Estų režisieriaus Peeter Rebane pagal Sergejaus Fetisovo atsiminimų knygą pastatyta juosta „Firebird“ pasakoja jaudinančią meilės istoriją, vykstančią Šaltojo karo fone aštuntojo dešimtmečio Sovietų Sąjungoje. Pagrindinis filmo herojus 1970 metais užmezga slaptą romaną su charizmatišku naikintuvo pilotu oro pajėgų bazėje okupuotoje Estijoje.
„Firebird“ premjera Lietuvoje įvyks „Baltic Pride 2022“ festivalio metu birželio 5 d. 17:00 val. kino teatre „Pasaka“ (Paupio g. 26, Vilnius). Premjerinio seanso dalyviai turės galimybę susitikti su „Firebird“ režisieriumi Peeter Rebane ir užduoti jam klausimus. Susitikimą su režisieriumi moderuos režisierius Romas Zabarauskas.
Peeter Rebane davė išskirtinį interviu „Baltic Pride“ 2022, kuriame išsamiai apžvelgia „Firebird“ aktualumą, atsižvelgiant į dabartinius pasaulio įvykius, ir besikeičiantį požiūrį į homofobiją Baltijos šalyse.
– Ar galėtumėte plačiau papasakoti apie savo kūrybinį kelią? Kas jus atvedė į kino industriją?
– Tai buvo noras papasakoti istorijas ir jas pasakojant kino kalba pakeisti pasaulį. Kinas kaip pramoga manęs nedomina. Į kiną žiūriu kaip į bendravimo su žmonėmis būdą. Manau, kad nuostabus filmas tikrai priverčia žmogų pajausti ir susitapatinti su kito žmogaus patirtimi. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl aš pasinėriau į filmų kūrimą. Prisimenu vidurinę mokyklą, kai filmuodavau trumpus vaizdo įrašus. Pasirodė, kad tai smagi veikla.
– Kas jus įkvepia kaip kino režisierių?
– Svarstymai, ar galiu sukurti kitą filmą. Tai – sunkus procesas, nes sudėtinga pritraukti finansavimą, prodiusuoti, režisuoti ir sukurti filmą. Ypač dabar, kai kino teatrai visame pasaulyje kenčia jau keletą metų. Pažiūrėsiu, ar kita istorija susilauks stipraus atgarsio ir ar norėsiu į ją įdėti energijos ir laiko. Mano aistra – atgaivinti istorijas, kurios man asmeniškai labai rūpi.
 |
| „Firebird“ | filmo kadras |
– „Firebird“ sukurtas pagal Sergejaus Fetisovo atsiminimų knygą „Romano istorija“. Kas paskatino šią istoriją paversti filmu?
– Tikriausiai tai, kad užaugau Estijoje. Kai buvau jaunas, maniau, kad turiu užgniaužti savo tapatybę ir seksualumą. Ta patirtis paskatino mane asmeniškiau priimti šią istoriją. Iš pradžių beveik negalėjau patikėti, kad tokia meilės istorija galėjo egzistuoti tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Mūsų vasarnamis buvo netoli Hapsalu ir aš niekada negalėjau įsivaizduoti, kad ši istorija tikrai galėjo nutikti. Maniau, kad tai gali būti fikcija.
Tada padarėme keletą interviu su skirtingais vyrais, panašiu metu tarnavusiais sovietinėje armijoje. Atradome kitų panašių istorijų ir supratome, kad žmonės įsimylėdavo ir siekė laimės net tokiomis aplinkybėmis. Tai – įkvepianti istorija, atvėrusi man akis.
– Filmo veiksmas vyksta Šaltojo karo metais Sovietų oro pajėgose ir pasakoja tikrą istoriją apie uždraustą meilę tarp eilinio ir naikintuvo piloto. Kodėl ši istorija tokia aktuali ir šiandien?
– Manau, taip yra todėl, kad tai tikra istorija iš mūsų praeities. Šiame regione, ypač Rusijoje, bet ir Baltijos šalyse, vis dar yra daug žmonių, manančių, kad LGBT žmonių nėra arba jie kažkaip kitokie ar blogesni, ir jie juos vertina juos neigiamai.
