Fotografė vilnietė Milda Vyšniauskaitė (26 m.) – drąsi mergina, savo kūriniuose paliečianti tai, ko dalis konservatyviai mąstančių žmonių vengia. Jos užfiksuotuose kadruose – asmenybių laisvė būti savimi, vyriškumo standartų laužymas. Menininkės fotografijos glaudžiai susijusios su LGBTQ+ bendruomenės teisėmis. Ji įsitikinusi – menas yra neatsiejama gyvenimo dalis ir keičia visuomenę.
 |
| Milda Vyšniauskaitė | Asmeninio archyvo nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
4-erius metus Nyderlanduose studijavusi M. Vyšniauskaitė šioje šalyje išvydo, kad žmonės yra gerbiami nepaisant savo tapatybės: lyties, rasės, seksualinės orientacijos ir kt. Be to, LGBTQ+ teisių padėtis Nyderlanduose smarkiai skiriasi lyginant su Lietuva. Belgija ir Vokietija besiribojanti Vakarų Europos šalis 2001 metais tapo pirma šiuolaikine valstybe pasaulyje, įteisinusia tos pačios lyties asmenų santuokas.
Po studijų grįžusi į Lietuvą, M. Vyšniauskaitė vėl pamatė skaudžią mūsų šalies realybę. Fotografė pasakojo, kad ją sukrečia tai, jog jos LGBTQ+ draugai negali pasinaudoti tokiomis pačiomis teisėmis, kokias turi ji. Galiausiai menininkė nusprendė, kad metas keisti situaciją.
 |
| Milda Vyšniauskaitė | Asmeninio archyvo nuotr. |
Įstatymų leidėjams nesisekant priimti LGBTQ+ teisių padėtį gerinančių įstatymų, o gatvėse neheteroseksualiems asmenims susiduriant su kreivais žvilgsniais bei agresyviu pasipriešinimu eitynėse, M. Vyšniauskaitė vis tiek tiki, kad Lietuvoje situacija gerės.
„Baltic Pride“ festivalyje „Pride House“ parodų salę, esančią kultūros bare „Kablys + Kultūra“ (Kauno g. 5, Vilnius), papuoš M. Vyšniauskaitės fotoparoda „Boys“, kvestionuojanti visuomenės stereotipus apie tai, ką reiškia būti vyru.
 |
| Fotografijų serija „Boys“ | M. Vyšniauskaitės nuotr. |
– Portale ore.lt rašoma, kad fotografijų projektas „Boys“ nagrinėja modernią vyriškumo sampratą. Ar galite papasakoti, kas yra toji modernioji vyriškumo samprata ir kaip ji suvokiama visuomenėje? – jarmo.net pasiteiravo M. Vyšniauskaitės.
– Mano požiūriu, modernus vyriškumas yra toks, kuris nebėra paišomas į kažkokius rėmus. Tas modernus vyriškumas nebeturėtų būti toks, kai sakome, jog vyrai daro taip, o štai kitaip nedaro. Visuomenėje kartais pastebime įsitikinimus, kaip vyrai turi atrodyti. Be kita ko, pagal kai kurių įsivaizdavimus, vyrai negali verkti.
Modernus vyriškumas tai kvestionuoja.
 |
| Fotografijų serija „Boys“ | M. Vyšniauskaitės nuotr. |
Labai noriu tikėti, kad mes kaip visuomenė jau esame tame amžiuje ir laike, kai nustojame žmonėms aiškinti, kaip jie turi elgtis, atrodyti ir netgi būti. Toks yra mano įsivaizdavimas apie modernų vyriškumą.
Bent man atrodo, kad moterys jau yra toliau nuėjusios ir lyg atsispyrusios kovoje už savo saviraišką. Jos sako pasauliui, kad joms niekas negali aiškinti, kaip moterys turi atrodyti ir elgtis. O kalbant apie vyriškumo sampratą, man atrodo, dar yra ką nuveikti ir kur nueiti.
– Kaip manote, kas lėmė tokius pokyčius, kai visuomenė pradeda kitaip suvokti tiek vyriškumą, tiek moteriškumą? Juk yra žmonių, kurie kitų nė neskirsto į vyrus ir moteris. Ar prie to prisidėjo žmogaus teisių aktyvistų kovos, ar tą lėmė bendras naujos kartos išsilavinimas?
– Manau, kad skirstymas tam tikrame visuomenės lygyje egzistuoja ir jis dar kurį laiką išliks.
 |
| Fotografijų serija „Boys“ | M. Vyšniauskaitės nuotr. |
Už tai, kad žmonės gali drąsiau reikštis – nesakau, kad visiškai drąsiai, bet bent drąsiau – reikėtų dėkoti žmogaus teisių aktyvistams, kurie tikrai ilgai siekė pokyčių visuomenėje.
Na, ir mes galime dėkoti toms kartoms, kurios kovojo ir skatino žengti į priekį dar prieš mus. Tai visų nuopelnas.
– Papasakokite, o kaip kilo projekto „Boys“ idėja? Viename interviu esate sakiusi, kad tuo metu kaip tik buvote išvykusi iš Lietuvos.
