Kiekvienas žmogus turi teisę į laisvę. Į laisvę būti savimi be baimės, be patyčių, be atstūmimo. XXI amžiaus žmogaus teisės, kurios dabar suvokiamos kaip savaime suprantamas dalykas, buvo ilgo proceso, besitęsusio šimtmečius, rezultatas. Tačiau šis procesas tęsiasi ir dabar, nes dar ne visi žmonės Lietuvoje gali jaustis orūs, kurti šeimas ar lygiaverčiai naudotis kitomis teisinėmis galimybėmis, laisvai reikšti savo lytinę tapatybę, seksualinę orientaciją, rašoma „Vaikų linijos“ pranešime.
 |
| Asociatyvi Trinity Kubassek/pexels.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Gegužės 17 d. – tarptautinė diena prieš homofobiją, transfobiją, bifobiją. Šiandien – tarptautinė vaikų pagalbos linijų diena. Ir šiandien labiau nei bet kada linkime, kad visi žmonės galėtų būti tokie, kokie yra, kad orumas ir pagarba būtų užtikrinti kiekvienam.
„Mokslo žiniomis žmogaus seksualinė orientacija nėra pasirinkimo dalykas – jos negalima nei pasirinkti, nei pakeisti. Į „Vaikų liniją“ kreipiasi paaugliai, kurie susiduria su aplinkinių priešiškumu ar nesupratimu. Manau, kad mes, suaugusieji, privalome daryti viską, kad jauni žmonės neturėtų augti smerkimo ir gėdinimo atmosferoje. Priešingai, mes turime sklaidyti mitus ir skleisti žinią, kad potraukis savo lyties asmenims yra normalus dalykas kaip ir kairiarankiškumas. Tokia yra realybė – dauguma žmonių yra heteroseksualios orientacijos, kai kurie yra homoseksualios ar biseksualios orientacijos, taip pat dauguma žmonių yra dešiniarankiai, o kai kurie – kairiarankiai“, – sako „Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis.
 |
| Robertas Povilaitis / Pranešimo autorių nuotr. |
Emocinę paramą vaikams ir paaugliams teikianti „Vaikų linija“ kasmet sulaukia kiek daugiau nei 300 paauglių kreipimųsi, susijusių su LGBTQ+ temomis. Paaugliai dalijasi įvairiais jausmais, kuriuos išgyvena pajutę, jog yra homoseksualios, biseksualios, aseksualios seksualinės orientacijos, ar susidūrę su kitais vidiniais savo seksualumo, lytiškumo patyrimais – baiminasi aplinkinių reakcijos, nerimauja, ar tai, ką jie jaučia, išties yra normalu, liūdi pastebėję, kad artimi žmonės yra priešiški ir nepalaikantys.
Anot „Vaikų linijos“ psichologės dr. Jurgitos Smiltės Jasiulionės, ne mažiau LGBTQ+ paaugliams klausimų ir jausmų kelia romantiniai santykiai – jie jaučiasi nedrąsiai bandydami užkalbinti patinkantį žmogų, svarsto, kur rasti saugią, nežeidžiančią aplinką susitikimams su mylimu žmogumi.
 |
| Jurgita Smiltė Jasiulionė / Pranešimo autorių nuotr. |
Bet matyt vieni skaudžiausių patyrimų, apie kuriuos pasakoja į „Vaikų liniją“ besikreipiantys LGBTQ+ paaugliai – tai žeminančios, žeidžiančios, o kartais net ir smurtinės aplinkinių žmonių reakcijos dėl jų seksualinės orientacijos ar tradicinio vyriškumo, moteriškumo neatitinkančio elgesio bei išvaizdos.
„Patyčios, agresija, fizinis smurtas, tėvų nepriėmimas, mokyklos darbuotojų patarimas „būti normaliu“ – tai yra aplinkinių reakcijos, kurios paaugliams ne tik kelia didelį vidinį skausmą, bet ir apsunkiną jų tapatumo raidą, kelia grėsmę jų psichikos sveikatai“, – teigia dr. J. S. Jasiulionė
Tačiau, kaip sako aktorius, kūrėjas ir atlikėjas Dominykas Vaitiekūnas, lyginant su tuo, kas buvo Lietuvoje prieš 10 metų ir dabar, demonizavimo vis mažiau, o žmonės kalba vis drąsiau, aplinka tampa draugiškesnė. Tai leidžia pamatyti, kad vien buvimas LGBTQ+ neapibrėžia žmogaus – tai tik nedidelė jo dalis.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
„Draugiška emocinė aplinka LGBT žmonėms yra labai svarbi, ypač paauglystės laikotarpiu, kai atsiranda nepatogūs jausmai. Dabar žiūrėdamas į savo gyvenimo patirtį, suprantu, kad mane emociškai ir fiziškai labiau traukia vyrai, bet tą suprasti, tą atskirti ir įvardyti sau pačiam yra beprotiškai sunku, todėl normalu, kad yra daug pasimetimo. Reikia kantrybės, laiko ir, aišku, geriausia kai aplinkoje yra žmonių, kurie gali be kritikos, be smerkimo išklausyti, papasakoti ir savo patirtį“, – sako D. Vaitiekūnas ir linki kantrybės, drąsos, orumo stovėti už savo teises.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net