Svarbu pasakoti tokias istorijas, kad žmonės geriau suprastų, jog nereikia nei baimės, nei priežasties neigiamai mąstyti apie LGBT asmenis. Tas pats pasakytina apie daugelį diskriminacijos formų mūsų visuomenėse. Filmas yra labai stipri meno forma, skatinanti žmones tapti empatiškesniais.
 |
| „Firebird“ | filmo kadras |
Žvelgiant į tai, kas šiandien vyksta pasaulyje, manau, kad tai ryškus priminimas, kad šiuolaikinėje Rusijoje situacija iš tikrųjų nė kiek nepagerėjo, o tam tikra prasme net pablogėjo, lyginant su sovietmečiu. Žmogaus teisių pažeidimai, vykstantys Rusijoje, dabartinis karas prieš Ukrainą, tai aiškiai parodo. Taigi, šiandien šia istorija pasidalinti tampa dar svarbiau.
– Ir jūs, ir filme vaidinantys aktoriai pasmerkėte Rusijos invaziją į Ukrainą. „Firebird“ vaidmenį sukūręs ukrainietis Olegas Zagorodnii lygino šiuolaikinę Rusiją su Sovietų Sąjunga ir užtikrino, kad ukrainiečiai ir toliau kovos už savo laisvę. Kaip manote, ar Baltijos šalys, Ukraina ir kitos buvusio Rytų bloko šalys turėtų stengtis užtikrinti LGBT asmenų lygybę Rusijai toliau vykdant LGBT asmenų persekiojimą?
– Manau, kad tai tik sustiprina šios problemos aktualumą. Mūsų regiono šalių gyventojai, įskaitant Baltijos šalių ir Ukrainos, turi nuspręsti, kokiu keliu jie nori eiti kaip visuomenė. Ar vertiname sovietmečio įsitikinimus ir moralės normas jų nekvestionuodami, ar tikime kiekvieno piliečio laisve pasirinkti savo gyvenimo būdą?
Matau, kad Estijos visuomenė padarė aiškų pasirinkimą. Prie to prisidėjo ir mūsų pusantrų metų valdžiusi ultranacionalistinė vyriausybė. Prieš ateinant šiai vyriausybei, 40 procentų estų palaikė tos pačios lyties asmenų santuokas, o po pusantrų metų šios vyriausybės valdymo, jau 55 procentai estų palaiko santuokų lygybę. Tai privertė žmones rinktis, paskatino juos susivokti. Anksčiau jie manė, kad ši problema jų asmeniškai neliečia, tačiau kai kurių ministrų neigiami pasisakymai LGBT žmonių atžvilgiu ir diskriminacija pažadino žmones ir privertė užimti aktyvią poziciją.
 |
| „Firebird“ | filmo kadras |
Taigi, manau, kad karas prieš Ukrainą lygiai taip pat privers susimąstyti, kuriam vertybiniam ir pasaulėvokos pasauliui mes norime priklausyti. Dabartinėje Rusijos kultūrinėje erdvėje LGBT žmonės laikomi priešais, o tai labai panašu į nacistinę Vokietiją XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje. Gyvename įdomiu laiku. Tikriausiai kiekvienas blogas dalykas turi ir teigiamų aspektų, todėl esu įsitikinęs, kad dabartinė siaubinga padėtis pakeis ir mūsų visuomenes bei padarys jas liberalesnes, nei būtų buvę kitu atveju.
– „Firebird“ pagrindinį vaidmenį sukūręs Tomas Prioras atskleidė, kad filmo socialinių tinklapių paskyros patyrė homofobiškų išpuolių. Ar manote, kad šiuos homofobiškus išpuolius vykdė Kremliaus troliai? Ar sutinkate, kad šiuolaikinė Rusija savo tapatybę grindžia homofobija?