– Studijavau Nyderlanduose Menų akademijoje. Mano aplinkos ratas visuomet buvo ganėtinai toks spalvingas. Pažinau ekspresyvius žmones. Ypač vaikinus. Dar studijuojant akademijoje tapo įdomu juos fotografuoti, nors juk mokiausi dizainą, o ne fotografiją.
 |
| Fotografijų serija „Boys“ | M. Vyšniauskaitės nuotr. |
Po kurio laiko grįžau gyventi į Lietuvą ir toliau tęsiau šias fotografijų serijas.
Lietuvoje pastebėjau, kad joje vis dar vyrauja homofobija, kai kurios žmonių grupės – tame tarpe ir LGBTQ+ bendruomenė – neturi esminių teisių. Nyderlanduose padėtis visiškai kitokia, tad pajaučiau kontrastą. Taigi, lietuviškame kontekste staiga ši fotografijų serija tapo dar aktualesnė ir įdomesnė. Norėjau atiduoti duoklę visai LGBTQ+ bendruomenei ir suteikti šiems žmonėms platformą.
 |
| Fotografijų serija „Boys“ | M. Vyšniauskaitės nuotr. |
– Minėjote, kad iš pradžių fotografuodavote savo kursiokus, o vėliau ėmėte fiksuoti kadrus Vilniuje, jame gyvenančius žmones. Kaip juos sutikdavote? Kaip įkalbėdavote?
– Kai kurie jų yra arba mano pažįstami, arba draugai, tad pasikalbėdavome ir jie susidomėdavo.
Be to, dalį modelių sutikau vakarėliuose. Įsivaizduokite – prie kažko prieini ir pasakai: „Tu žiauriai gerai atrodai“ arba „Tu labai įdomus“.
Dalies modelių man ieškoti neteko – jie patys mane susirasdavo ir pasiūlydavo prisijungti.
Yra toks paprastas dalykas kaip „Instagram“. Pasiūlai – atsiliepia.
 |
| Fotografijų serija „Boys“ | M. Vyšniauskaitės nuotr. |
– O kalbant apie vyriškumo sampratą, tai jūs ją analizuojate per „Queer“, „Drag“ prizmę. Sakėte, kad išvydote Lietuvoje homofobijos problemą. Ar jūs menu siekiate ją pažaboti?
– Kai grįžau į Vilnių, buvau labai maloniai, nustebinta, kiek per 5-erius metus įvyko daug pokyčių, nors, ko gero, gyvenantiems visi procesai atrodė kaip vykstantys palaipsniui.
Sužinojau, kad Vilniuje rengiami „Drag“ pasirodymai, apie ką anksčiau net nebūčiau pagalvojusi. Supratau, kad yra labai tinkamas laikas pokyčiams. Tą parodė ir politinis kontekstas, nes Lietuvos politikoje staiga pradėjo kilti į paviršių klausimai apie partnerystę. Pasiryžau būti tų pokyčių dalimi.
 |
| Fotografijų serija „Boys“ | M. Vyšniauskaitės nuotr. |
Reikia pripažinti, kad laisvėja ir mūsų visuomenė: LGBTQ+ žmonės vis dažniau atskleidžia savo tapatybę.
Kai grįžau į Vilnių, aš kaip kūrėja supratau, ką noriu veikti. Po studijų akademijoje išgyvenau kvestionavimo laikotarpį, tad natūralu, kad ėmiau kurti nepatogiomis visuomenei temomis.
Supratau, kad man patinka fotografuoti „drag“ ir „queer“ vyrus.
 |
| Fotografijų serija „Boys“ | M. Vyšniauskaitės nuotr. |
– Ir tikriausiai šią vasarą, birželio 4-ąją, Jus bus galima išvysti ir „Baltic Pride“ eitynėse Vilniuje, tiesa?
– Tikrai taip!
– Kodėl Jums svarbu jose dalyvauti?
– Aš dažnai tiek savo draugams, tiek žmonėms, kurie manęs klausia, kodėl aš noriu palaikyti LGBTQ+ žmones, atsakau – mes gyvename demokratiškoje respublikoje. Gyvenimas demokratijoje man reiškia tai, kad aš noriu, jog mano draugai turėtų tokias pačias teises, kokias turiu ir aš. Ir kai jie to neturi, aš demokratijos pasigendu. Man tai atrodo nesąžininga. Skauda už savo draugus, nes jie negali to paties, ką galiu aš. Kokia čia demokratija? Man atrodo, kad mano kaip pilietės pareiga yra kovoti už žmonių teises, – kalbėjo M. Vyšniauskaitė.
 |
| Fotografijų serija „Boys“ | M. Vyšniauskaitės nuotr. |
„Baltic Pride“ eitynės „Už lygybę“ Vilniuje vyks birželio 4-ąją ir prasidės 14 val. prie pagrindinio Bernardinų sodo įėjimo. Eitynių dalyviai Gedimino prospektu žygiuos iki Baltojo tilto.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
