupė, manipuliuodama sąvokomis, savo interesą bando paversti ir primesti visuomenei kaip žmogaus teisę. Būtent demokratija reikalauja svarbius sprendimus priimti daugumos pritarimu ir ją protingai ir teisingai derinti su atskirų visuomenės grupių siekiais ir interesais. Dauguma negali atimti prigimtinių teisių iš mažumos, bet ir mažuma negali diktuoti daugumai, ką ji privalo laikyti šeima – visuomenės ir valstybės pagrindu.
– Laisvos visuomenės institutas nuolat ragina nepriimti Partnerystės įstatymo. Praėjusiais metais esą buvo ne laikas dėl to, kad pasaulį buvo užklupusi pandemija, šiais metais – nes vyksta karas Ukrainoje. Ar laikas bus tik tada, kai bus išspręstos absoliučiai visos pasaulio ir Lietuvos problemos ir liks tik vienintelis – partnerystės – klausimas?
– Netiesa, kad pernai, COVID epidemijos metu, LVI kvietė atidėti jūsų minimos problemos svarstymą, priešingai, LVI aktyviai šiame procese dalyvavo ir pasisakė prieš tokio įstatymo priėmimą. Atidėti partnerystės įstatymo svarstymą LR seime pasiūlėme prasidėjus karui Ukrainoje ir ypač Lietuvoje paskelbus ir nuolatos pratęsiant visuomenės gyvenimo ir saviraiškos apribojimus numatančią nepaprastąją padėtį. Pavyzdžiui, ja remiantis, kaip žinote, yra ribojama susirinkimų laisvė ir dalis visuomenės negali pasinaudoti demokratinėje valstybėje priimtinomis priemonėmis savo pilietinei pozicijai išreikšti tokiu svarbiu kaip šeimos teisinis institutas klausimu.
– Nepriimti Partnerystės įstatymo nuolat kviečia ir Seimo narė, Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė. Priminkite, kokie yra A. Širinskienės ir LVI ryšiai.
– Seimo narė A. Širinskienė, kaip ir dauguma Seimo narių iš pozicijos ir opozicijos, išties balsavo prieš pavasarį pateiktą Partnerystės įstatymo projektą. Veikiausiai atsižvelgdama į jau minėtas viešą svarstymą ribojančias nepaprastosios padėties sąlygas, kaip ir labai daug kitų parlamentarų, pavasario Seimo sesijos pradžioje ji siūlė susilaikyti nuo šio visuomenėje nevienareikšmiškai vertinamo ir labai svarbaus įstatymo svarstymo šiuo metu, kai valstybėje dėl karo Ukrainoje ir Rusijos keliamų grėsmių yra paskelbta nepaprastoji padėtis. LVI bendrauja su daugeliu LR seimo narių, A. Širinskienė yra viena iš jų. LVI valdybos narė Kristina Zamarytė-Sakavičienė seniai yra Agnės Širinskienės kolegė, šiuo metu dirba jos patarėja. Daug kitų LVI narių ar ekspertų taip pat užėmė arba užima įvairias pareigas Seime, dirba Seimo narių patarėjais ir pan. Tokia praktika įprasta daugelyje NVO.
– Ar jūsų organizacijoje daug asmenų, gyvenančių tos pačios lyties asmenų porose? Kodėl Partnerystės įstatymo klausimas Laisvos visuomenės institutui toks svarbus?
– LVI tokios informacijos apie savo darbuotojus nerenka. Visi mes pažįstame ir bendraujame ne su vienu homoseksualų potraukį turinčiu asmeniu. Laisvos visuomenės instituto požiūriu, pernai pasiūlytas (šiemet vis dar slepiamas) Partnerystės įstatymo projektas atveria kelią teisinės šeimos sampratos pakeitimui, dėl kurio turėtų spręsti visi Lietuvos Respublikos piliečiai referendumo keliu, nes, kaip teigia mūsų Konstitucija, „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“ (38 str.).
– Cituoju Konstitucinio Teismo išaiškinimą: „<...>konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi“. Kitaip tariant, ir tos pačios lyties asmenų poros gali būti laikomos šeima. Ar jūs gerbiate Konstituciją ir pasisakote už LGBTQ+ asmenų sudarytas šeimas, kurios siekia įteisinti savo santykius?
– Jei prisimintumėte 38 LR Konstitucijos straipsnį, matytumėte, kad jame kalbama apie labai konkrečius šeimos gyvenimo aspektus – santuoką, jos registravimą, gimimą, mirtį, vaikus, sutuoktinių teises, tėvų ir vaikų pareigas. Jūsų cituojamas Konstitucinio teismo išaiškinimas ir liečia šiame straipsnyje paminėtus elementus – šeimą sudarantys vyras, žmona, vaikai, broliai, seserys, seneliai savo santykius grindžia „šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“. Žodžiai: „santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi“ reiškia, kad, pvz. broliai ir seserys, seneliai ir anūkai niekaip nėra formaliai išreiškę savo santykių, bet jie vis tiek yra šeima. Laisvos visuomenės institutas gerbia Konstituciją ir pasisako už tinkamos teisinės formos suradimą, kuris neprieštarautų Konstitucijai ir leistų homoseksualų potraukį turintiems asmenims gyventi orų gyvenimą, sprendžiant visas jų gyvenimo praktines problemas. Toks sprendimas galėtų būti Bendro gyvenimo susitarimo įstatymas, kurio projektas jau yra praėjęs pateikimo stadiją LR Seime. Kviečiame visus suinteresuotus asmenis prisidėti prie jo priėmimo.
– Ar jūs sutinkate, kad vaikai turi gauti visavertį išsilavinimą? Jeigu taip, tikriausiai neprieštarausite, jog iš jų neturi būti atimtas lytinis švietimas, taip pat kalbėjimas ir apie LGBTQ+ žmonių tapatybes, nes juk ir tarp vaikų, paauglių gali būti LGBTQ+ žmonių, tad jiems gali būti visai pravartu žinoti, kas su jais vyksta?
– Laisvosios visuomenės instituto manymu, vaikų doroviniu ugdymu ir auklėjimu pirmiausia turėtų rūpintis tėvai, kaip ir numato mūsų Konstitucija. Jaunosios kartos lavinimas yra labai svarbi ir didelę atsakomybę taip pat ir valstybei užkraunanti pareiga, kuri turi būti atliekama kuo geriau. Lytinis švietimas, kaip pasiruošimo būsimam šeimos gyvenimui dalis, turėtų vadovautis Konstitucija ir kitais valstybėje priimtais įstatymais ir jaunimą ruošti šeimai, kurioje gimsta vaikai, kurioje moteris džiaugiasi motinyste, o vyras – tėvyste, kuri sukuria geriausias sąlygas vaikams augti. Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas būtent todėl, kad joje gimsta ir auga vaikai – naujoji mūsų visuomenės karta.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net