–Žinoma. Tai akivaizdu, kuomet Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchas ir Rusijos prezidentas skelbia siaubingus pareiškimus prieš LGBT bendruomenę. Tai – klasikinis pavyzdys, kai politikai bando nukreipti dėmesį nuo to, kas iš tikrųjų svarbu, pavyzdžiui, karo, korupcijos, grobstymo, sveikatos apsaugos, švietimo, į tai „ko turime nekęsti“. Jie tai daro, užuot kalbėję apie realias visuomenei aktualias problemas.
 |
| „Firebird“ | filmo kadras |
Išpuoliai „Firebird“ socialinių tinklapių paskyrose atspindėjo valstybės skatinamą požiūrį. Žinome net kuriame „Telegram“ kanale buvo paskelbtas raginimas ateiti ir priekabiauti prie mūsų filmo komandos. Taigi, tai nebuvo tik atsitiktiniai žmonės, visa tai buvo suplanuotas išpuolis. Šie žmonės net gavo išmokas už neapykantos kurstymą. Deja, tai – didelė propagandos mašina. Galiu tik apgailestauti, kad šiems žmonėms stinga objektyvios informacijos.
– „Firebird“ premjera Lietuvoje įvyks „Baltic Pride 2022“ festivalio Vilniuje metu. Kokią žinutę norėtumėte nusiųsti LGBT bendruomenei Lietuvoje?
– Svarbiausia, palinkėčiau daugiau supratimo, o ne kovos. Pavyzdžiui, nėra prasmės kovoti su žmonių religiniais įsitikinimais. Jei kas nors aklai tiki religinėmis dogmomis, kovojimas ir sakymas, kad žmogus klysta, nieko nepakeis. Padėtį gali pakeisti dalinimasis asmenine patirtimi ir gerumas.
Įtraukite savo bendruomenę, įtraukite savo mamas, šeimos narius. Galiu panaudoti savo asmeninį pavyzdį: jei kalbu apie savo asmeninę patirtį, tai mano patirtis nesunku atmesti, bet jei pasisako tavo mama ar artimas giminaitis, tai greičiausiai keičia žmonių nuomonę. Svarbu asmeninė bendražmogiška patirtis, supratimas, kad visi esame žmonės. Tik keisdami kitų suvokimą galime pakeisti visuomenę. Reikia pastangų, bet tokiu būdu vykstantis pokytis yra tvariausias.
 |
| „Firebird“ | filmo kadras |
Jungtinėje Karalystėje, kurioje aš gyvenu, daug metų nebekyla diskusijų apie LGBT asmenų lygybę. Konservatorių vyriausybė įteisino tos pačios lyties asmenų santuokas, ir nė viena partija net nediskutuotų šiuo klausimu. Jungtinėje Karalystėje diskutuoti, ar reikėtų leisti santuokų lygybę, būtų taip pat keista, kaip diskutuoti, ar moterims leisti balsuoti. Laikoma savaime suprantamu dalyku, kad kiekvienas turi laisvę pasirinkti, su kuo jis nori kurti šeimą. Taigi, labai tikiuosi, kad tai įmanoma ir Lietuvoje bei Baltijos šalyse.
– „Firebird“ yra pirmas jūsų pilnametražis filmas. Kokie jūsų kūrybiniai planai?
– Dabar planuoju vasaros atostogas. Pastarieji metai buvo labai sunkūs. Ne dėl pandemijos, o dėl iššūkių ir filmų platinimo bei žiūrėjimo pasaulyje pokyčių. Taigi, dabar vienintelis mano noras – mėgautis gyvenimu ir nepradėti iš karto įgyvendinti kitą projektą.
Kai padarysiu pertrauką, pamatysime, kurias istorijas pasirinksime įgyvendinti su komanda. Turime du ar tris įdomius projektus. Bet tiesą sakant, nežinau, prie kurio ir kada pradėsiu dirbti. Manau, kad svarbu mėgautis procesu ir nepasimesti nuolat kažko siekiant ir darant.
 |
| „Firebird“ filmavimo akimirka |
Straipsnis parengtas įgyvendinant Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės finansuojamą projektą „Baltic Pride 2022“ komunikacijos kampanija“.
„Firebird“ filmo peržiūrą „Baltic Pride 2022“ festivalio metu remia Estijos ambasada Vilniuje.