2022 m. gegužės 12 d. tarptautinė LGBTQI jaunimo organizacija „IGLYO“ paskelbė atnaujintą LGBTQI įtraukaus švietimo Europos Taryboje (ir Baltarusijoje bei Kosove) indeksą ir ataskaitą. Lietuva pagal LGBTQI įtraukaus švietimo padėtį patenka į Europos Tarybos šalių, įvertintų 7 vieta, grupę.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Pirmą vietą „IGLYO“ vertinimu užima tokios Europos Tarybos šalys kaip Norvegija, Švedija, Portugalija, Malta, Liuksemburgas ir Nyderlandai. Prasčiausiai LGBTQI įtraukaus švietimo srityje įvertintos Rusija, Baltarusija, Lenkija, Vengrija, Azerbaidžanas, Armėnija, Turkija.
 |
| Žemėlapis |
„IGLYO“ vertinimu, nuo 2018 metų, kai buvo paskelbtas pirmasis indeksas ir ataskaita, Europos Tarybos šalys narės nepadarė beveik jokios pozityvios pažangos LGBTQI įtraukaus švietimo srityje: tik 6 valstybės narės siūlo daugumą rekomenduojamų priemonių, o 10 valstybių narių kol kas neįgyvendino nė vienos.
„IGLYO“ taip pat pabrėžia, kad 5 šalyse narėse, tarp jų ir Lietuvoje, galioja prieš „LGBTQI propagandą“ nukreipti įstatymai, dėl kurių mokiniai negali gauti LGBTQI įtraukaus turinio mokykloje.
Jaunuoliai, kurie priklauso arba yra suvokiami kaip priklausantys LGBTQI bendruomenei, dažniau patiria smurtą mokykloje. „IGLYO“ duomenys rodo, kad kas antras LGBTQI moksleivis Europoje bent kartą patyrė patyčias mokykloje dėl savo seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar lyties raiškos.
Ataskaitoje pateikiami kokybiniai duomenys apie 10 rodiklių, apimančių antidiskriminacinius teisės aktus, švietimo politiką ir kovos su patyčiomis veiksmų planus, mokytojų rengimą, įtraukias mokymo programas, paramos sistemų, informacijos ir gairių buvimą ir kitas sritis.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
LGBTQI įtraukaus švietimo ataskaitoje pateikiama naudinga informacija apie kiekvieną šalį teisės, politikos, mokytojų rengimo, informacijos rinkimo, įtraukių švietimo programų srityse. Ataskaita atkleidžia stipriąsias ir silpnąsias valstybių narių puses kiekvienoje iš šių sričių.
Prie „IGLYO“ LGBTQI įtraukaus švietimo Europoje ataskaitos skyriaus apie Lietuvą rengimo ekspertiniu lygmeniu prisidėjo ir Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL.
Pagrindinės išvados:
- Tik 6 šalys narės diegia daugumą rekomenduojamų priemonių (Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija ir Švedija). Kai kurie Ispanijos regionai taip pat įgyvendino daugumą priemonių.
- 10 šalių šios ataskaitos rengimo metu neįgyvendino jokių rekomenduojamų priemonių (Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Latvija, Monakas, Lenkija, Rusija, San Marinas, Turkija ir Ukraina), o 5 įgyvendino teisės aktus, kurie prieštarauja teisei į įtraukų LGBTQI švietimą (Azerbaidžanas, Baltarusija, Vengrija, Lietuva ir Rusija).
- 5 šalyse (Azerbaidžane, Baltarusijoje, Vengrijoje, Lietuvoje ir Rusijoje) galioja prieš „LGBTQI propagandą“ nukreipti įstatymai, dėl kurių mokiniai negali gauti įtraukiojo turinio mokyklose.
- Nors 67 proc. valstybių narių priėme kovos su diskriminacija įstatymus arba veiksmų planus, daugumoje šalių jų taikymas praktikoje vis dar yra sudėtingas, o įtraukiosios politikos egzistavimas neperauga į kitas praktines priemones, pavyzdžiui, įtraukias mokymo programas ar mokytojų rengimą.
- 5 valstybės narės draudžia popamokinę veiklą, kurioje būtų aptariami LGBTQI klausimai.
- Daugelis mokytojų vis dar teigia, kad jiems trūksta pasitikėjimo savimi kalbėti LGBTQ temomis ir palaikyti LGBTQ moksleivius, tačiau tik 2 valstybės narės įvedė privalomą mokytojų mokymą LGBTQI temomis.
Nors pastebėta tam tikra pažanga, susijusi su apsauga nuo diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos, Europos valstybėms ir toliau nepavyksta apsaugoti translyčių, nė vienai lyčiai savęs nepriskiriančių ir interseksualių jaunuolių.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net